Tyrimais nustatyta, kad energijos, baltymų ir kai kurių biologiškai aktyvių maisto medžiagų priedai daro teigiamą įtaką produktyvių karvių sveikatai, reprodukcijai, pieno primilžiams ir pieno sudėties bei kokybės rodikliams. Gaminami įvairūs pašarų priedai ir papildai. Racionų maisto medžiagoms balansuoti gali būti naudojamos ir sausos mielės. Beje, mielių papildus galima naudoti ne tik intensyvios gamybos, bet ir ekologiniuose gyvulininkystės ūkiuose.

Sausos alaus mielės yra gaminamos iš alaus pramonėje susidariusių skystų atliekinių mielių. Pagamintas produktas – šviesiai rudos spalvos birūs milteliai. Sausos alaus mielės yra natūralus baltymų šaltinis, praturtintas B grupės vitaminais ir mikroelementais. Žaliava joms gaminti nėra apdorojama cheminėmis medžiagomis, neturi pašalinių priemaišų. Gamybos procese nenaudojami sintetiniai komponentai ir konservantai, todėl jos yra ekologiškai švarus produktas.

Koks sausų mielių, gaminamų Lietuvoje, poveikis karvių sveikatai, produktyvumui ir pieno kokybei, tirta Radviliškio rajono Irmanto Dikavičiaus ūkyje. Per metus iš karvės jis primelžia vidutiniškai po 7 500 kg pieno. Vidutinis riebalų kiekis piene – apie 4,20, baltymų – apie 3,35 proc. Bandymas truko 3 mėnesius. Tyrimams atlikti buvo sudarytos penkios skirtingo laktacijos periodo karvių grupės.

Kontrolinėje grupėje buvo skirtingo laktacijos periodo karvių, kad būtų galima palyginti tyrimų duomenis su bandomųjų grupių karvių duomenimis.

Pirmajai bandomajai grupei priskirtos ankstyvosios laktacijos, negatyvaus energijos balanso ir produktyvumo piko periodo karvės (iki 70 dienų po apsiveršiavimo). Per minėtą periodą karvės negali iš pašarų pasisavinti tiek maisto medžiagų, kiek sunaudoja pienui gaminti ir gyvybiniams procesams palaikyti. Maisto medžiagų deficitą gyvuliai kompensuoja, naudodami organizme sukauptas maisto medžiagų atsargas.

Antroji bandomoji grupė sudaryta iš ankstyvosios laktacijos, energijos balanso ir pašarų sunaudojimo piko periodo karvių (nuo 70 iki 140 dienų po apsiveršiavimo). Per šį laikotarpį karvės gali pasisavinti daug pašarų (pašarų naudojimo pikas), kurių pakanka organizmo reik­mėms ir pieno sintezei.

Trečioji bandomoji grupė sudaryta iš vidutinės ir vėlyvosios laktacijos periodo karvių. Šio periodo metu karvės gali pasisavinti iš pašarų daugiau maisto medžiagų negu reikia pienui sintetinti ir gyvybiniams procesams. Jos turi visiškai atstatyti savo svorį ir sukaupti maisto medžiagų atsargų kitai laktacijai (pozityvus energijos balansas). Užtrūkusių karvių grupę sudarė 3 kontrolinės grupės, 5 pirmosios bandomosios ir 3 trečiosios bandomosios grupės karvės.

Tiriamuoju laikotarpiu visų grupių karvėms buvo sudarytos vienodos laikymo sąlygos. Bandymo metu gyvuliai buvo laikomi tvarte ir šeriami vienodu racionu, kurį sudarė kukurūzų silosas, vytintos žolės šienainis, traiškyti kviečiai, sojos rupiniai ir premiksai. Ūkyje paruoštų kombinuotųjų pašarų melžiamoms karvėms buvo duodama vidutiniškai po 5, o užtrūkusioms – po 2 kg per parą.

