Pastaraisiais metais, stambėjant galvijų bandoms, importuojant veislinius gyvulius iš užsienio, augant primilžiams, ūkiuose iškyla vis daugiau prieauglio auginimo problemų. Nemažai jų galima išvengti, taikant profilaktikos priemones ir prieauglį skiepijant.

Veršelių sveikata yra svarbus visos bandos sveikatingumo rodiklis. Bandos produktyvumui neigiamą įtaką turi sulėtėjęs veršelių augimas. Nustatyta, kad augimo pradžioje lėtinėmis ligomis sirgusios karvės yra mažiau produktyvios. Infekcinėms ligoms išplitus nuo veršelių suaugusioms karvėms, padidėja veterinarinės išlaidos, daug nuostolių patiriama dėl prieauglio mirtingumo. Jauniklių sveikata labai priklauso ir nuo veršingų karvių šėrimo bei priežiūros. Nepatenkinus maisto medžiagų ir vitaminų poreikio, nusilpsta galvijų imunitetas ir vis dažniau sutrinka maisto medžiagų apykaita, jie suserga infekcinėmis ligomis. Apsiveršiavus prastai šertoms ar sergančioms karvėms, atvedami silpnesni, įvairiomis užkrečiamomis ir neužkrečiamomis ligomis linkę sirgti veršeliai.

Ką tik atvesti veršeliai neturi apsaugos nuo aplinkoje esančių įvairių mikroorganizmų – virusų, bakterijų, pirmuonių – poveikio. Šie mikroorganizmai yra aplinkos dalis, kurioje galvijai gyvena ir kuriems jie turi įgyti imunitetą. Siekiant išsaugoti veršelius sveikus, turi būti užtikrinta gera priežiūra, laikymo sąlygos, šėrimas kokybiškais, visaverčiais pašarais.

Pirmųjų dienų pavojai

Naujagimių veršelių viduriavimas, dar vadinamas diarėja, yra bene dažniausiai pasitaikantis galvijų prieauglio susirgimas. Didžiausia rizika susirgti yra pirmosios kelios dienos po gimimo. Vien nuo kvėpavimo takų ligų ir viduriavimo gaišta daugiau kaip 80 proc. visų susirgusių veršelių.

Dažniausiai veršeliai diarėja suserga nuo gimimo iki maždaug 1 mėn. amžiaus. Todėl jų sveikatingumui nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys.

Viduriuojantys veršeliai netenka daug skysčių, todėl negydomi gali nugaišti. Išmatos būna skystos, vandeningos, geltonos, pilkos ar žalsvos spalvos, kartais su gleivėmis ar kraujo priemaišomis. Pasireiškia elektrolitų disbalanso ir dehidratacijos (skysčių netekimo) požymiai – įdubusios akys, sausos gleivinės, šaltos ausys ir galūnės, patempus kaklo odos raukšlę, ji lėtai atsistato. Dėl pakitusios cheminės organizmo skysčių sudėties prieauglis gali susirgti acidoze. Sergantys veršeliai yra apatiški, sunkiai keliasi arba visai nesikelia, mažai ėda, jų kailis pasišiaušia. Ligai progresuojant, jaunikliai netenka sąmonės (ištinka koma) ir gaišta.

Pirmaveršių veršeliai linkę viduriuoti 3,9 karto dažniau negu vyresnių karvių, o tikimybė, kad atvestas sunkaus veršiavimosi metu prieauglis suviduriuos, padidėja iki 12 kartų. Pastebima, kad ligos protrūkių pasitaiko dažniau, kai nauji gyvuliai įsigyjami veršiavimosi sezono metu, kai karvės ir telyčios laikomos toje pačioje patalpoje daugiau kaip 2 savaitės iki veršiavimosi.

Diarėjos tipai

Viduriavimas būna neinfekcinės ir infekcinės kilmės (neužkrečiamas ir užkrečiamas).

Neinfekcinį viduriavimą sukelia priežiūros klaidos: nepakankamas šėrimas, netinkama aplinka, dėmesio naujagimiui veršeliui trūkumas arba visų šių priežasčių visuma. Dažniausiai neinfekciniu viduriavimu veršeliai suserga, jei netinkamai šeriamos veršingos karvės ir telyčios, ypač antroje veršingumo pusėje. Jų krekenose trūksta energijos ir baltymų, mažas pačių krekenų kiekis. Nustatyta, kad vitaminų A ir E trūkumas taip pat lemia viduriavimą.

