Daugelio Europos šalių ūkininkai veršelius, kuriems netinka jų motinų krekenos, girdo kitų karvių užšaldytomis krekenomis.

Pieno ūkyje galioja nerašyta taisyklė – naujagimis veršelis būtinai turi išgerti krekenų, su kuriomis gauna antikūnų, reikalingų laikinajam imunitetui susidaryti. Vadinamasis laikinasis imunitetas apsaugo veršelį nuo ligų pirmosiomis gyvenimo dienomis.

Patariama krekenas veršeliui sugirdyti per vieną valandą po jo gimimo. Pasitaiko, kad veršelį atvedusios karvės krekenos yra blogos kokybės ir netinka veršeliui girdyti. Todėl stambesniuose ūkiuose rekomenduojama sukaupti krekenų atsargas. Krekenų kaupimas jas užšaldant taikomas seniai, bet iki šiol nebuvo išsamiau tirta, kaip užšaldymo metu pakinta krekenų sudėtis ir kokybė.

Kiek ilgai galima saugoti užšaldytas krekenas, tyrė Vokietijos mokslininkai. Buvo atlikti tyrimai, kaip ilgalaikis krekenų užšaldymas veikia jų sudėtį ir kokybę. Tam buvo imami krekenų mėginiai iš 106 holšteinų veislės karvių, po 6 mėginius iš kiekvienos karvės. Krekenų mėginiai buvo laikomi užšaldyti atitinkamai 3, 6, 9, 12 ir 24 mėnesius, o juos atšildžius buvo tiriama krekenų sudėtis ir kokybė. Svarbiausias kokybės rodiklis – imunoglobulinų kiekis krekenose.

Tyrimai parodė, kad imunoglobulinų kiekis krekenose tiesiogiai priklausė nuo užšaldymo trukmės. Kuo užšaldymo truk­mė buvo ilgesnė, tuo imunoglobulinų krekenose buvo mažiau.

Šviežiose krekenose rasta 37,1 g imunoglobulinų 1 litre serumo, o po dviejų užšaldymo metų imunoglobulinų kiekis sumažėjo iki 32,1 g. Apibendrintais duomenimis, labiausiai imunoglobulinų kiekis užšaldymo metu sumažėjo antraveršių karvių piene. Jų piene imunoglobulinų kiekis, išlaikius užšaldytas krekenas dvejus metus, sumažėjo 20 proc. Vyresnių (nuo trečios laktacijos) karvių krekenose imunoglobulinų buvo daugiau ir užšaldymas sudėties pakitimui turėjo mažesnę įtaką negu jaunesnių karvių krekenoms. Pastebėta, kad krekenos yra blogesnės kokybės ir tų jaunų karvių, kurios pirmoje laktacijoje buvo produktyvios, o per antrąją jų pieningumas sumažėjo. Manoma, kad taip atsitinka dėl neigiamo energijos balanso antros laktacijos pradžioje, kadangi dalis energijos sunaudojama karvei augti.

Taigi rekomenduojama užšaldyti vyresnių karvių krekenas, kadangi jose antikūnų būna daugiau ir jie stabilesni. Užšaldyti reikia mažomis, iki 1 litro talpos, porcijomis, kad dviejų porcijų pakaktų veršeliui pirmą kartą pagirdyti.

Užšaldytose krekenose sumažėja antikūnų dėl to, kad suyra imunoglobulinai. Beje, jie gali suirti ir atšildant krekenas, todėl jas atšildant reikia laikytis rekomendacijų. Patariama krekenas atšildyti mažais kiekiais iš lėto šiltame vandenyje. Vandens temperatūra turi būti mažesnė kaip 50 oC.

Imunoglobulinų kiekis krekenose kinta ir dėl jose vykstančių procesų. Todėl rekomenduojama užšaldytas krekenas laikyti ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Nepaisant to, kad krekenų užšaldymas ir atšildymas reikalauja papildomų darbo ir energijos sąnaudų, jų atsargos didesniame ūkyje gali apsaugoti veršelius nuo ligų ir galimų kritimų.

Parengta pagal užsienio spaudą