Tešmens liga jau senai tapo „bėda“ ne tik vyresnio amžiaus karvėms. Vis dažniau mastito sukėlėjų randama ir veršingų telyčių organizme. Kokios mastito priežastys ir kaip išvengti ligos?

Dėl mastitų pieno ūkiai patiria nemažų nuostolių. Europos Sąjungos šalyse jie siekia daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų (5,18 mlrd. litų). Nustatyta daugiau kaip 140 potencia­­lių mastitų sukėlėjų. Daugelis iš jų patenka į dar nevisiškai išsivysčiusias pieno liaukas. Pirmieji pranešimai apie veršingų telyčių ir pirmaveršių susirgimus mastitais siekia XX amžiaus IV dešimtmetį. Nuo 1980 metų sergančių mastitais telyčių vis daugėja. Remiantis atliktais tyrimais, iki veršiavimosi beveik 75 proc. veršingų telyčių organizme nustatyta infekcijos sukėlėjų. Po apsiveršiavimo uždegimu suserga nuo 12 iki 45 proc. pirmaveršių.

Remiantis lentelėje pateiktais duomenimis, kas trečia ketvirta veršinga telyčia pradeda laktaciją, sirgdama tešmens uždegimu. Tokių pirmaveršių brokavimo rizika padidėja dešimt kartų, ir dauguma jų dėl susirgimų mastitais išbrokuojamos nesulaukusios pirmosios laktacijos pabaigos.

Skaičiuojama, kad dėl kiekvienos klinikiniu mastitu susirgusios karvės patiriama apie 203 eurai (700,35 litų) nuostolio. Nustatyta, kad, pirmaveršei susirgus mastitu, jos produktyvumas per pirmąją laktaciją sumažėja 10 proc. Ypač stipriai sumažėja produktyvumas (nuo 300 iki 425 kg pieno), kai mastitus sukelia streptokokai ar auksiniai stafilokokai.

Susirgimo mastitu rizikos veiksniai

Iš esmės veršingos telyčios neturėtų turėti jokių tešmens problemų: juk jos dar nemelžiamos, jų pieno liauka nevisiškai išsivysčiusi. Tačiau iš tikrųjų veršingų telyčių tešmuo yra veikiamas įvairių veiksnių. Mastito pradžių pradžia – veršelių girdymo pienu laikotarpis. Dažnai pardavimui netinkamas, antibiotikais gydytų karvių pienas sugirdomas veršeliams. Tokiame piene gausu ir inhibitorių, ir ligų sukėlėjų. Infekcija dar labiau išplinta, jei veršeliai ir telyčios žindo vienas kitą. Dėl tokio netinkamo įpročio telyčių spenio sfinkteris atsidaro prieš laiką, t. y. paskutinėmis veršingumo savaitėmis.

Kai gyvulys sveikas, spenio kanale natūraliai susidaro keratino kamštis, kuris kaip biologinis barjeras saugo tešmenį nuo infekcijų. Naujausi N. Zelandijos mokslininkų tyrimai įrodė, kad dviem trečdaliams pirmaveršių natūralus keratino kamštis iš spenio kanalo iškrenta. Vokiečių mokslininkų duomenimis, iki 80 proc. veršingų telyčių paskutinėmis veršingumo savaitėmis yra neapsaugotos, keturi penktadaliai iš jų yra infekuojamos tešmens uždegimo sukėlėjais ir 30–35 proc. iš jų suserga mastitais.

Nustatyta, kad 11 proc. holšteinų veislės galvijų prieauglio turi polinkį žįsti vienas kitą, o mėsinių veislių jaunikliai tai daro daug dažniau. Siekiant išvengti netinkamo įpročio, rekomenduojama veršeliams, kurie girdomi iš automatinių pieno girdyklų, įrengti „tuščius spenius“, kuriuos jie galėtų žįsti, kol jų kraujas prisisotins gliukoze. Jei veršeliai girdomi neautomatizuotai, rekomenduojama, pagirdžius pienu, pusvalandžiui juos užfiksuoti, kad jie negalėtų žįsti vienas kito.

Ligos sukėlėjai

Nuo 33 iki 75 proc. pirmaveršių karvių suserga klinikiniais mastitais, likus savaitei iki veršiavimosi ir per pirmąsias dvi savaites po apsiveršiavimo. Apie 60 proc. šių susirgimų prasideda keliomis savaitėmis anksčiau veršiavimosi termino. Dažniausiai telyčioms infekciją sukelia koagulazei negatyvūs stafilokokai (KNS), auksiniai stafilokokai ir streptokokai. Koagulazei negatyvūs stafilokokai (KNS) sukelia daugiausia infekcijų, tačiau jiems išplitus tešmens epitelyje, trukdoma plisti pavojingesniems auksiniams stafilokokams ir streptokokams. Koagulazei negatyvūs stafilokokai dažniausiai sukelia subklinikinius mastitus, jie labai atsparūs vaistams, dalis jų išlieka gyvybingi tešmens epitelyje ir dauginasi toliau.

Nustatyta, kad jau pirmaisiais telyčios gyvenimo metais, dažniausiai nuo 8 mėnesio, stafilokokai ir streptokokai gali infekuoti tešmenį. Įtariama, kad infekcija patenka girdant veršelius pienu, kuriame yra inhibitorių ar ligų sukėlėjų. Taip pat nustatyta, kad didelę reikšmę turi ir mastitų paveldimumas.

Parengta pagal užsienio spaudą