Daugelyje Vakarų Europos šalių vaistažolių plantacijose nerekomenduojama naudoti jokių pesticidų, taip pat ir herbicidų, tačiau kaimyninėse panašaus klimato bei ūkinės situacijos šalyse kai kurių vaistinių augalų plantacijos herbicidais yra purškiamos. Vaistiniai valerijonai – vieni iš tokių augalų. Vaistinei žaliavai gauti valerijonai auginami dvejus metus, herbicidais jų pasėliai purškiami pirmaisiais auginimo metais.

Vaistiniai valerijonai – daugiamečiai žoliniai augalai. Pirmaisiais vegetacijos metais jie išaugina skrotelę, kuri rudenį sunyksta. Antraisiais metais išauga statūs, tuščiaviduriai, 1,5–2,0 m aukščio stiebai su žiedynais. Vaistiniai valerijonai žydėti pradeda birželio pradžioje ir žydi apie 50 dienų. Šaknyną sudaro 2–4 cm ilgio vertikalus šakniastiebis su daugeliu gelsvai baltų, 10–25 cm ilgio šaknelių. Vaistiniai valerijonai gali būti auginami įvairios mechaninės sudėties dirvoje (net ir durpynuose), tačiau geriau auga drėg­nuose laukuose. Jie dauginami sėklomis, kurios sėjamos tiesiai į lauką, arba sodinami daigais. Valerijonų šaknys kasamos vegetacijos pabaigoje, rudenį, arba anksti pavasarį prieš prasidedant augalų vegetacijai. Vienoje vietoje valerijonai gali augti kelerius metus, tačiau kaip kultūriniai augalai auginami dvejus metus.

Džiovintos valerijonų šaknys ir šaknia­stiebiai naudojami mažiausiai apie 1 000 metų kaip natūrali žaliava įvairiems vaistiniams preparatams gaminti. Valerijonai plačiai naudojami Europoje kaip švelniai raminamieji vaistiniai preparatai, gerinantys miegą, mažinantys jaudrumą ir išsekimą. Daugiausia valerijonų vaistinės žaliavos užauginama ir paruošiama Belgijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Rusijoje, Kinijoje ir Rytų Europos šalyse.

Vaistiniai valerijonai yra pakankamai dideli, užauginantys gausią lapiją augalai, todėl antraisiais savo augimo metais patys gerai stelbia piktžoles ir jokių herbicidų joms naikinti neprireikia. Piktžolių problema iškyla tik pirmaisiais vaistinių valerijonų auginimo metais, ypač jei jie sėjami tiesiai į dirvą. Manoma, kad pirmaisiais augimo metais panaudoti herbicidai neigiamos įtakos vaistinės žaliavos vidinei kokybei neturi (kaip jau minėta, valerijonai yra dvimečiai augalai, jų šaknys vaistinei žaliavai ruošti kasamos dažniausiai tik antraisiais augimo metais).

Vaistinių valerijonų pasėliuose tinkami naudoti herbicidai yra šie: Treflanas, Stompas, Agilas, Nabu, Fiuziladas Super. Herbicidas Treflanas (v. m. trifluralinas 300 g l-1) arba Triflurexas (v. m. trifluralinas 480 g l-1) purškiamas prieš vaistinių valerijonų sodinimą ar sėją ir nedelsiant įterpiamas. Herbicido veiklioji medžiaga patenka į piktžoles jų dygimo metu, ji turi kontaktinį ir garų poveikį, stabdo piktžolių daigų augimą, trukdo fotosintezei ir aminorūgščių sintezei. Treflanui jautrūs vijokliniai pelėvirkščiai, daržinės žliūgės, dirvinės aklės, baltosios balandos, dirvinės našlaitės, apskritalapės notrelės, rūgtys takažolės, trumpamakštės rūgtys, raudonžiedžiai progailiai ir veronikos.

Herbicidas Stompas (v. m. pendimetalinas 330 g l-1) tinka purkšti prieš vaistinių valerijonų sėją arba dar jiems neatžėlus ant­raisiais vegetacijos metais. Tai sisteminio atrankinio veikimo herbicidas, kuriam jaut­rios ir vienametės vienaskiltės – dirvinės smilguolės, rietmenės, miglės, šerytės, ir vienametės dviskiltės piktžolės – baltosios balandos, aklės, notrelės, daržinės žliūgės, dirvinės čiužutės, veronikos, našlaitės, dirvinės nemiršėlės ir trikertės žvaginės. Reikėtų nepamiršti, kad Stompas geriau veikia drėgnesnėje dirvoje.

Agilas (v. m. propakvizafopo 100 g l-1) – sisteminio veikimo herbicidas, kuriam jautrūs paprastieji varpučiai, paprastosios rietmenės, dirvinės smilguolės, šerytės ir tuščiosios avižos. Agilu tinka purkšti vaistinių valerijonų pirmųjų vegetacijos metų pasėlius ir valerijonų sėklojus, kai piktžolės turi 3–5 lapelius (būna 10–15 cm aukščio).

Herbicidas Nabu (v. m. setoksidimas 200 g l-1) yra sisteminis, į augalus patenka tik per lapus, ardo augalų meristeminius audinius. Jis naikina vienametes ir daugiametes vienaskiltes piktžoles. Herbicidas meteorologinėms sąlygoms beveik nejaut­rus, jo veiksmingumo nesumažina lietus. Juo galima purkšti vaistinių valerijonų pirmųjų vegetacijos metų pasėlius ir valerijonų sėklojus, kai piktžolės turi 2–6 lapelius. Varpinėms piktžolėms naikinti pirmųjų metų valerijonų pasėliuose taip pat tinka ir herbicidas Fiuziladas super (v. m. fluazifo-p-butilas 125 g l-1).

Lenkijoje piktžolių kontrolei vaistinių valerijonų pasėliuose registruotas herbicidas Reglone Super (v. m. dikvatas 200 g l-1). Tai yra kontaktinio-neatrankinio veikimo herbicidas-desikantas, patenkantis į augalą per lapus. Nudžiovina bet kurių augalų lapus ir stiebus. Preparatas, patekęs ant žemės, praranda aktyvumą. Vaistinių valerijonų pasėliuose jis purškiamas prieš valerijonų sudygimą ar sodinimą.

Lenkijos mokslininkų duomenimis, vaistinių valerijonų plantacijose veiksmingai piktžoles naikina herbicidų Stompo ir Gallant Plus (v. m. haloksyfop-R 104 g l-1) bei Goltikso (v. m. metamitronas 700 g l-1) ir Agilo mišiniai, purškiami tada, kai valerijonai turi 3–4 lapelius. Varpines piktžoles naikinančių herbicidų mišiniai su vienametes dviskiltes piktžoles naikinančiais herbicidais labai praplečia jautrių jiems piktžolių spektrą. Herbicidų veiksmingumui sumuojantis, žūna piktžolės, kurios yra palyginti atsparios kiekvienam herbicidui atskirai. Minėtų herbicidų fitotoksiškumas vaistiniams valerijonams nežymus. Herbicidų, registruotų valerijonų pasėliams, Lietuvoje nėra.