Lietuvos pakraštyje, trys kilometrai nuo Latvijos sienos, Kvetkuose plyti trijų Vaitkevičių – tėvo Stanislovo, sūnaus Aido ir dukters Jurgitos – laukai.

Vaitkevičiai – vieni didžiausių serbentų augintojų mūsų šalyje, kurių serbentynai sudaro apie 230 ha, o bendras visų uogynų – juodųjų ir raudonųjų serbentų, aronijų, aviečių, šaltalankių – plotas užima per 300 hektarų. Be to, uogininkai verčiasi ir augalininkyste – daugiau kaip 700 ha laukuose augina varpines ir ankštines kultūras.

„Uogų plantacijas po truputėlį mažiname, nes plotai per dideli, nebeapžiojam, – sako vyriausiasis Vaitkevičius Stanislovas, ūkininkaujantis nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. – Uogoms skinti reikia daug rankų darbo, o kaime žmonių, norinčių padirbėti uogynuose, nebeliko.“ Turėtus 12 ha aviečių uogininkai sumažino iki 8 ir žada ateityje pasilikti tik 3 hektarus. Labiausiai „nukentėjo“ braškių plotai – iš buvusių 10 ha paliko tik pusę hektaro, kuriame augins desertines braškes.

Dar 2000 m. Vaitkevičiai įsigijo pirmąjį specialiai uogynuose dirbti pritaikytą mažos galios Fendt traktorių. „Buvome antrieji Fendt traktoriaus pirkėjai Lietuvoje, – ilgus metus trunkančios draugystės su „Ivabalte“ ir darbo su kompanijos atstovaujama technika pradžią prisimena Aidas Vaitkevičius, Lietuvos žemės ūkio universitete įgijęs inžinieriaus specialybę, tad puikiai išmanantis technikos subtilybes. – Tuo metu pasirinkimo beveik nebuvo, o mūsų ūkio poreikius kaip tik ir atitiko kompanijos „Fendt“ gaminami mažos galios traktoriai.“ Šiuo metu Vaitkevičių uogynuose dirba trys mažos galios (200 ir 300 serijos) traktoriai, kurie yra maži ir siauri, todėl lengvai išsitenka 3 m tarpueiliuose tarp uogakrūmių.

Uogų skynimo darbai Vaitkevičių ūkiuose jau senokai mechanizuoti – uogynuose darbuojasi du uogų skynimo kombainai. Per dieną vienas kombainas nuskina serbentus nuo 8 hektarų ploto. Daugiausia rankų darbo reikia ir ilgiausiai laiko sugaištama uogoms nuo jaunų krūmų nuskinti, tada ūkininkai ir aplinkinių kaimų vaikus samdo, ir patys darbuojasi iš peties. Vasara – didžiausias darbymetis, kai Vaitkevičių ūkiuose pluša apie 40 darbuotojų. Nuolat, be šeimos narių, ūkyje dirba 6–8 samdomi žmonės. „Jeigu turėtume tik grūdų ūkį, nebūtų kas veikti, pusė vasaros laisva būtų, o prie uogų darbo netrūksta, be to, ir žmonių daugiau reikia“, – uogininkystės specifiškumą pripažįsta Aidas.

Ūkiui modernizuoti ir reikalingai technikai įsigyti Vaitkevičiai išnaudoja galimybes Europos Sąjungos paramai gauti. Ir Stanislovas, ir Aidas teikė paraiškas ES paramai gauti pagal 2004–2006 m. programavimo dokumento programos Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Pernai Aidas pateikė projektą pagal Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos I krypties „Žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Nesulaukęs, kol bus patvirtintas projektas ir paskirta parama, Aidas įsigijo maksimalios galios (366 AG) Fendt 936 VarioTMS traktorių augalininkystės laukams dirbti. Tad jau šį rudenį ūkininkas žada paįvairinti žemės dirbimo technologijas ūkyje – iki šiol artų laukų dalį bandys skusti skutikliu, o prie naujojo traktoriaus kabins Horsch sėjamąją, kuria galima sėti į sekliai įdirbtą dirvą.

Išmokos gelbėjo krizės metu

„Prieš aštuonerius metus ypač išplėtėme uogynų plotus, nes tuo metu bendrovė „Anykščių vynas“ žadėjo uogas gera kaina supirkti, tačiau pradėję auginti likome be supirkėjų“, – sunkų laikotarpį juodųjų serbentų rinkoje prisimena Stanislovas. Išgyventi septynerius metus trukusią krizę, kai už juoduosius serbentus buvo mokama labai maža kaina – apie 0,5 Lt, padėjo Europos Sąjungos parama – išmokos už ekologinius uogynus ir, žinoma, ūkio daugiašakiškumas – visuose trijuose ūkiuose, be uogų, auginami ir javai. Ekologiniai serbentynai Vaitkevičių ūkiuose sudaro apie 70 procentų.

