23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2008/11
Milijardai, kurie jau pasiekė kaimą
  • Eglė STONKUTĖ, LAEI
  • Mano ūkis

Ketvirtadalis (24,5 proc.) visų valstybės biudžeto asignavimų 2007 metais skirta ekonomikos srities valstybiniam reguliavimui finansuoti, iš jų šiek tiek mažiau kaip pusė – žemės ūkiui. Šiam sektoriui, sukuriančiam apie 5 proc. viso šalies BVP, įdarbinančiam apie 10 proc. šalies dirbančiųjų ir besirūpinančiam trečdalio šalies gyventojų (kaimo gyventojų) gyvenimo kokybe, teko apie 10 proc. viso biudžeto.

Žemės ūkio ministerijos rankose yra keturi pagrindiniai reguliavimo ir paramos priemonių paketai: tiesioginių išmokų ir rinkos reguliavimo priemonės (ES ir valstybės biudžeto lėšos); kaimo plėtros priemonės, skirtos ūkiams modernizuoti, žemdirbių švietimui, aplinkosaugai bei veiklai kaime įvairinti (ES ir valstybės biudžeto lėšos); valstybės pagalbos priemonės (tik valstybės biudžeto lėšos); žuvininkystės sektoriaus plėtros skatinimo priemonės (ES ir valstybės biudžeto lėšos).

Lietuvoje žemės ūkiui ir kaimo plėtros priemonėms 2007 metais skirta 2 mlrd. 542 mln. litų ES ir valstybės biudžeto lėšų. Tačiau iki metų pabaigos tik 74,4 proc. šių lėšų buvo panaudota. Daugiausia lėšų skirta tiesioginėms išmokomos bei rinkos reguliavimo priemonėms (intervencijoms ir eksporto subsidijoms) finansuoti. Tiesioginėms išmokoms ir rinkos reguliavimo priemonėms skirta 49 proc. viso žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirto valstybės biudžeto. Net 85 proc. šio paketo lėšų skirta tiesioginėms išmokoms. Apie 58 proc. šių priemonių finansuota ES biudžeto lėšomis.

Per 2003–2007 metus žemės ūkio ir kaimo plėtros politika ir jos įgyvendinimo priemonės labai keitėsi. Iki Lietuvos įstojimo į ES parama žemės ūkiui tik šiek tiek viršijo pusę milijono litų, o 2006 ir 2007 metais parama jau gerokai viršijo 2 mlrd. Lt. Iki įstojimo į ES beveik neegzistavo kaimo plėtros politika, o nuo 2004 metų ji tapo lygiaverte žemės ūkio plėtros politikos dalimi. Žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos priemonėms 2007 metais, palyginti su 2006-aisiais, buvo panaudota mažiau lėšų tik dėl 2007 metais prasidėjusio naujo ES finansinio laikotarpio. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa patvirtinta 2007 metų rugsėjo mėnesį, todėl pirmieji kvietimai teikti paraiškas paramai gauti buvo paskelbti tik 2007 metų pabaigoje.

Tiesioginės išmokos

Tai viena pagrindinių Lietuvos žemės ūkio ir kaimo politikos priemonių įgyvendinant Bendrąją žemės ūkio politiką. Iki šalies narystės ES Lietuvoje tiesioginės išmokos buvos susietos su gamyba. 2003 metais jos siekė 100 mln. Lt, 2004-aisiais tiesioginių išmokų finansinis paketas (įskaitant ES ir valstybės biudžeto lėšas) jau sudarė 437 mln. Lt, o 2007 metais – 938 mln. Lt.

Įgyvendinant BŽŪP nuo 2004 metų, šalyje buvo pritaikyta vienkartinių tiesioginių išmokų už plotus schema ir mokamos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos. Tuo būdu dalis lėšų (ES lėšos), skirtų tiesioginėms išmokoms, buvo visiškai atsietos nuo gamybos ir mokamos už deklaruotas geros agrarinės būklės žemės ūkio naudmenas. Tuo tarpu papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, ir toliau buvo susietos su konkrečios produkcijos gamyba. Vadovaujantis Europos Komisijos pastabomis, 2007 metais dalis papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų buvo atsietos nuo gamybos ir mokamos siejant jas su istoriniais konkretaus ūkio gamybos rodikliais. Nuo 2007 metų atsietos papildomos nacionalinės išmokos už karves žindenes, skerdžiamus suaugusius galvijus, kvotinį pieną. Tuo tarpu išmokos už ES remiamus pasėlius, bulius ir ėriavedes išliko iš dalies susietos su gamyba. Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos buvo mokamos už javus, rapsus, ankštinius ir baltyminius augalus, linus, energetinius augalus ir kitus ES remtinus pasėlius; bulius; karves žindenes; skerdžiamus suaugusius galvijus; ėriavedes; kvotinį pieną ir cukrų (nuo 2006 m.).

