Klausimas, kuo girdyti veislei auginamas telyčaites – natūraliu pienu ar pieno pakaitalu – aptartas išsamiai, tačiau prie jo vis grįžtama. Yra atlikta labai daug bandymų, bet nenuginčijamo įrodymo, kad vienas kuris iš šių produktų yra gerokai pranašesnis už kitą, iki šiol nėra. Nėra vieningos nuomonės ir dėl telyčaičių laikymo būdo pirmais amžiaus mėnesiais.

Švedijoje buvo surinkti duomenys apie 1 500 pieno ūkių. Pasirodė, kad 44 proc. ūkių veršeliai girdomi natūraliu pienu, o 42 proc. – pieno pakaitalu. Beveik trečdalyje ūkių veršeliai laikomi grupėmis ir 68 proc. – individualiuose gardeliuose.

Pieno pakaitalas dažniausiai pasirenkamas dėl to, kad, jį naudojant, išlaidos pašarui būna mažesnės negu girdant karvių pienu, o veršelių priesvoris gaunamas panašus. Tačiau toks lyginimas nėra visiškai objektyvus, kadangi atsižvelgiama tik į sąnaudų skirtumą per pirmuosius 2–3 amžiaus mėnesius. Auginant telyčaites, būtina atsižvelgti ir į kitus jų ūkinę vertę nusakančius požymius: kūno išsivystymą, sveikatos būklę, reprodukcines savybes ir kitus. Taip vertinamos vyresnio amžiaus telyčios, bet tuo metu visiškai nesidomima, kuo jos buvo girdytos – pienu ar pieno pakaitalu, neišryškinamas pašaro poveikis, nors kaip tik tuomet yra dedamas telyčių būsimo produktyvumo, jų išsivystymo, sveikatos pagrindas.

Žemės ūkio bendrovėje „Bernatoniai“ buvo atliktas bandymas, kurio tikslas – modernios fermos sąlygomis išsiaiškinti pieno pakaitalo ir natūralaus pieno poveikį veislei auginamoms telyčaitėms. Taip pat tirta, kuris laikymo būdas (po vieną individualiuose gardeliuose ar grupėmis) yra palankesnis telyčaitėms augti ir vystytis.

Tyrimui buvo atrinkta 20 vienodų telyčaičių ir suskirstyta į 4 grupes po penkias kiekvienoje. Dvi telyčaičių grupės buvo girdomos natūraliu pienu, kitos dvi – šviežio pieno pakaitalu. Iš kiekvienos grupių poros vienos grupės telyčaitės buvo laikomos grupiniuose gardeliuose, o kitos – išskirstytos į individualius gardelius.

Pašarų suvartojimas

Telyčaitės buvo šeriamos pagal ūkyje taikomą auginimo schemą. Pirmąsias 3 amžiaus dienas visos telyčaitės buvo girdomos krekenomis, vėliau gavo vienodai pieno arba pieno pakaitalo. Tačiau aprūpinimas energija ir svarbiausiomis maisto medžiagomis buvo skirtingas, kadangi natūralus pienas ir pieno pakaitalas pagal energinę ir maistinę vertę nėra identiški.

Kiekvienai bet kurios grupės telyčaitei per 63 bandymo dienas buvo sugirdyta 321 litras pieno arba pieno pakaitalo (skaičiuojant ir krekenas). Dėl to, kad natūralus šviežias pienas, palyginti su pieno pakaitalu, turi daugiau energijos, riebalų ir baltymų, juo girdytų telyčaičių aprūpinimas energija buvo didesnis 27, baltymais – 14,1 ir riebalais – 42,1 procento.

Kitu energijos ir maisto medžiagų šaltiniu veršeliams yra specialūs kombinuotieji koncentratai. Jų prieauglis nuo 4-tos amžiaus dienos gavo iki soties.

Lyginant atskirų telyčaičių grupių suvartoto kombinuotojo pašaro kiekį matyti, kad girdytos pienu ir laikytos grupėmis bei individualiuose gardeliuose telyčaitės pašaro suėdė 1,3–1,6 kg, arba 5,2–6,2 proc. daugiau negu girdytos pieno pakaitalu, todėl jos gavo daugiau energijos (apie 20 MJ AE) ir žalių baltymų (apie 0,3 kg).

