Kopūstams kenkia įvairių rūšių tripsai, bet dažniausiai – tabakiniai. Kopūstuose tripsai aptinkami birželio pabaigoje, nors jų rasti galima jau nuo gegužės vidurio. Tripsai labiausiai kenkia vidutinio ankstyvumo ir vėlyvųjų veislių kopūstams, skirtiems rauginti, kurie paprastai būna su švelnesniais lapais ir plonesnėmis gyslomis.

Lietuvoje tabakinis tripsas dažnas ir pavojingas įvairių žemės ūkio augalų kenkėjas. Augalai maitintojai – tai svogūnai, porai, česnakai, kopūstai, salierai, pomidorai, pupos, agurkai, morkos, sodo ir dekoratyviniai augalai. Tripsai labiau kenkia šiltnamiuose auginamiems augalams. Gyvena ir maitinasi ir ant laukinių augalų. Iš viso gali maitintis daugiau kaip 100 rūšių augalais. Tabakinis tripsas priskiriamas polifaginiams kenkėjams. Perneša virusinių ligų sukėlėjus.

Pirmiausia tripsai pasirodo ant išorinių lapų, bet vėliau jie atsiduria tarp besisukančių į gūžes lapų ir tokiu būdu dažnai patenka į laikymui skirtas patalpas. Kopūstams, laikomiems aukštesnėje temperatūroje (pervežimo sandėliuose, prekybos salėse ir pan.), tripsai kenkia ir toliau.

Pažeidimų simptomai

Paprastai tripsų padaryti pažeidimai pastebimi ant kopūstų laikymo metu. Pažeisti lapai įgauna sidabrišką atspalvį dėl gausių smulkių gelsvų ar sidabriškų dėmelių, kurios vėliau paruduoja. Baltagūžių kopūstų lapų audiniai įgauna bronzinį atspalvį. Pažeistų audinių paviršiuje atsiranda įvairių nelygumų, iškilimų, primenančių karputes. Jie pablogina prekinę produkcijos išvaizdą, be to, tenka pašalinti ne vieną kopūstlapį, todėl padidėja derliaus nuostoliai. Per tripsų padarytus pažeidimus tampa lengviau patekti puvinius sukeliantiems patogenams.

Tabakinis tripsas (Thrips tabaci Lindeman) priklauso vabzdžių (Insecta) klasei, tripsų (Thysanoptera) būriui, tikrųjų tripsų (Thripidae) šeimai.

Tripsai yra smulkūs, gležni vabzdžiai su dviem poromis sparnų, kurių pakraščiai apaugę ilgomis blakstienėlėmis. Jų kūnas verpstės formos, burnos organai duriamieji. Tripsų vystymasis sudėtingas – jie turi kiaušinio, judrios lervos, nejud­rios nimfos ir suaugėlio fazes. Jie užima tarpinę vietą tarp nepilnos ir pilnos metamorfozės vabzdžių.

Biologijos ypatumai

Tabakinio tripso suaugėliai žiemoja viršutiniame dirvos sluoksnyje. Pavasarį, kai vidutinė oro temperatūra pasiekia 10 oC, tripsai pradeda maitintis augalų žiedais, vėliau perskrenda ant kultūrinių augalų. Lauke mūsų klimato sąlygomis gali išsivystyti 2–4 generacijos. Populiacija gali labai išplisti šiltnamiuose – ten per metus spėja išsivystyti net 14 generacijų. Dauginasi partenogenetiškai. Toks dauginimosi būdas užtikrina labai greitą populiacijos augimą. Tripsų vystymasis trunka nuo 14 iki 30 dienų. Kai temperatūra pakyla per 30 °C, vystymosi ciklas sutrumpėja iki 10 ar 11 dienų. Suaugėliai gyvena iki 20 dienų.

Tripsų kontrolė

Aptikti nesunku

Tripsus palyginti lengva aptikti. Tam gali būti naudojamos geltonos ar baltos spalvos gaudyklės, kurios išdėstomos priklausomai nuo augalų tipo. Vegetacijos pradžioje tripsai pirmiausia yra aptinkami pasėlio lauko pakraščiuose, o ne lauko viduryje. Reguliariai tikrinant lauko pakraščius, tripsus galima pastebėti laiku. Kad būtų lengviau aptikti pirmuosius kenkėjus, rekomenduojama vėlyvųjų kopūstų laukus apsodinti ankstyvaisiais kopūstais, ant kurių tripsai pirmiausia ir bus pastebėti.

Cheminis apsaugos būdas

Aptikus tripsų, insekticidais kopūstus verta pradėti purkšti dar skrotelės tarpsniu (birželio trečiąjį dešimtadienį). Kai tripsai būna sulindę tarp į gūžę besisukančių lapų, purškimai jau neefektyvūs. Kalbant apie pesticidų naudojimą nuo tripsų, reikia pažymėti, kad egzistuoja atsparumo chemikalams problema.