Tyrimų pradžioje bandomųjų grupių karvės buvo pratinamos prie sausų alaus mielių. Gyvuliai mielių papildų gavo kartu su kombinuotaisiais pašarais melžimo metu. Siekiant nustatyti optimalią sausų alaus mielių paros normą, produktyviausioms pirmosios bandomosios grupės karvėms (primilžis 28–36 kg/d.) mielių kiekis kas dvi savaites buvo didinamas tol, kol didėjo primilžiai. Kai primilžiai nebedidėjo, mielių kiekis šios grupės karvėms buvo palaipsniui sumažintas iki 250 g per parą.

Tiriamuoju laikotarpiu buvo atlikti 7 kontroliniai karvių melžimai. Pirmasis kontrolinis karvių melžimas buvo atliktas bandymo pradžioje, kitas – po 10 dienų, vėliau – kas dvi savaites, pakeitus mielių kiekį racione (I bandomosios grupės karvėms).

Tyrimų rezultatai

Iš pradžių ne visos karvės noriai ėdė kombinuotuosius pašarus su mielėmis. Po 10 dienų pastebėta, kad mieles gaunančių karvių apetitas labai pagerėjo. Jos pradėjo ėsti daugiau pašarų ir noriai ėdė kombinuotuosius pašarus su mielėmis. Bandomosios grupės karvės buvo žvalesnės, geriau įmitusios, neturėjo virškinimo problemų, jų ruja bandymui įpusėjus buvo ryškesnė negu kontrolinės grupės karvių. Bandomųjų grupių karvių kailis labiau blizgėjo. Jų galūnės ir nagos buvo sveikos: nagos lygios, blizgančios, o kontrolinės grupės karvių – nelygios ir suskilinėjusios. Be to, bandomosios grupės karvės veršiavosi lengvai. Jų veršeliai gimė sveiki, normaliai išsivystę ir gyvybingi. Kontrolinės grupės karvės veršiavosi sunkiau, kai kurios susirgo lytinės sistemos ligomis. Tiriamuoju laikotarpiu bandomųjų grupių karvės buvo produktyvesnės, už jų pieną buvo gauta daugiau pajamų.

Mažiausiai kito kontrolinės ir III bandomosios grupių karvių svoris. Daugiausia svorio (21 kg) priaugo I ir II bandomųjų grupių karvės. Sausos alaus mielės pagerino didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų veiklą, dėl to pagerėjo fermentacijos procesai, padidėjo karvių apetitas, jos suėdė daugiau pašarų ir pasisavino daugiau maisto medžiagų. III bandomąją grupę sudarė vidutinės ir vėlyvosios laktacijos karvės. Šiuo laktacijos periodu karvės turi atstatyti prarastą svorį ankstyvosios laktacijos periodu ir sukaupti pakankamai atsargų kitai laktacijai (ne užtrūkimo periodu).

Pieno primilžiai

Tiriamuoju laikotarpiu produktyviausios buvo I bandomosios grupės karvės. Bandymo metu iš jų primelžta nuo 27 iki 36 kg pieno per parą daugiau negu iš kontrolinių karvių. Šiuo laktacijos periodu (pieno sekrecijos pikas) karvės negali suėsti tiek pašarų, kiek jų reikia pieno sekrecijai ir gyvybiniams procesams. Todėl labai svarbu tinkamai subalansuoti racioną. Tinkamas karvių šėrimas ankstyvuoju laktacijos periodu yra jų sveikatos, produktyvumo ir reprodukcijos garantas. Tyrimo metu buvo nustatyta, koks yra optimalus sausų mielių kiekis ankstyvosios laktacijos karvėms. Tam buvo atrinkta 10 pirmos bandomosios grupės karvių (iki 30 d. po apsiveršiavimo). Periodo pradžioje ir pabaigoje karvių produktyvumui nustatyti buvo atliekami kontroliniai karvių melžimai. Po kiekvieno kontrolinio melžimo mielių davinys karvėms buvo didinamas po 50 g per parą tol, kol didėjo pieno primilžiai. Kai primilžiai nebedidėjo, sausų alaus mielių davinys karvėms palaipsniui buvo mažinamas iki 250 g per parą. Padidinus sausų mielių kiekį nuo 250 iki 300 g per parą, pieno primilžiai padidėjo vidutiniškai po 1 kg per parą. Padidinus mielių normą nuo 300 iki 400 g per parą, produktyvumas dvi savaites nesikeitė. Tyrimais nustatyta, kad didelio produktyvumo ankstyvosios laktacijos periodo karvėms sausų alaus mielių pakanka skirti nuo 250 iki 300 g per parą.

