„Visų atradimų ir racionalizacijų priežastys paprastai yra trys: meilė, tingėjimas arba nežinojimas, kad to negalima padaryti. Mano atvejis – tas trečiasis“, – šypsodamasis sako ūkininkas Povilas Gumbelevičius, ekologiškai auginantis beveik 40 ha bulvinių saulėgrąžų. Šių augalų plotus jis ketina dar padvigubinti, tuo pačiu intensyviai ieško būdų, kam panaudoti užaugintą derlių.

Bulvinių saulėgrąžų plotai plyti dviejuose rajonuose – Šilutės ir Pakruojo, tarp kurių atstumas yra nei didelis, nei mažas – apie 300 km. Mat Šilutės rajone Povilas gyvena, o Pakruojo rajone – jo tėviškė. Nors kelias ir nemenkas, bet Povilui netenka dažnai važinėti prižiūrėti savo laukų: topinambai tokie augalai, kuriuos gali pasodinti ir kuriam laikui pamiršti.

Pavasarį – ir derlių nuimti, ir sodinti

Sodinami gumbai anksti pavasarį. Dirva paruošiama panašiai, kaip ir bulvėms, supurenama maždaug 20 cm gyliu. Svarbu, kad nebūtų stambių grumstų, akmenų. Povilas topinambus sodino rankomis, su talkininkais, nors tam galima panaudoti ir bulvių sodinamąją.

„Mes sodinome taip: arėme trivagiu plūgu ir gumbus mėtėme į kas trečią vagą“, – pirmuosius metus prisimena augintojas. Vėliau sodino į vagas. Augintojas iš patirties gali pasakyti, kad labai svarbu sodinti į nepiktžolėtą, gerai išdirbtą dirvą, nes vėliau piktžoles naikinti sudėtinga. „Bet nelabai aš tų piktžolių bijau, jei jų šiek tiek ir yra, bulvinės saulėgrąžos labai sparčiai auga ir greitai jas užgožia. Derliaus priedas, gautas sunaikinus piktžoles, neatperka išlaidų, skirtų joms naikinti, – įsitikinęs ūkininkas. – Nepykstu nei ant usnių, nei ant svėrių – tai irgi gamtos kūriniai.“ Vienintelė tinkama piktžolių naikinimo priemonė – pasėlių akėjimas ir kaupimas.

Kadangi bulvinių saulėgrąžų vegetacija nusitęsia iki vėlyvo rudens, geriausia gumbus kasti anksti pavasarį, mat šie augalai visiškai nebijo žiemos šalčių. Povilas kasti derlių paprastai pradeda balandžio 1-ąją. Kasa su bulvių kasimo kombainu, kurį parsivežė iš Danijos. Pasak ūkininko, ko gero būtų galima pritaikyti ir cukrinių runkelių nuėmimo kombainą. Kol kas kiek gumbų prikasa, tiek ir skiria naujiems plotams užsodinti. Vienam hektarui užsodinti reikia 2 tonų sodinamosios medžiagos. Bulvinės saulėgrąžos mėgsta lengvesnę žemę, bet auga ir molingame dirvožemyje, tik tokiu atveju sunkiau nukasti derlių.

Stambiausi gumbai užauga net iki 800 g, vieno kero gumbų bendras svoris būna iki 3 kg. Pavasarį iš 1 ha prikasė apie 40 t derliaus. „Nesakau, kad tiek užaugo, tiesiog tiek man pavyko prikasti. Mat dalis derliaus liko dirvoje“, – patikslina ūkininkas.

Savo auginamas bulvines saulėgrąžas Povilas skirsto į keturias veisles (atskiria pagal stiebo aukštį, žydėjimo laiką, gumbų kiekį ir dydį) ir pasigiria, kad yra pirmosios lietuviškos bulvinės saulėgrąžos veislės, romantišku pavadinimu Sauliai, bendraautorius (veislė sukurta dirbant su Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkais). Ekologiškai auginamas bulvines saulėgrąžas ūkininkas deklaruoja kaip daržovių pasėlius.