Purškimo atlikimo technika

Labai svarbu, kad purškiamas tirpalas pasiektų kenkėją – reikėtų nepamiršti, kad tripsai labiau linkę gyventi pasislėpę tarp lapų. Todėl purškiamas tirpalas turi gerai padengti visą augalo paviršių. Ruošiant tirpalą, būtent tripsams sunaikinti nurodoma naudoti didelį vandens kiekį ir išpurkšti jį aukštu spaudimu.

***

Lervos

Dydis ir forma: labai smulkios, nuo 0,5 iki 1,2 mm dydžio. Kūnas pailgos formos, siauras. Išsiskiria akys, kurios yra tamsios ir gana lengvai matomos. Lervos turi trumpas antenas. Skirtumas tarp suaugėlių ir lervų yra tas, kad pastarosios neturi sparnų ir neskraido.

Spalva: balta.

Buvimo vieta: dauguma lervų aptinkamos tarp jaunų lapelių augalo viršūnėje.

Elgesys: lervos labiausiai mėgsta maitintis jauniausiais lapeliais. Pabaidytos, jos labai greitai juda, besislėpdamos lapų pagrinde, pažastyse. Apie dvi savaites pasimaitinusios lervos lenda į dirvą, kur galutinai subręsta ir po savaitės pasirodo naujos kartos suaugėliai.

***
Nimfos

Dydis ir forma: labai mažos. Tripsų nimfos yra tarpinės formos tarp lervų ir suaugėlių. Jos turi trumpas antenas, sparnai jau užsimezgę, bet dar nefunkcionuoja.

Spalva: nuo gelsvos iki rudos.

Buvimo vieta: ant augalo arba dirvoje.

Elgesys: šioje stadijoje tripsai nesimaitina.

***
Suaugėliai

Dydis ir forma: iki 2 mm ilgio. Kūnas pailgos formos, apaugęs trumpais rausvais šereliais. Antenos iš 7 narelių, pirmasis narelis skaidrus, likusieji blyškiai gelsvi. Suaugėliai turi visiškai išvystytus sparnus, kurie labai skiriasi nuo kitų vabzdžių sparnų: yra siauri, apaugę blakstienėlėmis, priekiniai tamsesni, ant pagrindinės gyslos yra 4 šereliai. Ramybės būklėje jie būna suglausti išilgai kūno. Patinėliai sutinkami retai.

Jie mažesni ir šviesesni už pateles.

Spalva: nuo gelsvos iki tamsiai rudos.

Buvimo vieta: aptinkami panašiai kaip ir nesubrendę tripsai, jų taip pat galima rasti ant žiedų.

Elgesys: suaugėliai yra judresni negu nesubrendę tripsai ir nimfos, nes gali skraidyti. Juos traukia geltona ir balta spalvos.

***
Kiaušiniai

Dydis: kiaušiniai yra mikroskopinio dydžio, elipsiški, skaidrūs ir beveik nematomi.

Spalva: balta arba geltona.

Buvimo vieta: patelės 1–2 savaites deda kiaušinėlius vieną po kito, įsprausdamos juos į minkštus audinius. Tiktai vienas kiaušinio galas yra arti audinio paviršiaus, kad galėtų vėliau iš jo išsiristi lerva. Viena patelė gali padėti iki 30 kiaušinių, labiau mėgsta dėti į lapų, skilčialapių arba žiedo audinius.

***
Prevencinės apsaugos priemonės

• Neauginti kopūstų, ypač vėlyvųjų veislių, arti sandėlių, šiltnamių bei kitų objektų, kur laikoma augalų produkcija, vengti auginti arti svogūnų ir porų pasėlių. Net arti esantys žiemkenčių pasėliai gali būti rimta tripsų invazijos į kopūstus priežastis.
• Lietingo sezono metu tripsai paprastai nebūna didelė problema, kadangi lietus nuplauna smulkius vabzdžius nuo augalų paviršiaus. Ir atvirkščiai, sausą karštą vasarą tripsų populiacijos pasiekia maksimumą. Tokiu atveju apsaugoti augalus nuo tripsų sunku arba tiesiog neįmanoma.
• Laistymas sumažina tripsų dauginimąsi ir plitimą.
• Nors tripsai blogi skrajūnai, bet su vėjo srovėmis gali skristi toli. Todėl reikia atsižvelgti į vyraujančių vėjų kryptį ir planuoti pasėlius taip, kad laikyti skirti vėliau sodinami kopūstai būtų mažiau atakuojami tripsų.
• Po derliaus nuėmimo sunaikinti augalų liekanas.