Prekyba šiandien labai priklauso nuo pasaulinių tendencijų. Prekių ekonominiai rodikliai labiau reaguoja ne į vietinės, o į pasaulinės rinkos pokyčius. Todėl su jais reikėtų sieti ir Lietuvos žemdirbiams nerimą keliančių žemės ūkio materialinių išteklių rinkos tendencijų priežastis. Trąšų kainos pasaulinėje rinkoje jau pradėjo leistis žemyn, todėl jų kritimo galima tikėtis ir mūsų šalies vidaus rinkoje.

Augalininkystės produkcijos savikainai didžiausią įtaką daro trąšų kainos. Lietuvoje išlaidos trąšoms sudaro apie pusę javų ir rapsų specializacijos ūkių išlaidų, apie 26 proc. – daržininkystės ir sodininkystės, apie 40 proc. – auginančių kitus augalus.

Trąšų kainos labiausiai priklauso nuo jų gamybai naudojamų išteklių kainų. Mineralinių trąšų kainos pastaruoju metu yra smarkiai sukilusios ne vien Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Spartus jų augimas prasidėjo 2007 metais.

Didžiausia karbamido kaina pasaulinėje rinkoje buvo 2008 metų rugpjūčio mėnesį. Ji beveik 2,6 karto viršijo prieš metus buvusią kainą ir 2,8 karto – buvusią atitinkamu laikotarpiu 2005-aisiais. Didelę įtaką šių trąšų brangimui turėjo naftos produktų kainos, ypač dujų, kurios vien JAV per paskutiniuosius metus pabrango daugiau kaip 51 proc., o nuo 2005-ųjų – apie 75 proc. Tuo tarpu dujų kaina Lietuvoje išaugo maždaug dvigubai. Todėl azotinės trąšos sparčiausiai brango 2008-aisiais. Tačiau jau šių metų spalio mėnesio pradžioje, palyginti su rugpjūčiu, karbamido kainos pasaulinėje rinkoje buvo nukritusios vidutiniškai 21 proc. Didžiausias kainų mažėjimas užfiksuotas JAV rinkoje. Tokius pokyčius lėmė pasaulį sukrėtusi finansinė krizė. Kainų kritimą galėjo nulemti ir pinganti nafta. Tačiau svarbus veiksnys yra ir vartotojų perkamoji galia. Jie turi mažiau lėšų trąšoms įsigyti, sugriežtėjo kreditų išdavimo sąlygos, o tuo pačiu ir jų gavimo galimybės. Tai lėmė karbamido paklausos mažėjimą.

Fosforo trąšos brangti pradėjo nuo 2007 metų pradžios. Diamonio fosfato brangimo pikas buvo pasiektas 2008 metų rugsėjį, kuomet jis pasaulinėje rinkoje kainavo beveik 4 kartus brangiau negu 2007-ųjų sausį, o nuo 2005 metų pradžios pabrango apie 4,5 karto. Šios rūšies trąšų kaina labiau priklauso nuo žaliavos kainų. O paskutiniųjų dienų situacija pasaulinėje rinkoje susidarė dėl šiuo metu sumažėjusios fosforo diamonio pasiūlos. Ekspertai teigia, kad trąšų stygius atsirado ir dėl smarkiai išaugusios trąšų paklausos Kinijoje, o taip pat dėl gamintojų noro uždelsti jų gamybą iki spalio, kuomet, kaip buvo tikėtasi, įvyks fosforo trąšų pasaulinis paklausos šuolis, tuo pačiu ir dar didesnis kainų augimas. Tačiau dėl jau minėtos pasaulinės finansų krizės situacija pasisuko kita linkme. Ir nors realiai fosforo trąšų pagaminama nepakankamai, jų paklausa pasaulinėje rinkoje sulėtėjo, o gamintojai priversti mažinti kainas.

2007 matais prasidėjęs amoniako kainų kilimas didžiausią tempą pasiekė 2008-aisiais. Šių metų spalio pradžioje jos vis dar kilo. Palyginti su 2005-ųjų pradžia, amoniakas pabrango daugiau kaip 3,5 karto; palyginti su 2007-ųjų spaliu, – apie 3,3 karto, o su šių metų sausiu, –  apie 2,2 proc. Amoniako, kaip ir kitų azotinių trąšų kainoms, įtaką daro dujų kainų kaita. Prognozuojama, kad artimiausiu laiku ir šių trąšų kainos turėtų pradėti leistis.