Tiesioginės paramos lygis metai iš metų didėja. Tiesioginės išmokos 2004 metais siekė 51 proc. ES tiesioginių išmokų lygio, 2005-aisiais – 57 proc., 2006 ir 2007 metais (negalutiniais duomenimis) – 62 proc. ES tiesioginių išmokų schemos įvedimas (kartu su išmokomis už ūkininkavimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse bei žemės ūkio produkcijos kainų didėjimu) ženkliai prisidėjo prie žemdirbių pajamų didėjimo, kuris 2007 metais buvo rekordinis visos ES lygiu. Lietuvos žemdirbių pajamos, palyginti su 2006-aisiais, šoktelėjo net 39,3 proc., tai buvo didžiausias pajamų lygio šuolis per vienus metus visoje ES.

Kaimo plėtros priemonės

Visas kaimo plėtros priemonių paketas jau septynerius metus skiriamas ES kaimo plėtros politikai Lietuvoje įgyvendinti per konkrečias programas: SAPARD, 2004–2006 metų Bendrąjį programavimo dokumentą, 2004–2006 metų Kaimo plėtros planą, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą. Bendra šio paketo suma iki 2007 metų sudarė 3 mlrd. 295 mln. Lt, iš jų 803 mln. Lt buvo išmokėta 2007 metais. Daugiausia paramos (1 mlrd. 222 mln. Lt ) buvo išmokėta 2006-aisiais, baigiamaisiais 2004–2006 metų programinio laikotarpio metais.

Didžiausias dėmesys kaimo plėtros politikoje skiriamas pajamų netolygumui išlyginti, susidarančiam dėl nevienodų ūkininkavimo sąlygų. Žemdirbiams, dirbantiems žemę mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, nuo 2004 metų kasmet buvo skiriama daugiau kaip 200 mln. litų, t. y. apie 28 proc. visų kaimo plėtros politikai įgyvendinti panaudotų lėšų. Lietuvoje šia parama kasmet pasinaudoja apie pusė visų šalies žemdirbių.

Lietuvoje ne mažiau svarbios yra žemės ūkio valdų modernizavimo priemonės ir su tuo glaudžiai susijusi parama standartų įgyvendinimui. Šioms priemonėms įgyvendinti 2001–2007 metais skirta net 28 proc. visų paramos lėšų. Ūkio restruktūrizavimosi procesai skatinami, remiant vyresnio amžiaus žemdirbių pasitraukimą iš žemės ūkio veiklos bei remiant jaunų ūkininkų įsikūrimą. Apie 13 proc. viso 2001–2007 metų kaimo plėtros politikos įgyvendinimo finansinio paketo buvo skirta būtent šioms priemonėms. SAPARD programos įgyvendinimo laikotarpiu agrarinės aplinkosaugos tikslai buvo ignoruojami; 2004–2006 metų laikotarpiu jų svarba pripažinta, o nuo 2007 metų tampa lygiaverčiais žemės ūkio konkurencingumo didinimo siekiais. Aplinkosaugos priemonėms numatyta apie 37 proc. visų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos lėšų.

Valstybės pagalbos priemonės

Valstybės pagalbos priemonėms įgyvendinti 2007 metais iš Lietuvos nacionalinio biudžeto skirta beveik 104 mln. Lt. Daugiausia šių lėšų (17 proc.) teko gyvulių veislininkystės sistemai plėtoti. Tačiau nuo 2007 metų liepos 1 d., vadovaujantis ES teisinių valstybės pagalbos priemonių reglamentavimu, nebeteikiama parama veisliniams gyvuliams, taip pat ir sertifikuotai dauginamajai medžiagai įsigyti.

Nemažai lėšų skirta žemdirbių švietimui, konsultavimui, moksliniams tyrimams, žemės ūkio parodoms organizuoti (apie 13 proc. visų valstybės pagalbos priemonėms skirtų lėšų).