Pradžia – iš vaikystės daržo

Kodėl būtent bulvinės saulėgrąžos? Povilas prisimena šiuos augalus nuo vaikystės – jie augdavo gimtųjų namų daržo pakraštyje. Vėliau, studijuodamas miškininkystę LŽŪU, dėstytojo Navasaičio paskaitose išgirdo, kad bulvinės saulėgrąžos – puikus pašaras žvėrims. Tuo netruko įsitikinti dirbdamas medžioklės baro viršininku Šilutės rajone. Jau tada Povilas augindavo nedidelius bulvinių saulėgrąžų plotus specialiai žvėrims šerti. Šernams ir elniams tai tikras gardumynas. Žiemą elniai juos išsikasa su ragais, o šernai atsigula ant žemės, savo kūnais atšildo įšalą, tada išrausia gardžius gumbus.

Prieš kelerius metus „Mano ūkyje“ perskaitęs straipsnį apie topinambų auginimą, Povilas ryžosi auginti šiuos augalus dideliuose plotuose. Pradėjo nuo 2 ha – tokiam plotui jam pavyko surinkti sodinamosios medžiagos, supirkus kone visus Šilutės rajono daržuose išaugintus topinambus. Dabar ūkininką juokas ima prisiminus, kaip pradėjo sodinti nuo lauko vidurio, ir sėkla netrukus baigėsi – pakraščiams nebeliko.

Vienoje vietoje topinambai gali augti 40 metų. Sodinti nereikia, bet kasti būtina – kitaip augalai pernelyg sutankėja ir nustoja augti. Nukasus topinambus, net ir nedidukai likę gumbų gabaliukai toliau auga. O ką daryti, jei nebenori tame lauke daugiau auginti topinambų? Povilas žino vieną būdą: pavasarį nukasti, pasėti žaliųjų pašarų, visą užaugusią žaliąją masę (kartu su topinambų stiebais) iki Joninių nupjauti, žemę išdirbti, rudenį sėti žiemkenčius. „Tai dar praktiškai neišmėgintas metodas, bet būtinai pabandysiu“, – sako Povilas.

Panaudojimo perspektyvos – plačios

Dabar, turėdamas kelerių metų patirtį, ūkininkas save gali laikyti vienu labiausiai patyrusiu šių augalų augintoju Lietuvoje. Jis noriai dalijasi savo patirtimi. Pirmiausia, į ką jis atkreipė dėmesį, – ten, kur auga topinambai, dirvožemis darosi labai purus. „Tai viena iš šių augalų panaudojimo alternatyvų: jei neatsiras jų supirkėjų, tai ekologiniame ūkyje juos verta auginti kaip dirvožemio gerinimo priemonę“, – svarsto Povilas pridurdamas, kad labai reikėtų mokslininkų tyrimų, kaip topinambai pakeičia dirvos struktūrą, ar tikrai joje padaugėja humuso, kaip kinta dirvožemio biologinis aktyvumas.

Bulvinių saulėgrąžų gumbai yra 14 proc. cukringumo – tokio pat, kaip cukrinių runkelių šakniavaisiai. Literatūroje nurodoma, kad iš vieno hektaro bulvinių saulėgrąžų galima gauti maždaug puspenktos tonos etanolio. „Manau, tai puikus alternatyvaus kuro šaltinis“, – dar vieną topinambų panaudojimo sritį įvardija ūkininkas. Palyginti su kviečiais, etanolio gavyba iš topinambų gumbų yra 2 kartus didesnė ir pigesnė (vadovaujantis Lietuvos žemės ūkio ministro 2008 metų gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3D-223 „Dėl paramos už energetinius augalus, skirtus biokuro gamybai, administravimo ir kontrolės taisyklių patvirtinimo” topinambai prie energetinių augalų nepriskiriami – red. past.).

Jau aišku, kad topinambus labai mėgsta žvėrys, tad ūkininkas spėja, kad šie cukringi gumbai būtų geras pašaras ark­liams ir kiaulėms. Povilas bendrauja su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistu Edmundu Paulausku, planuoja atlikti bulvinių saulėgrąžų gumbų panaudojimo gyvulių pašarui bandymus.

