Kuo trešnių uogos stambesnės – tuo didesnė jų kaina. Todėl visos priemonės, didinančios uogų masę, yra ekonomiškai naudingos, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad patiriama daug išlaidų ir sugaištama daug laiko. Uogų skersmuo turi būti ne mažesnis negu 25 mm. Tačiau tai minimumas, už tokias uogas mokama mažiausiai. Norint geriau uždirbti, trešnių skersmuo turi siekti net 30 mm.

Kad uogos būtų didesnės

Uogoms užaugti reikalingos maisto medžiagos – asimiliatai – gaunami iš lapų. Jei lapų mažai, tai mažos ir uogos. Vainikus formuojant intensyviomis formomis, kada trešnės auginamos su žemesnio augumo poskiepiais, užmezgamas labai gausus derlius, kurio medis negali tinkamai išmaitinti. Vienintelis būdas – sustiprinti medžio vegetatyvinį augimą ir pašalinti dalį derliaus. Amerikiečiai rekomenduoja pašalinti visas smulkias, trumpesnes negu 30 cm šakutes, jas trumpinant iki 2–3 pumpurų. Tokios trumpos šakutės paprastai būna apsipylusios žiedais, o vėliau ir uogomis, kurios niekada neišauga iki tinkamo dydžio. Jas nugenint sumažinamas uogų skaičius ant medžio, o iš likusio stuobrelio išauga du trys stiprūs vegetatyviniai ūgliai, kurių lapai padeda išmaitinti likusias uogas. Auginant trešnes su Gisela poskiepiais taikomas dar „agresyvesnis“ genėjimas – papildomai genimi ir ilgesni ūgliai, trumpinant juos iki trečdalio.

Kita naudojama praktika vaisiams padidinti – žiedynų (spūrų) genėjimas. Pavasarį, kada jau galima atskirti žiedinius ir vegetatyvinius pumpurus, atsižvelgiant į medžio apkrovimą, šalinamas kas antras (kartais du iš trijų) žiedynai. Taip atstatoma optimali uogų ir lapų pusiausvyra. Ištirta, kad, pašalinus pusę žiedynų, derlius sumažėjo tik 15 procentų. Tokią disproporciją nulėmė gerokai didesnė uogų masė. Suvėlavus pašalinti žiedynus ir retinant jau užmegztus vaisius, tokio didelio efekto nepasiekiama: palyginti su žydėjimo metu retintais vaismedžiais, vėliau retinti veda trečdaliu ar ketvirtadaliu mažesnį derlių.

Plačiai bandomi įvairūs cheminiai užuomazgų retinimo preparatai, tačiau kol kas efektyvaus preparato trešnėms dar nesurasta.

Uogos sparčiai pradeda augti per paskutines tris savaites iki derliaus skynimo. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu sudaryti optimalias sąlygas vaismedžiams augti. Bet koks sukeltas stresas mažina uogų masę. Su ligomis ar kenkėjais paprastai susitvarkoma, o vidurvasario sausros stresas dažnai būna limituojantis faktorius. Todėl visuose intensyviuose trešnynuose būtinai yra įrengiamos laistymo sistemos.

Kad uogos būtų tvirtesnės

JAV vartotojai mieliau valgo uogas su kietesniu minkštimu. Uogos minkštimo tvirtumą daugiausia nulemia veislės savybės. Tačiau yra ir technologinių priemonių, ir preparatų uogų tvirtumui padidinti. Plačiausiai šiam tikslui JAV naudojamas purškimas giberalino rūgštimi. Giberalino rūgštis ne tik padidina tvirtumą, bet ir savaite ar dešimčia dienų pavėlina vaisių sunokimą. Tai dar vienas privalumas, nes trešnių uogų masė per dieną priauga 1 proc., tad 10 proc. stambesnes uogas sodininkas gali brangiau parduoti.

Reikia prisiminti, kad uogos pavėsyje prasčiau spalvinasi ir būna minkštesnės. Be to, saulei nepatenkant į vainiko vidurį, nesiformuoja žiediniai pumpurai ir derlius pamažu keliasi į vainiko pakraščius ar viršūnę. Tankiai įveisus trešnyną, toks pavojus yra realus. Todėl būtina labai atidžiai prižiūrėti vaismedžio viršūnę. Kasmet siūloma šalinti dvi tris didesnes šakas, kad vainiko apačia būtų tinkamai apšviesta. Vainikui prašviesinti taip pat išgenimos visos žemyn augančios šakutės.