„Dabar, kai už kilogramą serbentų mokami 2,5–3 litai, iš ekologinio serbentyno patiriami dideli nuostoliai. Ekologiškų serbentų priskiname tik po toną iš hektaro, o iš tradicinio – po 5–6 t/ha, – patirtimi pasidalija agronomo specialybę turintis Stanislovas. – Juk metai iš metų šių uogynų nei purkšti, nei tręšti negalima, tad krūmai nusilpsta, juos apninka įvairios ligos, serbentynus gana anksti atnaujinti reikia.“

Tačiau ekologinių serbentynų Vaitkevičiai atsisakyti nežada, gal tik plotus šiek tiek sumažins, o vietoj jų kitų ekologinių uogakrūmių – aronijos, šaltalankių – daugiau augins. Šiuo metu aronijos auginamos 35, šaltalankiai apie 25 ha plotuose.

Daugiau plėsti nei uogų, nei javų laukų, tikina Stanislovas, neketiną. „Aplinkui ir laisvos žemės nebėra, be to, jei tik padidinsime plotus, tai jau iš karto ir investicijų didesnių reikėtų – dar vieno kombaino, traktoriaus, sandėlių dvigubai“, – ūkio plėtros galimybes atmeta Stanislovas.

Produkcijos neskuba parduoti

Vaitkevičiai ne tik trijų ūkių darbus nudirba kooperuotai, naudodamiesi vienas kitų turima technika, bet ir gautą derlių – uogas, grūdus – bendrai laiko, vos tik nuėmę parduoti neskuba – laukia palankių kainų.

Iš laukų uogos atvežamos į didžiulę modernią ūkio šaldyklą, sudarytą iš trijų patalpų: vėsinimo, šaldymo ir laikymo. Stanislovo teigimu, produkcija iki -20 0C užšąla per pusantros paros, tada pergabenama į laikymo šaldytuvą, kuriame temperatūra siekia -18–20 0C. Uogų laikymo patalpoje (šaldytuve) yra dvi kameros, vienoje iš jų laikomos ekologiškos uogos. Beje, Vaitkevičiai yra bene didžiausio uogininkų kooperatyvo „Juodoji uoga“ nariai, tad dalį šviežių uogų realizuoti padeda Biržuose įkurtas kooperatyvas.

Grūdams laikyti Vaitkevičiai įsirengę 1 000 tonų saugyklą, šiuo metu vyksta dar vieno tokios pačios talpos sandėlio statyba.

Be to, trys Vaitkevičių šeimos ūkiai naudojasi bendra technine baze, technikos priežiūros dirbtuvėmis. Šiuo metu statomas didžiulis garažas ūkiuose turimai technikai laikyti.

Alternatyvi veikla

Kiekvienas Vaitkevičių šeimos narys – svarbus sraigtelis. Vadovaudamiesi šeimos ūkių principais, daugumą darbų jie stengiasi nudirbti patys, savo specialybių žinias išnaudoti kuo maksimaliau. Stanislovo balsas lemiamas sprendžiant visus agronominius ūkių reikalus, Aidas – technikos žinovas, mielai pats sėdantis už traktoriaus vairo. Žentas Dainius sprendžia visus uogų realizacijos klausimus. Marčiai Jolantai patikėti buhalteriniai ūkių klausimai, be to, ji realizuoja save ir alternatyvaus verslo – vandens turizmo – srityje.

Įgyvendinant vienų metų trukmės tarptautinį projektą „Turizmo plėtra prie pasienio upės Memele/Nemunėlis (DETOMENE)“, pernai Vaitkevičių ir dar dviejų Lietuvos ūkininkų žemėse prie Nemunėlio įrengtos prieplaukos, kuriose vandens sporto entuziastai gali išsinuomoti baidares ar kanojas, išsimaudyti pirtyje, užsikurti laužą ar židinį, jaukiai pasėdėti lauko pavėsinėje, nakčiai pasistatyti palapines. Sodybos pertvarkymo ir gražinimo darbams vadovavo Jolanta, jai patikėta ir tolesnė šio alternatyvaus verslo plėtra – Vaitkevičių vyrai nesikiša, o kruopščiai ir atsakingai dirba kitus darbus, kuriuose yra tikri savo srities žinovai.