Derliaus nuostoliai dėl piktžolėtumo priklauso nuo piktžolių rūšinės sudėties tankumo, biomasės. Piktžolės ne tik tiesiogiai mažina kultūrinių augalų derlių, bet ir išbarstydamos subrandintas sėklas didina išlaidas, skiriamas herbicidams vėliau auginamų augalų pasėliams purkšti. Todėl piktžolių naikinimas – viena iš pagrindinių grandžių daugelio žemės ūkio augalų auginimo technologijose.

Lietuvoje priskaičiuojama daugiau kaip 200 piktžolių rūšių ir dauguma jų plinta sėklomis. Vienos jų sėklas paskleidžia pačios (autochtorija), kitų sėkloms padeda išplisti vėjas (anemochorija), vanduo (hidrochorija), įvairūs gyvūnai (zoochorija), paukščiai (ornitochorija), taip pat žmogus savo ūkine veikla (antropochorija). Išbarstytos ar išsibarsčiusios sėklos patenka į dirvą ir ilgam ją užteršia. Didžiausią sėklų dalį dirvoje sudaro vienamečių piktžolių sėklos – apie 95 procentus. Piktžolių sėklų įvairovės pasikeitimai priklauso nuo dirvos dirbimo, sėjomainos, piktžolėtumo kontrolės.

Augalų sugebėjimą konkuruoti su piktžolėmis lemia auginimo technologiniai parametrai: veislės parinkimas, sėjos laikas ir normos, taip pat sėklos stambumas, bet svarbiausias dalykas – augalų rūšis.

Kukurūzai ir piktžolės

Vieni jautriausių piktžolių konkurencijai Lietuvoje yra kukurūzai. Šių augalų plotai turi tendenciją didėti, todėl labai reikia atkreipti dėmesį, kad kukurūzų pasėliai būtų nepiktžolėti. Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad kukurūzų derlius dėl piktžolėtumo sumažėja labiau negu kitų augalų. Miežių grūdų derlius nepurkštuose laukeliuose, kuriuose vyravo vienametės dviskiltės piktžolės, sumažėjo 10–15 proc., o kukurūzų derlius sumažėjo nuo 2 iki 10 kartų!

Visų žemės ūkio augalų derlių labiausiai sumažina paprastieji varpučiai, bekvapiai šunramuniai, daržinės žliūgės, baltosios balandos ir kitos piktžolės. Kukurūzų pasėliuose aptinkama apie 40 piktžolių rūšių. Gana dažnos kukurūzų pasėliuose baltosios balandos: iš 17 bandymų šešiolikoje buvo aptikta baltųjų balandų, jų skaičius kito nuo 8 iki 300 vnt. m-2, masė – nuo 30 iki daugiau kaip 4 000 gramų. Žinant, kad vienas baltosios balandos augalas gali subrandinti apie 70 tūkstančių sėklų, galima įsivaizduoti, koks piktžolių sėklų kiekis pasiliks dirvoje nuėmus menką piktžolėtų kukurūzų derlių.

Kad nesumažėtų kukurūzų derlius, reikia, kad sudygę augalai apie mėnesį išbūtų nepiktžolėti. Kukurūzai pirmaisiais augimo tarpsniais silpnai auga, piktžolių nestelbia ir šios spėja užauginti daug didesnę masę negu kitų augalų pasėliuose. LŽI daryti bandymai parodė, kad nors piktžolių skaičius įvairių augalų pasėliuose skyrėsi nežymiai, skirtumas tarp piktžolių masės buvo didelis. Todėl kukurūzus užauginti be herbicidų sunkiai įmanoma.

LŽI sėjomainų laukuose 2001–2006 metais buvo daryta 17 lauko bandymų įvairių herbicidų efektyvumui nustatyti. Visuose darytuose tyrimuose pastebėta, kad naikinant piktžoles, derlius padidėjo.

Nepurkštuose laukeliuose kukurūzų žaliosios masės derlius buvo 3,7–32,9 t ha- 1, o derliaus padidėjimas sunaikinus piktžoles siekė 7–45 t ha-1 ir visais atvejais buvo esminis.