Kad uogos netrūkinėtų

Viena iš didžiausių problemų auginant trešnes – apsaugoti jas nuo vaisių odelės trūkinėjimo. Daug kur įrengiamos priedangų nuo lietaus konstrukcijos ir iki šiol pripažįstama, kad tai pats geriausias būdas išauginti kokybiškas trešnes. Priedangos uždengiamos likus 2–3 savaitėms iki derliaus nuėmimo ir laikomos iki jo pabaigos. Konstrukcijos yra pačios įvairiausios, jas gamina daug firmų (Europoje – „Amevo“, „Rowero“, „Bruhwiler“ ir t. t.), tačiau jų visų paskirtis – apsaugoti uogas nuo lietaus.

Pastaruoju metu pasirodė publikacijos, kad trešnių uogų odelės trūkinėjimas gali būti sukeltas ne tik tiesiogiai lietaus, bet ir per didelės oro drėgmės. Anksčiau minėtas dirvos drenavimas skalda užpildytais grioviais („Mano ūkis“ Nr. 10) taip pat sumažina trešnių uogų trūkinėjimą. Po lietaus greitai pašalinus paviršinį vandenį, sumažinama oro drėgmė, ir tai apsaugo uogas.

Trešnių veislės taip pat skiriasi savo atsparumu odelės trūkinėjimui. Iki šiol JAV plačiausiai auginama Bing (Europoje Van) veislės uogos yra vienos iš jautriausių. Pačios atspariausios odelės trūkinėjimui yra Regina ir Kordia veislės. Vidutiniškai atsparios yra Lapinš, Chelan, Skeena ir Sweathart trešnių veislės.

Odelės trūkinėjimą sumažina kalcio preparatai. Tačiau kalcio chloridas turi būti purškiamas gana dažnai. Įdomu tai, kad kol buvo naudoti traktoriniai purkštuvai, didelio efekto negauta. Ir tik virš vaismedžių sumontavus automatinę purškimo sistemą per įrengtus purkštukus odelės trūkinėjimas tapo kontroliuojamas.

Apsauga nuo paukščių ir lietaus

Trešnės – mėgstamiausios paukščių uogos. Kad ir kokius paukščių atbaidymo ir gąsdinimo būdus buvo mėginta naudoti, nieko efektyvesnio už tinklinę uždangą dar nėra sugalvota. Auginant verslinį trešnyną, planuoti tinklu uždengti vaismedžius yra būtina. Tai beveik svarbiau negu uždanga nuo lietaus.

Kadangi trešnes reikia saugoti ir nuo lietaus, ir nuo paukščių, atsirado idėja jas auginti aukštuose polietileno tuneliuose. Tokiu būdu dar būtų galima sudaryti ir šiltnamio sąlygas, ir jei reikėtų, paankstinti derlių. Tačiau šios technologijos JAV dar labai naujos: veislės, formavimo būdai, laistymas tik pradedami tirti. Iš sodininkų dar tik vienas kitas nedrąsiai sodina į aukštus tunelius trešnes – šalia aviečių, kurių auginimo tuneliuose technologijos jau sukurtos.

Apsauga nuo bakterinio vėžio

Trešnės yra linkusios sirgti įvairiomis ligomis. JAV pavojingiausias yra bakterinis vėžys. Jo prevencijai visi trešnynai labai intensyviai purškiami vario preparatais pavasarį ir vasaros pabaigoje ar rudenį po uogų nuskynimo. Norint sustabdyti vėžio plitimą trešnės taip pat skirtingai negu sėklavaisiai genimos: šalinant dideles šakas, paliekami 20–30 cm, o genint vienamečius ar dvimečius ūglius – 3–5 cm ilgio stuobreliai.

Nereikalingus vienamečius ūglius vasaros pabaigoje geriau tiesiog nuplėšti ranka, negu nukirpti sekatoriumi. Pastebėta, kad natūrali žaizda greičiau užgyja, todėl yra mažesnis pavojus per ją bakterijoms patekti.