Europos Sąjungoje trąšos taip pat brango. Turimais duomenimis, 2007 metais brangiausiai jos kainavo Skandinavijos šalyse. Suomijoje trąšų kainos ES vidurkį viršijo daugiau kaip 1,7, o Švedijoje – beveik 2,2 karto. Labiausiai mineralinės trąšos nuo 2003-ųjų pabrango Jungtinėje Karalystėje.

Tarp ES valstybių lietuviškų trąšų kainos 2007 metais buvo vienos iš didesnių ir vidurkį viršijo apie 5,6 proc. 2008-aisiais šis skirtumas gali dar padidėti, nes, Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje mineralinių trąšų kainos per aštuonis šių metų mėnesius daugiau kaip 3 kartus viršijo 2003-ųjų kainas. Palyginti su kaimyninėmis šalimis, Lietuvoje trąšos pačios brangiausios. Pastaraisiais metais Lietuvoje mineralinės trąšos vidutiniškai kainavo apie 2 kartus brangiau negu Latvijoje ar Lenkijoje. Tiek vienoje, tiek kitoje kaimyninėje valstybėje trąšų kainos nesiekė ES vidurkio. Latvijoje 2007 metais mineralinės trąšos kainavo apie 45 proc. pigiau negu vidutiniškai ES, o Lenkijoje 2006-aisiais – 44,6 proc. mažiau. Nors kaimyninėse šalyse trąšų brangimas kiek didesnis nei mūsų šalyje, tačiau ir jose, ir Lietuvoje jis yra spartesnis nei vidutiniškai ES.

Mūsų šalyje labai jaučiamas mineralinių trąšų kainų sezoniškumas. Jų kainos ženkliai padidėja pavasarį, kai trąšų paklausa didelė. Vėliau, liepos-spalio mėnesiais, jos būna maždaug perpus pigesnės negu kovo mėnesį. Vėlų rudenį bei žiemos pradžioje taip pat kasmet juntamas trąšų kainų didėjimas, kuris aprimsta sausio mėnesį. Tokio sezoniškumo priežastimi gali būti trąšų įsigijimas mainais į grūdus.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių pastaruoju metu augo trąšų kainos, – ne tik jų gamybos išteklių brangimas, bet ir didėjanti trąšų paklausa pasaulyje. 2007–2008 metais, palyginti su 2004–2005-aisiais, jų poreikis padidėjo daugiau kaip 10 proc. Prognozuojama, kad po penkerių metų mineralinių trąšų paklausa gali išaugti dar apie 15 proc. Numatoma, kad fosforo trąšų poreikis didės apie 2,8 proc. per metus, kalio – apie 3 proc., o azoto – apie 3,2 procento.

Labiausiai trąšų paklausą šiuo metu lemia jų augantis poreikis Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Pietų ir Rytų Azijos trąšų paklausos augimas sudaro apie du trečdalius bendro augimo, o pridėjus Lotynų Ameriką, visi trys regionai sudarytų apie 81 proc. trąšų paklausos augimo per ateinančius penkerius metus.

Trąšų paklausa Rytų Azijoje auga labiausiai dėl Kinijos, Indonezijos, Malaizijos ir Vietnamo poreikių didėjimo. Tokias tendencijas skatina auganti šalių ekonomika, o tai sparčiai didina maisto produktų paklausą. Dėl didesnio maisto poreikio trąšų paklausa didėja ir Lotynų Amerikoje, Rytų Europoje, Centrinėje ir Vakarų Azijoje, Afrikoje ir Okeanijoje. Pasaulyje grūdų suvartojimas nuo 2003-ųjų iki 2007 metų išaugo apie 9,5 procento.

Labiau didėja pašarinių grūdų poreikis, nes pasaulyje auginama daugiau gyvulių ir paukščių. Tačiau trąšų paklausa auga ne tik dėl maisto poreikio didėjimo. Vakarų ir Centrinėje Europoje, taip pat Šiaurės Amerikoje ji labiausiai didėja dėl augančio grūdų poreikio degalams gaminti.

2007–2008 metais apie 4,1 mln. tonų trąšų buvo sunaudota auginant grūdus biodegalų gamybai. Tai sudarė apie 2,4 proc. iš visų tais metais suvartotų trąšų. Tai ne toks didelis kiekis, kad galėtų paveikti trąšų kainas. Tačiau biodegalų gamybos plėtros įtaka pasaulinei trąšų paklausai ir kainoms yra netiesioginė. Sunaudojus augalų derliaus dalį degalams gaminti, jo pritrūksta maistui, tad tenka didinti pasėlių plotus, o tam prireikia daugiau trąšų.