Koncentruotų pašarų suvartojimas bandymo laikotarpiu labai kito. Pirmąsias 2 savaites telyčaitės koncentratų ėdė labai mažai – 12–42 g per parą. Apetitas gerėjo nuo 3–4 savaitės. Tuo metu jos suėsdavo po 450–500 g koncentratų per parą. Dviejų mėnesių amžiaus telyčaitės ėdė daugiau kaip po 700 g pašarų per parą. Mokslininkai nurodo, kad tokio koncentratų kiekio pakanka, kad veršelis galėtų gyventi be skystojo pašaro, t. y. be pieno ar jo pakaitalo, ir misti vien tik augaliniais pašarais. „Bernatonių“ bendrovėje veršeliams pieno (arba pakaitalo) nebeduodama nuo 70–75 amžiaus dienos. Kada nutraukti girdymą pienu ar pakaitalu, atsižvelgiama į veršelio gyvybingumą, masę ir išsivystymą.

Telyčaičių laikymo būdas taip pat turėjo tam tikros įtakos koncentruotų pašarų suvartojimui. Grupėse laikytos telyčaitės, nesvarbu, ar girdytos natūraliu pienu, ar pieno pakaitalu, koncentratų suėdė daugiau negu laikytos individualiuose gardeliuose.

Visoms telyčaitėms nuo 3 dienų amžiaus į ėdžias buvo dedama šieno, tačiau iki 4 savaičių amžiaus šio pašaro veršeliai beveik neėdė. Antrąjį amžiaus mėnesį šieno suvartojimas taip pat buvo menkas. Per visą bandymo laiką kiekviena telyčaitė suėdė vidutiniškai tik po 3 kg šieno.

Susumavus visus per bandymo laikotarpį telyčaitėms sušertus pašarus matyti, kad natūraliu pienu girdytos telyčaitės (1 ir 3 gr.) suvartojo daugiau energijos ir svarbiausių maisto medžiagų negu girdytos pieno pakaitalu (2 ir 4 gr.).

Augimo sparta

Pagal gyvulių augimo spartą galima spręsti apie jų šėrimo, priežiūros sąlygas, sveikatą. Kaip veikia skirtingas laikymo būdas ir girdymas skirtingais produktais telyčaičių augimą, buvo nustatoma jas periodiškai sveriant.

Kaip matyti iš lentelės duomenų, pienu girdytų telyčaičių augimas, palyginti su girdytomis pieno pakaitalu, per visą bandymo laikotarpį buvo spartesnis vidutiniškai 4,6 proc. Įtakos turėjo ir laikymo būdas. Grupėmis laikytos ir pienu girdytos telyčaitės augo 2,1 proc., o girdytos pieno pakaitalu – 4,6 proc. sparčiau negu laikytos individualiuose gardeliuose. Priaugimo sparta tam tikrais amžiaus tarpsniais buvo skirtinga. Per pirmąsias dvi amžiaus savaites visų grupių telyčaitės priaugo labai mažai – 136–293 g per parą. Paskutiniąsias bandymo savaites telyčaičių, girdytų pienu, priauglis siekė vidutiniškai 711 g, o girdytų pieno pakaitalu – 647 gramus.

Kūno matmenys

Geriau išsivystę gyvuliai būna sveikesni, produktyvesni, geresnės reprodukcijos, ilgiau išlieka bandoje. Auginant telyčaites veislei svarbu, kad jos neužskurstų pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kai intensyviai vystosi skeletas, raumeninis audinys, reprodukcijos organai, pieno liauka. Bandymui atrinktų telyčaičių kūno išsivystymas buvo nustatomas, jas matuojant gimus ir vėliau kas dvi savaitės iki bandymo pabaigos.