Skynimo mechanizacija

Ūkininkai vis ieško būdų produkcijos auginimo sąnaudoms sumažinti. Intensyvūs trešnynai yra produktyvūs, gaunama aukštos kokybės produkcija, todėl šioje srityje ką nors pakeisti yra sunku. Realiausias būdas sumažinti savikainą – mažiau išleisti darbo užmokesčiui. Suskaičiuota, kad per metus 1 ha tradiciniam trešnių sodui prižiūrėti ir nuskinti reikia 990 darbo valandų. Du trečdaliai jų tenka derliui nuskinti. Taigi, darbo našumo padidinimas skinant uogas leistų gerokai sumažinti savikainą. Kaip to pasiekti?

Labai rimtai mąstoma trešnes skinti mechanizuotai – purtyti. Tačiau tam ­reikia parinkti veisles, specialiai formuoti sodą (tinkamiausia vainiko forma skinti mechanizuotai – V forma), lengvesniam uogų atsiskyrimui nuo kotelio pritaikyti augimo reguliatorius (pvz., etrelą). Šios problemos anksčiau ar vėliau išsprendžiamos, tačiau viena bėda – vartotojas pripratęs, kad trešnės būtų parduodamos su koteliais ir labai įtariai žiūri į kitokias. Atlikta nemažai apklausų ir pirkėjų nuomonės tyrimų, tačiau išvada kol kas viena – trešnės be kotelių pirkėjų nedomina, net jei ir tokių uogų mažesnė kaina.

Nors trešnės auginamos su augumą mažinančiais poskiepiais, specialiai formuojamos, tačiau daugeliui darbų atlikti (ir genėti, ir skinti) reikalingos kopėčios. Tenka lipti, nulipti, pernešti, vėl kopti – daug laiko sugaištama ir darbas gana pavojingas. Kol mechanizuoto derliaus skynimo technologijos yra kuriamos, kopėčios mėginamos pakeisti platformomis. Teko matyti pačių įvairiausių platformų – savadarbių ir gamyklinių, savaeigių ir traukiamų traktoriaus, mažesnių ir labai didelių, sudėtingų ir paprastų.

Padiskutavus su platformų kūrėjais ir bandytojais, išaiškėjo įdomūs faktai: didelės platformos su daug žmonių yra ne tokios efektyvios kaip mažesnės (iki 6 darbininkų); kuo daugiau reguliavimo galimybių – tuo labiau atitraukiamas darbuotojų dėmesys nuo pagrindinio darbo; moterys ant platformų dirba geriau negu vyrai, nes šie pernelyg užsiima platformos valdymu.

Reikalavimai veislėms

Daug reikalavimų keliama veislei. Svarbus uogų dydis, sunokimo laikas, produktyvumas, atsparumas odelės trūkinėjimui ir t. t. Labiau šiaurinėse platumose iškyla atsparumo žiemai ir šalnoms reikalavimai. Norėtųsi, kad veislė dar būtų ir savidulkė, tada nesvarbu, ar yra tinkamos sąlygos bitėms, ar iš viso jų yra, nereikia parinkinėti kitų veislių, kurios būtų dulkininkės. Suderinti visus poreikius yra tikrai sudėtinga.

Šiuo metu Niujorko ir šalia esančiose valstijose Bing yra pagrindinė trešnių veislė. Kada ji uždera – krenta trešnių uogų kainos. Turėti ankstyvesnių ir vėlyvesnių veislių – privalumas ir finansinė nauda. Vėlyvesnių trešnių pasirinkimas yra didesnis negu ankstyvų. Iš pastarųjų išskiriama Chelan veislė, sunokstanti 10–12 dienų anksčiau. Deja, jos uogos smulkokos ir nepakankamai tvirtos. Kita ankstyva stambiauogė veislė – Tieton. Tačiau jos didžiausias trūkumas – jautrumas odelės trūkinėjimui. Be to, su aukštaūgiais poskiepiais ši veislė nederlinga.

