Rudens vėjams įsisiautėjus, smagiausiai įsisuka vėjo jėgainių sparnai. Rugsėjo–gruodžio mėnesiais vėjo elektrinės sugeneruoja daugiausia energijos. Pamažu vėjo jėgainių atsiranda ir atokiau nuo pajūrio esančiose vietovėse. Jurbarko rajonas – viena labiausiai nuo jūros nutolusių vietovių Lietuvoje, kur sukasi vėjo jėgainių sparnai. Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimu čia domisi ne tik verslininkai. Kitų metų pradžioje Smalininkų miestelio pašonėje energiją pradės gaminti vėjo jėgainė, pastatyta miestelio bendruomenės iniciatyva, o už parduotą energiją gautos pajamos bus panaudotos tam, kad Smalininkuose gyventi būtų šviesiau, gražiau ir saugiau.

Gaudyti vėją laukuose ir pelninga, ir ekologiška

Skaičiuojama, jog šiuo metu mūsų šalyje sukasi 37 vėjo jėgainių sparnai. Tiksliau, tiek vėjo jėgainių yra prijungta prie bendrų elektros tinklų. Būtent šios jėgainės yra svarbios, įgyvendinant šalies siekius atsinaujinančių energijos šaltinių srityje, nes jėgainės, skirtos individualių namų ūkių energijos poreikiams tenkinti, nepatenka į bendrą sunaudotos energijos balansą. 21 vėjo jėgainė energiją gamina vėjų jėgainių parkuose, kitos – pavieniui veikiančios jėgainės.

Numatyta, kad kitąmet elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius išteklius, dalis, palyginti su bend­ru šalyje suvartojamos energijos kiekiu, turėtų išaugti daugiau nei dvigubai ( iki 7,7 proc.). Vėjo jėgainėse šiuo metu sugeneruojama 0,6 proc. visos šalyje suvartojamos energijos. Dabar visų šalyje veikiančių vėjo jėgainių galia siekia apie 55 MW, o iki 2010 m. Lietuvoje numatyta pastatyti vėjo jėgainių, kurių instaliuota galia sieks 200 MW. Panašu, kad judant tokiais tempais, kaip iki šiol, ambicingų siekių įgyvendinimas gali užtrukti.

Kad vėjo energetikos plėtra mūsų šalyje įsibėgėtų sparčiau, nuo kitų metų žadama ją supirkti didesne kaina – 30 ct/kWh. Tokie planai sulaukia ir kritikos: viena vertus, dėl to daugiau bendrovių bei individualių įmonių turėtų investuoti į naujas vėjo jėgaines, kita vertus, ,,žaliosios“ energijos kaina tiesiogiai paliečia kiekvieno vartotojo piniginę padidėjusiais tarifais.

Lietuvos energetikos instituto skaičiavimais Lietuvoje iki 2010 m. galima pasiekti, kad 290 GWh energijos per metus pagamintų vėjo jėgainės (2 proc. visos šalyje sunaudojamos elektros energijos). Šių skaičiavimų duomenimis, toks vėjo jėgainių parkas sutaupytų 3 500 t naftos kuro per metus, todėl būtų išvengta 11 000 tonų CO2, 1 161 –SO2 ir 5,4 t sunkiųjų dalelių taršos.

Savo jėgaines pasistatęs verslininkas dabar projektuoja kitiems

Tinkamiausia vieta vėjo jėgainėms statyti yra pajūris, bet čia susiduriama su įvairiomis problemomis: gamtosauginėmis, urbanistinėmis, laisvų žemės plotų trūkumu. Todėl siekiant plėsti vėjo jėgainių tinklą, tenka ieškoti ,,naujų plotų“. Jurbarko rajone jau prieš porą metų įsuktos pirmosios vėjo jėgainės. Verslininkui Ramūnui Dumčaičiui priklausančių jėgainių galia tuomet siekė 0,25 MW. Po metų Antkalniškių kaime greta ankstesnių jėgainių į dangų išsistiebė dar dvi. Verslininkas taip susidomėjo vėjo energetika, kad ne tik savo jėgaines stato, bet ir kitiems, norintiems taip ekologiškai investuoti, pataria. Ne tik pataria, bet pageidaujant ir pastatyti gali – jo įkurta individuali įmonė verčiasi vėjo jėgainių projektavimu ir statyba. Šiemet netoli Tauragės ši įmonė jau pastatė dvi jėgaines, planuojama, kad kitąmet ji suprojektuos ir pastatys dar 11: 6 netoli Tauragės, 2 prie Jurbarko, dar 3 Kalvarijoje.