Dažniau suviduriuoja netinkamoje aplinkoje auginami naujagimiai veršeliai. Tokiu atveju viduriavimui turi įtakos: • nešvarūs, užteršti, mažai pakreikti gardeliai; • kartu besiveršiuojančios karvės ir telyčios; • gyvuliai žiemoja ir veršiuojasi vienoje patalpoje; • šalti ir drėgni, neapsaugoti nuo skersvėjų tvartai. Viduriavimą gali sukelti ir netinkamas veršelio maitinimas: girdymas šaltomis, prastos kokybės krekenomis ar pienu, netinkama startinio pašaro sudėtis, prastos kokybės geriamasis vanduo. Girdomų krekenų, pieno ar pieno pakaitalo temperatūra turi būti 40–45 °C. Pastebėta, kad suviduriuoja ilgai nešerti veršeliai, kuriems vienu metu sugirdomas per didelis pieno kiekis.

Infekcinės diarėjos sukėlėjai: • bakterijos E. coli, Clostridium perfringens C tipas, Salmonella spp., Campylobacter spp. ir kt. bakterijos; • virusai – rotavirusai, koronavirusai, galvijų virusinės diarėjos (GVD), infekcinio rinotracheito (IRT) virusai; • pirmuonys – kriptosporidijos, kokcidijos; • mielės ir pelėsiai.

Bakterinio viduriavimo sukėlėjai

E. coli (kolibakteriozė). Šios bakterijos sukelta diarėja dauguma veršelių suserga pirmosiomis trimis gyvenimo dienomis. Yra daug E. coli tipų. Kai kurių tipų bakterijos natūraliai gyvena organizme, kitos sukelia septicemiją. Yra ir invazinių E. coli tipų, o dažniausias naujagimių veršelių viduriavimo sukėlėjas – enterotoksigeninė E. coli (ETEC) forma K99. Reikalingi specialūs testai kitoms E. Coli padermėms nuo ETEC diferencijuoti. Intoksikacija būna ūmi dėl E. coli išskiriamų toksinų, kurie pažeidžia žarnų gleivinę. Veršelis gali nugaišti dar prieš išsivystant diarėjai. Liga labai greitai progresuoja: nuo silpnumo, diarėjos, dehidratacijos iki gaišimo gali praeiti mažiau negu 24 valandos. Antibio­tikai nuo šios ligos ne visada būna veiksmingi. Siekiant išgelbėti veršelį, jį būtina girdyti elektrolitų tirpalais. Ligos galima išvengti, teisingai sugirdžius krekenas, vakcinuojant užtrūkusias karves.

Clostridium perfringens (klostridiozė). Yra keli C. perfringens tipai ir visi jie gali sukelti viduriavimą. Paprastai dėl šio sukėlėjo veršeliai staiga nusilpsta ir gaišta. Prieš tai gali pasireikšti aštrus skausmas (diegliai) žarnyne ir nervų sistemos sutrikimai. Skrodžiant žarnose randama būdingų šio sukėlėjo sukeltai ligai pakraujavimų. Infekcijai sumažinti ar išnaikinti taip pat naudojamos kompleksinės vakcinos.

Salmonella species (salmoneliozė). Tai dar viena iš diarėjos priežasčių. Salmoneliozės bakterijos užsikrėtusiems veršeliams sukelia septicemiją (kraujo užkrėtimą). Taip pat gali sukelti ir plaučių ligas. Dažniausiai suserga 5–14 dienų amžiaus veršeliai. Liga trunka nuo 1 iki 2 savaičių. Išmatose gali būti pastebima kraujo ir fibrino priemaišų. Norint apsisaugoti nuo salmoneliozės, turi būti naudojami veiksmingi antibiotikai, tačiau gydymas trunka ilgai.

Salmonella dublin sutinkama retai, tačiau šiuo sukėlėju infekuoti galvijai gali būti nešiotojai ir platintojai visą gyvenimą. Bakterija gali būti randama ir nepasterizuotame piene. Žmonės, ypač vaikai, prižiūrintys Salmonella dublin platinančius veršelius, gali užsikrėsti šia salmonelioze ir susirgti.

Campylobacter spp. (kampilobakteriozė). Ši bakterija dažniausiai sukelia pavienius, retus veršelių viduriavimus.

Virusinio viduriavimo sukėlėjai ir požymiai

Rotavirusas. Randamas nuo 1 iki 30 dienų amžiaus veršelių išmatose. Sukėlėjas pažeidžia plonųjų žarnų sienelių ląsteles, dėl ko pakinta ląstelių osmosinis slėgis ir sutrinka normali kūno skysčių apykaita žarnyne. Ne visi veršeliai, užsikrėtę rotavirusu, viduriuoja. Viduriuoti gali nuo 1–2 iki 20–30 proc. infekuotų veršelių. Iki 25 proc. susirgusių veršelių gali nugaišti, patekus antrinei infekcijai ar netekus daug skysčių. Rotavirusų sukelta diarėja dažniausiai pasireiškia 3–7 dieną po atvedimo.