Iš vėlyvesnių veislių Niujorko valstijoje daugiausia sodinamos Lapinš, Regina ir Sweethart veislės, nokstančios atitinkamai 10–15, 15–17 ir 18–23 dienos po Bing veislės trešnių. Lapinš veislė yra savidulkė, todėl gali būti sodinama monokvartalais. Uogos stambios, veislė labai produktyvi, todėl galima auginti ir su aukštesniais poskiepiais, arba, pasodinus su augumą mažinančiais poskiepiais, reikia retinti užuomazgas ir stipriau genėti.

Veislė Regina turi daug teigiamų savybių (atsparumas trūkinėjimui, labai didelės, tvirtos ir skanios uogos). Deja, ji nelabai derlinga. Vienintelis būdas produktyvumui pagerinti – auginti ją su Gisela 5 poskiepiu. Be to, būtina parinkti jai veislę dulkininkę ir geriau ne vieną.

Sweethart veislė vertinama dėl uogų kietumo, vėlyvo sunokimo, be to, ji savidulkė ir labai derlinga. Šios veislės trešnes auginti ir genėti reikia taip pat kaip Lapinš veislės. Didžiausias Sweethart trūkumas – prastokas skonis. Viena iš populiariausių Vakarų Europos trešnių veislių Kordia, pakankamai atspari odelės trūkinėjimui ir ypač puikaus skonio, Niujorko valstijoje nepasiteisina dėl žiedinių pumpurų neatsparumo šalčiui, kurie dažnai pašąla ne tik žiemą, bet ir pavasarį.

Derlių nuėmus

Norint kuo ilgiau išlaikyti kokybiškas trešnių uogas, būtina iš karto po nuskynimo trešnes atšaldyti iki 4 laipsnių. Ilgiau negu pusdienį pabuvusios šiltai, trešnių uogos tinka tik labai greitai realizacijai. Laiku atvėsinus, trešnės išlaikomos daug ilgiau – iki savaitės ar net dešimties dienų.

Dar labiau realizacijos laikui prailginti ir geresnei kokybei išlaikyti pardavimo vietoje, trešnių uogos pradedamos pakuoti į modifikuotos atmosferos plastikines pakuotes. Tokioje pakuotėje, net ir šiltai būdamos, uogos nepraranda kokybės septynias dienas.

***

Trešnių auginimo intensyviosios technologijos Niujorko valstijoje

Apibendrinus amerikiečių patirtį, galima trumpai įvardinti pagrindinius trešnių auginimo technologinius elementus.

• Prieš sodo įveisimą užtikrinti gerą drenažą, siekiant sumažinti žiemos šalčių padarinius, šaknų užmirkimą ir vaisių odelės trūkinėjimą.
• Sodinti sodą ant plačių aukštų lysvių, siekiant sumažinti žiemos šalčių padarinius ir šaknų užmirkimą.
• Pasirinkti stambiavaises, pasižyminčias tvirtumu ir atsparumu odelės trūkinėjimui, arba vėlai nokstančias veisles.
• Stambiavaises arba mažiau produktyvias veisles sodinti su Gisela 5 poskiepiu, kitas – su pusiaužemaūgiais Gisela 6 arba Gisela 12 poskiepiais.
• Veisti tik tankų sodą: su Gisela 6 ir 12 – 750–1 000 vaism./ha, su Gisela 5 – 1 200–2 000 vaism./ha.
• Pasodintų sodinukų netrumpinti, bet šakojimąsi skatinti nuvalant trečdalį pumpurų.
• Formuoti trešnes ašiniu vainiku ir kuo mažiau genėti pirmaisiais metais, kad vaismedžiai kuo anksčiau pradėtų derėti.
• Norint trešnyną prižiūrėti stovint ant žemės, reikia formuoti ispaniško krūmo vainikus.
• Atnaujinant šakas, palikti ilgus stuobrelius, kad išaugtų naujos šakos ir būtų sumažintas ligų pavojus.
• Įrengti laistymo sistemą, kad išaugtų didesnės uogos.
• Genint su Gisela 5 poskiepiu pasodintas trešnes, šalinti visas trumpas šakutes, o vidutinius ūglius trečdaliu sutrumpinti. Retinti vaisius.
• Likus trims savaitėms iki skynimo, nupurkšti giberalino rūgštimi, kad uogos ilgiau noktų ir būtų tvirtesnės.
• Naudoti uždangas nuo lietaus ir tinklus nuo paukščių.
• Nuskintas uogas iš karto atvėsinti.