Pirmąsias jėgaines Ramūnas parsivežė nenaujas iš Danijos – drąsiau imtis naujos veiklos, kai jai reikalingos mažesnės investicijos. ,,Per internetą ieškojau, nuvažiavau, pasižiūrėjau, patiko ir parsivežiau“, – sako Ramūnas. Verslininko tikinimu, nors elektros energija brangsta, dėl nepastovaus vėjo stiprumo neverta gaminti jos savo reikmėms – verčiau pateikti į bendrus tinklus: ,,šiandien vėjas yra, rytoj ne, o elektros juk visada reikia“. Anot jo, susidomėjimas galimybe investuoti į vėjo energiją vis sparčiau auga: ,,Domisi daug kas, tačiau stabdo kaina. Atvažiuoja pas mane ūkininkas, susidomėjęs vėjo energija, bet kai aš jam pasakau, kad jėgainei reikia pusantro milijono, susidomėjimas pradingsta. Net jei bankas ir duotų tokią paskolą, žmogui, kuris niekad nesiskolino, yra baisu investuoti į tai, kuo jis dar ir pats abejoja“.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros vedėjas Andrius Šašys džiaugiasi, kad Jurbarko regione plėtojama alternatyvi energetika, tačiau, anot jo, jei ir toliau judėsime tokia sparta, dar ilgai truks, kol pasieksime planuojamą energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalį.

Daugiausia vargų – ,,popieriniai“

Ne tik verslininkai domisi galimybe investuoti į alternatyviuosius energijos šaltinius. Smalininkų miestelio ( Jurbarko r.) bendruomenės taryba prieš porą metų nusprendė, jog reikėtų panaudoti vėjo energiją socialinei atskirčiai mažinti ir bendruomeniškumui miestelyje stiprinti. Šia idėja tarybą ,,užkrėtė“ viena jos narė – Jolanta Bertašienė. Moteris sako, kiek save atsimena, visada žavėjosi vėjo jėgainėmis ir visad norėjo kažkur netoliese matyti mojančius jėgainės sparnus. Bendruomenės taryba šiai idėjai neprieštaravo, tačiau, kad ją pavyks įgyvendinti, netikėjo. Ir pati idėjos autorė prisipažįsta netikėjusi, kad projektui bus pritarta. Ji ir bendruomenės tarybos pirmininkė Vanda Stonienė tapo pagrindiniais projekto ,,ledlaužiais“. ,,Vykdėm apklausas ir sužinojom, kad gyventojai miestelyje mato nemažai problemų. Jas reikia spręsti, o pinigų paimti nėra iš kur. Sugalvojom, kad čia mums pasitarnauti galėtų vėjo jėgainė“, – prisimena jėgainės projekto globėjos.

Praėjusių metų sausį pateikta jėgainės idėja, o dabar jau metai, kaip vykdomas jėgainės projektas. Jėgainės sparnai turėtų įsisukti kitų metų pradžioje. Iki šiol projektas vis dar ,,popierinėje“ stadijoje, tačiau jau pradedami paruošiamieji darbai. ,,Labai ilgai užtruko detalių derinimas. Dabar jau tvarkomas kelias, planuojamoje jėgainės vietoje rengiama aikštelė, o kai atveš dalis, truks vos savaitę, kol įsisuks jėgainės sparnai“, – tikina projekto vadovė Vanda Stonienė. Kad dokumentų tvarkymas truktų bent kiek greičiau, projekto iniciatorės pačios į atsakingas institucijas juos veža. Jos džiaugiasi susidūrusios su geranoriškais žmonėmis, kurie, gerbdami jų ryžtą ir drąsą, stengėsi atlikti reikalingas procedūras kuo greičiau: ,,Stovi kaip koks sąžinės priekaištas prieš tuos valdininkus, o jie iš tikrųjų pasitikėdami mumis viską darė greitai. Tik – kiek greitai galima visa tai padaryti? Todėl tas ,,greitai“ užtruko apie metus laiko“.