Tinkamiausių naudoti preparatų sąraše yra nemažai yra herbicidų, skirtų kukurūzų pasėliams nuo piktžolių apsaugoti. Prieš pasirenkant preparatą, būtina įvertinti piktžolių rūšinę sudėtį. Jei pasėliuose yra vienaskilčių vienamečių ar daugiamečių piktžolių (paprastųjų riet­menių, paprastųjų varpučių), reikėtų pasirinkti herbicidus su šiomis veikliosiomis medžiagomis: rimsulfuronu (Titus), nikosulfuronu (Milagro) ar foramsulfuronu su natrio metiljodsulfuronu (Maister). Jei tokių piktžolių nėra – pasirinkti herbicidus, tinkamus vienamečių dviskilčių piktžolių kontrolei su tokiomis veikliomis medžiagomis: 2,4D tritosulfuronu, dikamba, bentazonu. Palyginti dažnai kukurūzų pasėlyje vieno purškimo herbicidais nepakanka, tenka purkšti du kartus.

Javai ir dirvinės smilguolės

Žieminiai javai labiau konkuruoja su piktžolėmis negu kiti augalai – žinoma, tai pasakytina tik apie normalaus tankumo, laiku pasėtus augalus. Žieminiuose javuose dažniausiai aptinkamos piktžolės – bekvapiai šunramuniai (Tripleurospermum inodorum), kibieji lipikai (Galium aparine), trikertės žvaginės (Capsella bursa–pastoris), daržinės žliūgės (Stellaria media), raudonžiedės notrelės (Lamium purpureum), dirvinės našlaitės (Viola arvensis). Kai kurios jų, pavyzdžiui, kibieji lipikai, labai žalingos ir nekontroliuojamos gali padaryti nemažai nuostolių – ne tik sumažinti javų derlių, bet ir apsunkinti jų nuėmimą, padidinti grūdų drėgmę.

Daugelyje Lietuvos rajonų žieminiuose javuose labai plinta dirvinės smilguolės (Apera spica-venti). Kai kuriuose plotuose galima aptikti net 400–700 vienetų šių vienaskilčių piktžolių. Esant tokiam šios piktžolės tankumui, žieminių javų derliaus nuostoliai būna akivaizdūs. Šioms piktžolėms plisti labai palankus veiksnys – sėjomainos nesilaikymas ir neariamasis dirvos dirbimas, kadangi sėklos kaupiasi viršutiniame dirvos sluoksnyje, o daigumą išlaiko ketverius ir daugiau metų.

Esant dirvinių smilguolių javų pasėliuose, reikėtų naudoti herbicidus, kurie naikina būtent šias piktžoles. Priešingu atveju, išnykus plačialapėms dviskiltėms piktžolėms, dirvinės smilguolės išlystų dar labiau. Dirvines smilguoles naikina herbicidai su šiomis veikliosiomis medžiagomis: fenoksiprop-P-etilu, jodsulfuronu, izoproturonu, pineksadenu, prosulfokarbu, sulfosulfuronu.

Vasarinių javų – miežių ir kviečių – pasėliuose buvo aptiktos 24 trumpaamžių piktžolių rūšys. Dažniausiai aptinkamos buvo baltosios balandos, kibieji lipikai, raudonžiedės notrelės, dirvinės našlaitės, daržinės žliūgės, bekvapiai šunramuniai, vijokliniai pelėvirkščiai ir dirvinės karpažolės.

Vienos iš žalingiausių piktžolių vasarinių javų pasėliuose – tuščiosios avižos. Šių piktžolių sėklos, patekusios į dirvą, daigumą išlaiko ilgai – 7–8 metus, nors 85–95 proc. šių piktžolių sėklų sudygsta per dvejus metus. Esant šių piktžolių javuose, būtina pasėlius purkšti atitinkamais herbicidais, o jei tuščiųjų avižų matyti tik pavieniai augalai – reikia juos išrauti ir išnešti iš lauko. Yra ir herbicidų, kurie efektyviai naikina tuščiąsias avižas, pavyzdžiui, Puma universal, Axial, Arelonas.

Reikėtų nepamiršti, kad kiekvienas technologinis darbas, užtikrinantis greitą ir tolygų augalų sudygimą bei augimą, padeda mažinti piktžolių kiekį pasėliuose.