Nors obuolius augino dar senovės baltų gentys, o žydinčios ir derančios obelaitės motyvas yra neatskiriama mūsų tautosakos dalis, tikrasis Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės mokslas savo amžių skaičiuoja ne šimtmečiais, o dešimtmečiais: šiemet Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas mini 70-ies metų sukaktį.

Kiekvienos įstaigos istorija – tai pirmiausia joje dirbę žmonės, kartu nuėję ilgesnę ar trumpesnę bend­ro kelio atkarpą. Talentingus mokslininkus, kruopščius technikus prisiminė šios mokslo įstaigos vadovai: pačiame bandymų stoties kūrimo įkarštyje valdžios vairą laikęs Vytautas Knašys, net 25 metus institutui vadovavęs Klemensas Palaima, Nepriklausomybės pradžioje direktoriavęs Česlovas Karbauskis, dabartinis direktorius Česlovas Bobinas.

Mokslininkė Marija Baranauskienė, dirbusi nuo 1948 metų, prisiminimais grįžo į nelengvą darbo pradžią ir tuos laikus, kai ji visus Lietuvos gyventojus mokė auginti ir valgyti retąsias daržoves. Vyresnės kartos žmonės dar gerai atsimena sekmadieniais per televiziją rodytus „Šeimininkės rytmečius“, kuriuose apie daržoves ir pačios sukurtus patiekalus pasakodavo M. Baranauskienė. Šios mokslininkės dėka buvo sukaupta per 40 rūšių retesnių daržovių ir prieskoninių augalų kolekcija.

Didžiulį indėlį į sodininkystės ir daržininkystės mokslo raidą įdėjo garsūs selekcininkai Algirdas Lukoševičius, Aldona Ona Misevičiūtė, Genovaitė Teklė Visockienė, Ona Gaučienė, vaismedžių agrotechnikos tyrėjas Stasys Švirinas, augalų apsaugos srities specialistė profesorė Albina Birutė Rašinskienė, ankštinių daržovių tyrėja Liucija Nijolė Kviklienė, pomidorų selekcininkė Ona Bartkaitė, obelų veislių tyrėjas Jonas Algimantas Bandaravičius ir daugybė kitų mokslininkų, kurie ir šiandien, sulaukę garbaus amžiaus, yra autoritetas jauniems specialistams.

LSDI direktorius Česlovas Bobinas šiltu žodžiu paminėjo ir jau Anapilin išėjusius Ipolitą Štarą (sukūrusį net 20 obelų veislių), Jurgį Mačį (vieną talentingiausių selekcininkų Lietuvoje), Algimantą Kvik­lį (žemaūgių sodų veisimo pradininką), Albiną Šidlauską (hidroponinės daržininkystės pradininką), Praną Baleliūną (herbicidų specialistą ir nenuilstantį žemdirbių konsultantą) ir kitus.

Dabar institute dirba per pusantro šimto darbuotojų, iš jų 33 yra mokslo darbuotojai (du profesoriai, vienas docentas, 27 daktarai, 4 tyrėjai). Doktorantūroje kasmet studijuoja 12–14 doktorantų.

Mokslinis darbas organizuojamas trijuose skyriuose: Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos – vedėjas Vidmantas Stanys, Sodininkystės technologijų – vedėjas Nobertas Uselis ir Daržininkystės – vedėjas Česlovas Bobinas; dviejuose sektoriuose: Daržovių selekcijos – vedėja Rasa Karklelienė ir Mechanizacijos – vedėjas Vytautas Zalatorius, trijose laboratorijose: Augalų apsaugos – vedėjas Laimutis Raudonis, Augalų fiziologijos – vedėjas Pavelas Duchovskis, Biochemijos ir technologijos – vedėjas Pranas Viškelis.

Eksperimentinė bandymų bazė užima 400 ha plotą. Per veiklos metus sukurta daugiau kaip 80 sodo augalų veislių ir apie 50 daržovių veislių. Institute saugomas elitinių sodo augalų bankas, įrengta retųjų, prieskoninių ir vaistinių augalų kolekcija. Už mokslo inovacijų plėtrą ­LSDI šiemet pelnė „Gyvybės medžio“ apdovanojimą.

***
Sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotis Kėdainių rajone, Dotnuvoje, buvo įkurta 1937 m., po trejų metų ji perkelta į Kauno rajoną, Vytėnus. Sodininkystės ir daržininkystės bandymų plėtrai 1960 m. buvo organizuotas eksperimentinis ūkis Babtuose, o dar po kelerių metų čia perkelta ir visa stotis. 1987-aisiais stotis buvo perorganizuota į Lietuvos vaisių ir daržovių ūkio mokslinio tyrimo institutą – tai buvo tarsi dovana 50 metų įstaigos veiklos proga. Dar po trejų metų instituto pavadinimas patikslintas ir nuo tada jis vadinasi Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutu. 1992 m. LSDI patvirtintas Valstybinio instituto statusas, jis tapo pavaldus LR Švietimo ir mokslo ministerijai. Nuo 1992 m. LSDI yra Tarptautinės sodininkystės ir daržininkystės mokslo organizacijos (ISHS), o nuo 1997 m. – ir Europos mokslo institucijų vaisių tyrimo tinklo (EUFRIN) narys.