Per 5 metus jėgainė bendruomenei turėtų uždirbti milijoną

Gražių idėjų įgyvendinimas neišvengiamai susiduria su žemišku klausimu: iš kur gauti pinigų? Jėgainės „globėjos“ prisimena: nebuvo paprasta įtikinti bankus, kad šie patikėtų solidžią sumą miestelio bendruomenei. Anot jų, visi tikina, kad anksčiau į juos su tokiu prašymu niekas nesikreipė. ,,Mes atrodėme nepatikimi part­neriai, nes neturime ką užstatyti. Tarėmės su keliais bankais, bet mūsų sėkme patikėjo tik vienas“, – patirtimi dalijasi projekto koordinatorė J. Bertašienė.

Projekto vertė – apie 1,3 mln. litų. Dalis paskolos bus dengiama pinigais, gautais pardavus vėjo jėgainės sugeneruotą energiją, dalis – iš bendruomenei skirtos paramos. Projekto koordinatorės yra pateikusios paraišką dėl paramos Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui. Fondo atstovai jas patikino, kad projektas atitinka kriterijus, pagal kuriuos teikiama parama, todėl jos tikisi, jog nemažą dalį jėgainės statybai reikalingų lėšų skirs šis fondas.

Jėgainės statybą taip pat remia Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa, Žemės ūkio ministerija. Dalis jėgainės projektavimo darbų finansuojama pagal ,,Leader +“ programą. Bendruomenės iniciatyvai neliko abejinga ir rajono savivaldybė – ji skyrė lėšų investiciniam projektui parengti ir finansavo pusę šiais metais išaugusių paskolos banko palūkanų. Smalininkų miestelio seniūnas Saulius Jarutis džiaugiasi, kad projektui įgyvendinti nereikės prašyti miestelio žmonių paramos. ,,Jautiesi kaip koks ubagas, kai reikia eiti ir visų prašyti – taip atrodo, kad man čia reikia, o juk reikia tai visiems“, – prisipažįsta seniūnas.

Iš Smalininkų vėjo jėgainės elektros energija keliaus į bendrus elektros tinklus. Tikimasi, kad vėjo jėgainė kasmet sugeneruos energijos maždaug už 200 000 litų. Jei Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas padės miestelio bendruomenei mokėti banko paskolą, projekto vadovės tikisi ją grąžinti per 5 metus.

Vėjo energija – socialinei atskirčiai mažinti

Už parduotą elektros energiją gauti pinigai bus panaudoti tam, kad gyventi Smalininkuose būtų gražiau, šviesiau ir saugiau. Investuoti į miestelio infrastruktūrą planuojama jau nuo pirmojo uždirbto lito – nebus laukiama, kol bus išmokėta paskola. Anot projekto koordinatorės, labai svarbu, kad žmonės jau nuo pirmųjų jėgainės darbo metų pajustų realią ir apčiuopiamą naudą. ,,Mes išdėliosim pinigus taip, kad iš karto ir skolą grąžinam, ir tuo pačiu metu jau tvarkom miestelį – kad iš karto žmonės pajaustų realų poveikį, – planus dėsto Jolanta Bertašienė, – kad nesakytų: pastatė, o naudos vis tiek nėra.“

Nuo ko pradėti, kam visų pirma labiausiai reikalingos šios lėšos, spręs susirinkusi miestelio bendruomenės taryba. Smalininkų seniūno Sauliaus Jaručio teigimu, ,,pirmiausia reikia kibti į šaligatvius, apšvietimus padaryt žmoniškus, gražius, ir daug dar ko reikia – ir parkus patvarkyt, ir aikšteles, ir turėt savo susirinkimo vietą šventėms švęsti.“ Projekto vadovė smalininkietė V. Stonienė mano, kad didžiausia problema – neapšviestos miestelio gatvės. Anot jos, žiemą miestelyje renginių beveik nevyksta, nes tamsiomis gatvėmis žmonėms nejauku į juos rinktis.

