23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2008/11
Džersių veislės galvijai – produktyvūs, bet lepūs
  • Prof. Česlovas JUKNA, LVA
  • Mano ūkis

Tai viena iš seniausių kultūrinių veislių, išvesta Džersi saloje Lamanšo sąsiauryje. Manoma, kad džersių veislė susiformavo iš vietinių Normandijos ir Bretanijos galvijų. Švelnus jūrų klimatas, galimybė beveik ištisus metus karves ganyti gerose ganyklose buvo palankūs veiksniai pieninei galvijininkystei plėtoti. Veislė formavosi atrankos ir parankos būdu, nenaudojant kitų veislių.

Siekiant išvengti kryžminimo su kitomis veislėmis, nuo 1789 m. į salą uždrausta įvežti gyvus galvijus iš kitų šalių. Vienašališka atranka ir paranka mažoje populiacijoje (10–13 tūkst. karvių) pagal pieningumą ir pieno riebumą, švelnus klimatas, geros ganyklos suformavo gana lepius, sunkiai mažiau palankiomis sąlygomis prisitaikančius galvijus. Nepaisant to, džersiai veisiami daugelyje pasaulio šalių. Gyvulių spalva šviesiai žala, šviesiai dvyla, kartais su tamsiu atspalviu, baltomis dėmėmis ant galūnių ir apatinėje liemens dalyje. Nosies veidrodėlis tamsios spalvos su šviesių plaukų žiedu.

Pieningos karvės

Džersiai yra stipriai išreikšto pieninio tipo galvijai. Jų galva nedidelė, lengva su įlenktu veido profiliu ir plačia kakta; kaklas plonas, kaklo oda su daugeliu smulkių raukšlelių; nugara lengvai įlinkusi; krūtinė gili, bet neplati; liemuo ilgas, kampuotų formų; skeletas švelnus; raumenys išvystyti silpnai; oda plona; plaukai minkšti, švelnūs. Tešmuo apėmingas, dažniausiai vonios formos su plačiai išdėstytais speniais. Gyvuliai gyvo temperamento, patiklūs, jautrūs nepalankioms aplinkos sąlygoms. Karvių aukštis ties ketera 120–122 cm, krūtinės gilumas 64–65 cm, krūtinės platumas 37–38 cm, plaštakos apimtis 15,5–17 cm.

Džersių svoris atskirose šalyse nevienodas, stambiausi galvijai veisiami Danijoje ir JAV, smulkiausi savo tėvynėje. Vidutinis karvių svoris 350–400 kg, yra gyvulių sveriančių 500–520 kg, bulių 600–700 kg. Veršeliai gimsta smulkūs – 18–22 kg.

Vidutinis karvių pieningumas 5 000–6 000 kg, pieno riebumas svyruoja 5–7 proc., baltymingumas 3,9–4,5 proc. Yra karvių, kurių pieno riebumas viršija 8 proc., o baltymingumas 5 proc., ir duodančių po 11–12 tūkst. kg pieno per laktaciją. Pienas gero skonio, jame yra daugiau vertingų maisto medžiagų negu kitų veislių karvių piene.

Džersiai yra stiprios konstitucijos – apie tai liudija ilgas jų produktyvus amžius. Pavyzdžiui, JAV karvė Silken Ledis Rubi gamino pieną net 21 metus, Naujojoje Zelandijoje karvė Sproston Tulip – 20 metų.

Galvijų tipai

Dabar pasaulyje džersių veislės yra keletas tipų. „Salų“ džersiai labai jaukūs, nestambūs, lengvų kūno formų. Šio tipo karvės panašios į stirnas. Stambesni švelnaus sudėjimo džersiai yra JAV ir Kanadoje. Pieningiausi šios veislės galvijai auginami Naujojoje Zelandijoje. Danijoje veisiami džersiai yra stambesni ir grubesni negu „salų“ tipo.

Džersiai veisiami grynuoju veisimu ir naudojami kryžminimui su kitomis veislėmis, siekiant didinti pieno riebumą ir baltymingumą.

Lietuvoje 2007 m. buvo laikomos 139 džersių veislės karvės, iš kurių per laktaciją primelžta po 6 154 kg 5,83 proc. riebumo, 4,03 proc. baltymingumo pieno. Norint realizuoti džersių produktyvumo potencialą Lietuvoje, šios veislės karves ir prieauglį reikėtų šerti subalansuotais racionais, kuriuose netrūktų energijos ir baltymų.

***
Vytautas STANKEVIČIUS,

Biržų r. ūkininkas

Šių metų pradžioje įsigijome 24 veršingas džersių telyčias Danijoje. Pasirinkome šios veislės galvijus, nes mūsų tvartuose įrengtos nestandartinės guoliavietės, kurios yra per mažos holšteinų veislės karvėms. Taigi bandome gyvulį pritaikyti prie tvarto.

Džersiai labai gražūs, intelektualūs, net inteligentiški ir smalsūs gyvuliai. Tai visiškai kito tipo galvijai, negu žalieji ar juodmargiai. Džersių produktyvumas labai priklauso nuo to, kaip subalansuojamas šėrimas. Jų mityba labai specifinė, todėl šėrimo klaidų geriau nedaryti. Kadangi neturime išskirtinių sąlygų, džersius šeriame panašiai kaip ir holšteinus.

Džersių veislės karvių produktyvumas yra šiek tiek mažesnis negu holšteinų, tačiau pieno sudėties rodikliai gerokai geresni: pieno riebumas viršija 5, o baltymingumas – 4 proc., primilžis svyruoja nuo 16 iki 24 kg per parą.

Danijoje klimatas šiltesnis, todėl gyvuliams Lietuvoje reikėjo aklimatizuotis. Telyčių veršiavimasis dėl patirto streso gabenant nebuvo lengvas: vienas veršelis gimė negyvas, o kitas nugaišo ką tik atvestas. Pastebėjome, kad šios veislės veršelius nelengva auginti, reikia labai daug pastangų ir ypatingos priežiūros.