Didėjant žemdirbių finansiniam pajėgumui, jų aktyvumui ir galimybėms pasinaudoti ES investicine parama, vis daugiau jų ryžtasi imti paskolas investiciniams projektams įgyvendinti. Daugėja norinčių pasinaudoti valstybės parama kreditų palūkanoms kompensuoti. Šiai priemonei 2003-aisiais buvo skirta tik 1,8 mln. Lt, o 2007 metais ji jau siekė 11 mln. Lt.

Žemdirbių nuostoliams dėl 2006 metų sausros iš dalies kompensuoti buvo parengta atskira programa. Žemdirbiams išmokėta 127 mln. Lt kompensacijų. 2007 metais paramai nelaimės atveju ir draudimo įmokoms kompensuoti buvo skirta apie 14 proc. visų valstybės pagalbos priemonėms skirtų lėšų.

Lietuvoje 2007 metais pradėjo veikti nauja žemdirbių rizikos, susijusios su gamtos reiškiniais, valdymo sistema. Iki tol veikusią valstybės finansuojamą nuostolių kompensavimo sistemą pakeitė privati pasėlių draudimo sistema. Nuo 2007 metų žemdirbiams, apdraudusiems pasėlius, kompensuojama 50 proc. draudimo įmokos sumos, jei draudžiami visi ūkyje deklaruoti pasėliai (žieminiai kviečiai, žieminiai miežiai, žieminiai kvietrugiai, žieminiai rapsai, rugiai, vasariniai kviečiai, vasariniai miežiai, vasariniai kvietrugiai, vasariniai rapsai, avižos, kukurūzai, cuk­riniai runkeliai ir bulvės) nuo mažiausiai keturių rizikos veiksnių: krušos, liūties, iššalimo ir sausros.

Prisijungdama prie iniciatyvų, susijusių su klimato kaita bei mineralinių energetinių išteklių mažėjimu, Lietuva skatina biokuro gamybos plėtrą. Kompensuojama dalis kainos rapsų aliejaus, skirto metilo (etilo) esteriui gaminti, taip pat dalis kainos rapsų ir grūdų, nupirktų dehidratuoto etanolio gamybai. 2004 metais, pradėjus taikyti šią priemonę, jos finansavimas siekė vos 1 mln. Lt, o 2007-aisiais biokuro gamintojams buvo išmokėta daugiau kaip 24 mln. Lt.

Žuvininkystės sektoriaus skatinimas

Nuo 2004 metų Lietuvos žuvininkystės sektorių pasiekė ES paramos priemonės, finansuojamos ES ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Parama žuvininkystės sektoriui Lietuvoje 2004–2006 metais buvo teikiama pagal Bendrąjį programavimo dokumentą, o nuo 2007 metų skiriama, remiantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programa. Žuvininkystei, susiduriančiai su tomis pačiomis struktūros ir modernizavimo problemomis, kaip ir žemės ūkis, bei mažinamomis žvejybos kvotomis, svarbios ir finansuojamos priemonės, skirtos perteklinių laivyno pajėgumų mažinimui kompensuoti (laivų žvejybinei veiklai nutraukti visam laikui bei kompensacijoms žvejams, netekusiems žvejybos laivuose darbo dėl jų veiklos nutraukimo visam laikui), žuvininkystės įmonių konkurencingumui didinti, su žvejyba susijusių regionų plėtrai, specialistų mokymui ir kitoms svarbioms veikloms, turėsiančioms įtaką žuvininkystės plėtrai, finansuoti. Būtent šiomis kryptimis ir rengiamasi tęsti žuvininkystės sektoriaus rėmimo politiką prasidėjus naujam ES programavimo periodui. Iš viso per trejus metus (nuo 2005 metų buvo atlikti pirmieji mokėjimai) šiam sektoriui paremti išmokėta daugiau kaip 65 mln. Lt, iš kurių apie 17 proc. išmokėta 2007 metais.

Lietuvoje vykdomos žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos priemonės daro teigiamą poveikį žemės ūkio sektoriui ir šalies ekonomikai bei kaimo gyventojų gyvenimo kokybei. Užsienio prekybos žemės ūkio produktais balansas tapo teigiamas. Žemės ūkyje stebimi suaktyvėję ūkių restruktūrizacijos procesai, kuriuos skatina bei palaiko valstybės parama investicijoms į valdas, jaunųjų ūkininkų įsikūrimo bei ankstyvo pasitraukimo iš žemės ūkio veiklos priemonės. Aplinkos apsaugos problemų sprendimas prisideda prie darnaus žemės ūkio, kaip ekonomikos sektoriaus, plėtros Lietuvoje.