Koronavirusas. Kaip ir rotavirusas, koronavirusas dauginasi žarnų sienelių ląstelėse. Juo dažniausiai užsikrečia vyresni kaip savaitės veršeliai. Labai sunku atskirti šį virusą nuo kitų virusinių infekcijų, pasireiškiančių panašiais požymiais. Tiksliai galima nustatyti tik laboratoriniais tyrimais. Koronavirusine infekcija gali sirgti ir suaugę gyvuliai. Liga sukelia melžiamų karvių ir penimų galvijų viduriavimo protrūkį, dažniausiai pasireiškiantį žiemos laikotarpiu. Viduriuojant karvėms, staigiai krinta pieno primilžiai.

Galvijų virusinė diarėja (GVD). Sukelia pestivirus genties virusas. GVD gali užsikrėsti bet kurio amžiaus galvijai. Pirmajame veršingumo trimestre užsikrėtusios karvės infekciją perduoda vaisiui ir atvedamas pastoviai infekuotas (PI) arba apsigimęs veršelis. Virusas gali sukelti ir abortus. Infekcija taip pat sukelia viduriavimą, gleivinių ligą ar embrioninę infekciją. Būdingas šios ligos požymis – jaunų veršelių viduriavimas ir gaišimas. Pastoviai infekuoti veršeliai dažnai gaišta nuo gleivinių ligos iki 2 metų amžiaus. Gyviems veršeliams nustatomi GVD būdingi požymiai – erozijos ir opos ant liežuvio, panašūs požymiai pasireiškia ir metų veršeliams, ir suaugusiems galvijams, užsikrėtusiems GVD. Yra nustatyta, kad virusas gali sukelti ir kvėpavimo takų ligas. Viduriavimas prasideda praėjus 24 valandoms–3 dienoms po užsikrėtimo ir gali tęstis gana ilgai. Kadangi ligos pasireiškimo požymių yra daug, labai sunku tiksliai ją diagnozuoti. Paprastai diagnozė nustatoma laboratoriniais tyrimais. Nustačius ligą ir siekiant apsaugoti nuo virusinės diarėjos, gyvuliai vakcinuojami inaktyvuotomis arba modifikuotomis gyvų virusų vakcinomis.

Infekcinis rinotracheitas (IRT). IRT („raudonos nosies“) virusai sukelia daugiausia kvėpavimo takų ligas, abortus, vaginitus ir konjuktyvitus. Tačiau dabar vis dažniau pranešama, kad IRT virusas sukelia ir jaunų veršelių virškinimo trakto ligas. Užsikrėtusių veršelių stemplėje randamos erozijos ir opos, kurios komplikuojasi vangumu, svorio netekimu, viduriavimu ir gaišimu.

Virusinės infekcijos protrūkiai dažniausiai pasireiškia vėlai rudenį ar žiemą ir pavasarį. Dažniausiai ir sunkiausiai serga maži veršeliai, daug jų gali gaišti į organizmą patekus antrinei (bakterinei) infekcijai. Jei banda užkrėsta virusinėmis infekcijomis, vienintelis būdas apsisaugoti nuo susirgimų – gerai suplanuota, sisteminga galvijų vakcinacija.

Pirmuonių sukeltas veršelių viduriavimas

Cryptosporidium parvum (kriptosporidiozė). Ligos sukėlėjas parazituoja ląstelėse ir yra už kokcidijas gerokai mažesnis pirmuonis. Jis prisitvirtina prie plonųjų žarnų sienelių ląstelių ir pažeidžia mikrogaurelius. Dažniausiai kriptosporidijos randamos kartu su rota-, koronavirusais ir/arba E. coli bakterijomis. Kriptosporidijomis užsikrečia 1–3 savaičių amžiaus veršeliai. Šis parazitas į organizmą gali patekti su užkrėstais grūdais, pienu ar pieno pakaitalu bei vandeniu.

Kokcidiozė. Ligą sukeliantis parazitas retai sukelia veršelių viduriavimą, tačiau kartais gali pasireikšti susirgimo protrūkis veršeliams nuo 3 iki 4 sav. amžiaus. Dažniausiai tai siejama su stresu, prasta sanitarine būkle, per dideliu gyvulių skaičiumi vienoje patalpoje ar staigiu pašaro pasikeitimu. Kai kuriems užsikrėtusiems veršeliams gali atsirasti smegenų pažeidimo požymių, bet paprastai liga diagnozuojama pagal tešlos konsistencijos, deguto pavidalo ar kraujingas išmatas.

Mielės ir pelėsiai

Mielės ir pelėsiai, pažeisdami stemplę ir žarnyną, gali sukelti viduriavimą. Šie mikroorganizmai nėra laikomi pirmine viduriavimo priežastimi, tačiau dažnai pasitaiko kaip antrinis užkratas. Labai dažnai jie aptinkami organizme, kai viduriuojantys veršeliai buvo ilgai gydomi antibio­tikais ar sulfanilamidais, kai naudojama mažai skysčių ir elektrolitų.

Kitame numeryje skaitykite apie viduriavimo profilaktiką ir gydymą