„Galiu patvirtinti, kad bulvinių saulėgrąžų gumbai nuo seno buvo mūsų šalyje naudojami pašarams, ypač kiaulėms šerti ir naminiams paukščiams lesinti. Manau, kad augant kviečių ir rapsų paklausai kurui gaminti, bulvines saulėgrąžas pats laikas prisiminti kaip vertingą pašarą. Reikėtų užsiimti ir šių augalų selekcija, siekiant gauti kuo vertingesnių savybių gumbus, bet tai – ne vienos dienos darbas“, – patikina E. Paulauskas.

Bulvinių saulėgrąžų naudojimo maistui tyrimus atlieka LSDI mokslininkai. Antžeminė bulvinių saulėgrąžų dalis – puikios sudėties žalioji trąša, kuri labai gerai supūva ir patręšia dirvą. Iki šiol ūkininkas stiebus smulkindavo pavasarį ir paskleisdavo ant dirvos, bet dabar svarsto, kad reikėtų nusipirkti smulkintuvą ir žaliąją masę paskleisti rudenį. Povilas pastebėjo, kad skaisčiai geltonus bulvinių saulėgrąžų žiedus labai mėgsta lankyti bitės, nors literatūroje niekur neužsimenama, kad tai medingi augalai.

Kur dabar vilnija žiedų jūra, buvo nedirbama, apleista, gal 20 metų žmogaus rankų neliesta žemė. Povilas Gumbelevičius didžiuojasi atgaivinęs savo tėviškę ir pasidalija svajonėmis – iškasti čia keletą tvenkinių, prileisti amūrų ir sukurti pavyzdingą ekologinį ūkį, kurio pagrindinis akcentas neabejotinai būtų rudeniop sužystantys bulvinių saulėgrąžų laukai.

KOMENTARAS

LSDI Daržovių selekcijos sektoriaus vedėja dr. Rasa KARKLELIENĖ

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas bulvinių saulėgrąžų arba topinambų (Helianthus tuberosus L.) selekcinės medžiagos vertinimo tyrimus vykdo nuo 2005 m., kai buvo pasirašyta sutartis su ūkininku P. Gumbelevičiumi. Iš ūkininko pateiktų topinambų pavyzdžių buvo atrinkti vertingiausi egzemplioriai. Šiuo metu institute vykdomi 6 topinambo numerių konkursiniai bandymai. Siekiama ištirti morfologinių požymių raišką, įvertinti klonų stabilumą, jų biocheminę sudėtį, vykdyti vertingų individų atranką, formuoti populiaciją.

Pagrindiniai vertinimo kriterijai yra gumbų suminis derlius iš hektaro, gumbų masė kere bei jų biocheminė sudėtis. Vertinant antžeminę dalį, buvo ištirtas augalo aukštis, lapo ir stiebo ilgis bei skersmuo. Selekcinių numerių augalų aukštis svyruoja nuo 180 iki 270 cm. Topinambai užaugina 8,4–9,3 cm ilgio ir 4,2–6,0 cm skersmens gumbus. Suminis derlius gali svyruoti nuo 80 iki 118 t/ha. Gumbuose sukaupiama 7,41–15,90 proc. sacharozės, 1,4–3,6 proc. askorbo rūgšties. Topinambai vertingi tuo, kad vietoj krakmolo kaupia kitą angliavandenį – inuliną, kuris naudingas diabetikams.

Vienas iš tirtų selekcinių numerių kokybiniais rodikliais itin išsiskyrė, pasižymėjo stabilumu, todėl šiam selekciniam numeriui yra suteiktas veislės statusas ir pavadinimas Sauliai. Tai ūkininko ir instituto mokslo darbuotojų bendro darbo rezultatas. Tikimės, kad ateityje topinambai mūsų šalyje bus plačiai naudojami maisto, vaistų ir kuro pramonėje.