Laikomos grupėmis ir individualiuose gardeliuose telyčaitės vystėsi skirtingai. Grupėmis laikytos ir natūraliu pienu ir pieno pakaitalu girdytos telyčaitės buvo aukštesnės, jų krūtinės apimtis buvo 4–7 cm didesnė ir maždaug 7 cm ilgesnis liemuo. Be to, pienu girdytų telyčaičių liemuo buvo 1,8–3,2 cm ilgesnis, nors aukštis ties ketera grupiniuose garduose laikytų ir pakaitalo gavusių telyčių buvo šiek tiek (0,8 cm) didesnis negu girdytų natūraliu pienu.

Laikomų individualiuose gardeliuose telyčių šis rodiklis buvo vienodas.

Grupiniuose gardeliuose laikomų ir girdytų pienu telyčių krūtinės apimtis buvo vidutiniškai 2,2 cm didesnė negu girdytų pakaitalu, o laikomų individualiuose gardeliuose abiejų grupių prieauglio beveik vienoda.

Sparčiausiai vystėsi grupiniuose gardeliuose laikytos ir natūraliu pienu girdytos telyčaitės.

Vystymosi sparta didėjo palaipsniui. Per pirmąsias dvi amžiaus savaites visų telyčaičių aukštis ties ketera padidėjo 1,3–1,7 cm, krūtinės apimtis – 1,3–2,5 cm ir įstrižas liemens ilgis – 3,2–4,0 cm, o per 7–8 amžiaus savaites (bandymo pabaiga) kūno matmenys didėjo taip: aukštis ties ketera – 2,5–3,5 cm, krūtinės apimtis – 3,0–4,5 cm ir įstrižas liemens ilgis – 5,3–6,2 cm.

Ekonominis įvertinimas

Laikant bet kuriuos gyvulius, svarbu pasiekti ne tik didelį jų produktyvumą – primilžį ar priesvorį, bet turėti ir ekonominę naudą.

Bandymas atliktas 2006 metų pabaigoje ir išlaidos pašarams apskaičiuotos pagal tų metų kainas. ŽŪB „Bernatoniai“ telyčaitėms šertų pašarų 1 kg kaina buvo tokia: natūralaus pieno – 1,04 Lt, pieno pakaitalo miltelių – 5,0 Lt, kombinuotųjų koncentratų – 0,822 Lt ir šieno – 0,40 Lt. Baigus šėrimo bandymą, telyčaitės toliau buvo stebimos maždaug iki 18 mėnesių amžiaus, norint įvertinti jų reprodukcines savybes.

Remiantis ekonominiais skaičiavimais, pagal buvusias 2006 metų natūralaus pieno supirkimo kainas telyčaites labiau apsimokėjo girdyti pieno pakaitalu, nes šio produkto kaina buvo 1,6 karto mažesnė. Pašarų išlaidos, tenkančios 1 kg priesvorio girdant pienu buvo 1,36–1,46 karto didesnės negu girdant pieno pakaitalu. Tačiau natūraliu pienu girdytos telyčaitės priaugo 3,3–5,7 proc. daugiau, buvo geriau išsivysčiusios. Girdymo pienu privalumai labiau išryškėjo vyresniame telyčių amžiuje, pradėjus jas sėklinti, kadangi 7 iš 10 telyčių, t. y. 70 proc., buvo apvaisintos sėk­linant vieną kartą ir 2 telyčios – du kartus. Girdytos pieno pakaitalu telyčios po pirmo sėklinimo buvo apvaisintos 2, t. y 20 procentų, 6 buvo sėklintos 2–3 kartus ir svarbiausia dvi telyčias teko brokuoti dėl neišsivysčiusių kiaušidžių.

Bandymo duomenys rodo, kad susumavus išlaidas pašarams pirmaisiais telyčaičių amžiaus mėnesiais, natūraliu pienu girdyti telyčaites vertėtų tik tuomet, kai pieno supirkimo kaina yra apie 0,60 Lt už 1 kg. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pienu girdytų telyčių reprodukcinės savybės buvo kur kas geresnės, pieno nereikėtų atsisakyti ir esant didesnei jo supirkimo kainai.

ŽŪB „Bernatoniai“ pieno pakaitalas keičiamas natūraliu pienu tuomet, kai atsiranda veršelių virškinimo ir kvėpavimo sistemos sutrikimų.