Pieno sudėties ir kokybės rodikliai

Riebalų koncentracija buvo didžiausia III bandomosios grupės vėlyvosios laktacijos periodo karvių piene (4,33 proc.), mažiausia – I bandomosios grupės ankstyvosios laktacijos periodo karvių piene (3,50 proc.). Šios grupės karvių racionuose buvo nepakankamai sausosios medžiagos, lengvai virškinamos ląstelienos (NDF) ir cukrų (gliukozės, fruktozės). Minėtų medžiagų labiausiai trūko ankstyvosios laktacijos periodo karvėms (I bandomosios ir šviežiapienėms kontrolinės grupės karvėms). Dėl ląstelienos stygiaus šiek tiek sutriko didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų, skaidančių ląstelieną, veikla ir fermentacijos procesai. Todėl didžiajame prieskrandyje susidarė nepakankamai acto rūgšties, kuri būtina pieno riebalų sintezei. Sutrikus didžiojo prieskrandžio fermentacijos veiklai, riebalų koncentracija piene gali sumažėti iki 2,5 proc. Normalu, kai vėlyvosios laktacijos periodo karvių piene riebalų koncentracija būna didesnė negu ankstyvosios. Mažoka riebalų koncentracija buvo ir kontrolinės grupės karvių piene (3,89 proc.), nes šioje grupėje taip pat buvo ankstyvosios laktacijos periodo karvių. Stabiliausias riebalų kiekis nustatytas II bandomosios grupės karvių piene (4,05 proc.).

Baltymų mažiausiai nustatyta I bandomosios grupės karvių piene. Tai lėmė genetinės karvių savybės ir šėrimas. Melžiamos karvės gavo po 5 kg ūkyje pagamintų kombinuotųjų pašarų. Jų maistingumas buvo geras, bet šių pašarų ankstyvosios laktacijos karvės gavo per mažai. Jų pašaruose turi būti 40–50 proc. sausųjų medžiagų. I bandomosios grupės karvių kombinuotųjų pašarų poreikis buvo 8–11 kg per parą. Be to, racione didžiajame prieskrandyje neskaidomų baltymų turi būti apie 40, o neskaidomo krakmolo – apie 40 proc. Bandymo metu karvių racionuose neskaidomų baltymų buvo apie 30, o neskaidomo krakmolo – apie 25 proc. Be to, sutrikus didžiojo prieskrandžio mikrofloros veiklai, sumažėjo mikroorganizmų, taip pat ir mikrobinės kilmės baltymų, reikalingų pieno baltymų sintezei. II ir III grupės bandomųjų bei vėlesnės laktacijos kontrolinės grupės karvėms raciono maistingumo pakako. Remiantis tyrimų rezultatais, laktozės koncentracija visų grupių karvių piene buvo panaši ir atitiko normą. Vertinant pieno kokybę, daugiausia somatinių ląstelių nustatyta kontrolinės ir III bandomųjų grupės karvių piene. Jis neatitiko pieno kokybės standarto. Tiriamuoju laikotarpiu I ir II bandomųjų grupių karvės nesirgo mastitu. Liga diagnozuota kontrolinėje grupėje. Daug somatinių ląstelių buvo III bandomosios grupės užtrūkinamų karvių piene. Tai yra normalu.

Ekonominiai rodikliai

Visų grupių karvių pieno primilžiai ir kiti rodikliai tiriamuoju laikotarpiu buvo nevienodi, todėl ir ekonominiai rodikliai grupėse buvo skirtingi.

Daugiausia pajamų gauta už I bandomosios grupės ankstyvosios laktacijos karvių pieną, mažiausiai – už III grupės karvių pieną, tačiau sausų alaus mielių ekonominis poveikis visose grupėse buvo akivaizdus:

• I bandomosios grupės karvei per parą sušertų mielių kaina sudarė 0,58 Lt;
• II bandomosios grupės – 0,46 Lt;
• III bandomosios grupės – 0,23 Lt.