Lietuvoje mineralinių trąšų sunaudojami kiekiai nuo 2002 iki 2006 metų padidėjo dvigubai. Didžiausią įtaką tam padarė azotinių trąšų naudojimo augimas. Lietuvą galima laikyti viena iš daugiausiai mineralinių trąšų naudojančia šalimi. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos statistikos biuro (FAOSTAT) duomenis, Lietuva 2006 metais buvo septinta tarp ES šalių, naudojančių didžiausius kiekius trąšų vienam hektarui žemės ūkio naudmenų. Kitose Baltijos šalyse mineralinių trąšų sunaudojama apie 60–70 proc., o Lenkijoje – apie 10 proc. mažiau. Daugiausia (apie 50 proc.) Lietuvoje 2006 metais buvo sunaudota azoto trąšų. Analogiškų trąšų kiekis vienam žemės ūkio naudmenų hektarui kaimyninėse šalyse buvo mažesnis, ypač Latvijoje (apie 80 proc.) ir Estijoje (apie 60 proc.). Panašios buvo ir fosforo trąšų naudojimo tendencijos. Tik kalio trąšų naudojimas Lenkijoje viršijo Lietuvos rodiklius maždaug 4 proc. Tačiau Latvijoje ir Estijoje 2006 metais kalio trąšų buvo sunaudota atitinkamai apie 60 ir 50 proc. mažiau negu mūsų šalyje.

Nepaisant išaugusio trąšų naudojimo, Lietuvoje jų kainas labiausiai kelia brangstantys gamybos ištekliai. Pavyzdžiui, už azotinių trąšų gamyboje naudojamas gamtines dujas AB „Achema“ rugpjūčio mėnesį mokėjo 470 JAV dolerių/1 000 m3, o tai yra maždaug 96 proc. daugiau nei metų pradžioje. Prognozuojama, kad dujų kaina ir toliau didės, nors ji jau dabar yra didesnė negu Vakarų šalyse. Fosforo trąšų gamybai naudojamų apatitų kaina per keletą metų mūsų šalyje išaugo daugiau kaip 3 kartus, o sieros kaina pašoko apie 18 kartų. Tai lėmė pasaulinis šių medžiagų trūkumas. Kalio trąšų kainos didėjo dėl kalio druskos stokos pasaulinėje rinkoje. Kalio kainos Lietuvoje per kelerius metus išaugo maždaug 8 kartus. Tačiau šiomis dienomis vykstantys neramumai pasaulio finansų sektoriuje gali paveikti ir lietuviškų trąšų kainas. Pasaulinėje rinkoje kainos jau pradėjo leistis žemyn, todėl to paties galima tikėtis ir mūsų šalies vidaus rinkoje.

Smarkiai pabrangus trąšoms, Lietuvoje pradėjo mažėti jų paklausa. Jei tokia tendencija išliks ir ateityje, tai grėstų mažėsiančiu derliumi ir didėsiančiomis maisto produktų kainomis. Kitu atveju, naudojant tiek trąšų, kiek reikia, ir derliui nemažėjant, maistas brangs dėl išaugusių jo gamybos sąnaudų.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai mineralines trąšas turėtų naudoti kuo racionaliau, tinkamu metu ir tiksliai apskaičiuotais kiekiais. Tai leistų sumažinti išlaidas dirvos gerinimo priemonėms. Kita išeitis – keisti mineralines trąšas organinėmis. Tačiau Lietuvoje jaučiamas jų stygius, nes gyvulių skaičius šalyje mažėja nuo pat nepriklausomybės atgavimo. Tik paukščių kiekis po truputį auga, tačiau 2008 metais, palyginti su 1990-aisiais, jų auginama perpus mažiau.

Šiuo metu Lietuva neapsirūpina mėsa pakankamai. Apsirūpinimas jautiena ir veršiena tesiekia 88 proc., kiauliena – 72, o paukštiena – 78 proc. Organinių trąšų trūkumą galima būtų sumažinti didinant gyvulių bandas ir mėsinių paukščių pulkus. Tai būtų naudinga ir Lietuvos mėsos sektoriui.