Kritikai neleidžia užmigti

Naujų vėjo jėgainių statyba dažniausiai lydima diskusijų apie galimą jėgainių poveikį aplinkai ir žmonėms. Nors Smalininkuose jėgainės statybomis užsiima miestelio bendruomenė, miestelio gyventojai šiuo klausimu nėra kaip kumštis vieningi – pasigirsta ir abejojančių balsų.

Miestelio seniūno S. Jaručio teigimu, jėgainės idėja žavisi ne visi miestelio gyventojai. Dabar būsimą jėgainę aktyviai kritikuoja keletas žmonių, tačiau, seniūno manymu, veikiausiai kritikuojančių atsiras ir daugiau, kai jėgainė pradės veikti. „Tuomet žmonėms bus bent jau aiškiau, ką kritikuoti“, – svarsto seniūnas. Kritikai, S. Jaručio tikinimu, dažniausiai tie, kurie netiki, kad šitai galima įgyvendinti. Kitų argumentai įprastiniai kalbant apie vėjo energetiką – kels triukšmą, kenks paukščiams. Tokie argumentai, anot seniūno, žmonėms į galvą ne patys ateina – dėl jų nerimauti žmonės ima prisiskaitę diskusijų apie kitus vėjų jėgainių parkus. Jis stebisi, kad galimu jėgainių triukšmu piktinasi ne arčiausiai būsimos jėgainės gyvenantys smalininkiečiai, o kiti, kurie gyvena kur kas toliau.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros vedėjas Andrius Šašys iki šios dienos sakosi skundų dėl jėgainės dar nesulaukęs, tačiau jis taip pat galvoja, kad nepatenkintųjų atsiras, kai už jėgainės sugeneruotą energiją pradės byrėti pinigai. Dėl jėgainių, kurios jau veikia, inspektorius sako iki šiol nusiskundimų irgi nesulaukęs. Vietovė atoki, netoliese nėra gyventojų, tad nėra ir kam skųstis. Baimė dėl to, jog vėjo jėgainės kenkia paukščiams, A. Šašiui atrodo nepagrįsta. Jis mano, kad grėsmė paukščiams kiltų nebent tuomet, jei jėgainės būtų statomos paukščių migracijos zonose.

Verslininkas R. Dumčaitis, paklaustas apie tai, ar jo vėjo jėgainės nekenkia paukščiams, prisimena, kad neseniai iš vienos jėgainės teko iškraustyti mažų paukščiukų šeimyną – jėgainė jiems esą taip stipriai patikusi, jog net nusprendę apsigyventi joje. Gal dar ilgai būtų gyvenę, tačiau jėgainės šeimininkas susirūpino, dėl ko pernelyg dažnai stoja jėgainės sparnai. Pasirodo, naujieji gyventojai kliudydavo judesio jutiklį ir būtent dėl to jėgainė nustodavo veikti.

Projekto vadovė V. Stonienė tikina sulaukianti įvairios smalininkiečių reakcijos: ,,Daugelis domisi, klausia, kaip mums sekasi. Nemanau, jog yra tokių, kurie nuoširdžiai linkėtų, kad mums nepasisektų. Yra žmonių, kurie negirdi jokių logiškų argumentų – aklai prieštarauja ir kritikuoja. Jų nedaug, bet jie taip pat reikalingi, nes neleidžia užmigti, verčia dar labiau norėti to, ko sieki.“