23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2008/09
Šukioniuose prigijo efektyvi pašarų ruošimo technologija
  • Daina STANIŠAUSKIENĖ, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Iš tolo baltuojantys šienainio ritiniai – jau įprastas Lietuvos laukų vaizdas. Pieno gamintojai, ypač mažų bandų savininkai, greitai įvertino labai gerą taip pagaminto šienainio kokybę. Kai kurių didelių ūkių šeimininkai kaip alternatyvą ritiniams pasirinko kitą, našesnę, silosavimo į vadinamąsias polietileno žarnas technologiją. Jau daugiau kaip 10 metų ją taiko Pakruojo r. Šukionių bendrovė.

Pasak ūkio direktoriaus Emilijaus Junevičiaus, tokia silosavimo technologija pasiteisino, nes beveik nėra pašarų nuostolių, o žarnoje laikomo pašaro kokybė nepriekaištinga. Prieš dešimt metų Šukionių ūkis pirmasis šalyje įsigijo niekam nematytą AG-Bagger 6000 silosavimo į žarną agregatą. Tuomet apžiūrėti naujo pirkinio atvyko didelė mokslininkų delegacija. Šiandien toks pašarų laikymo būdas jau žinomas, tačiau kol kas nelabai paplitęs.

Įvertino technologijos privalumus

Pirmosios šalyje silosavimo į žarną mašinos pirkėjai šiemet senąjį agregatą pakeitė nauju našesniu AG-Bagger 7000. Su juo jau pagamino apie 5 tūkst. t šienainio ir kukurūzų siloso. Ūkio direktoriaus teigimu, paruoštos devynios 75 m ir šešios 60 m ilgio žarnos. E. Junevičius sako, kad iš trečią kartą pjaunamo žolyno pagamins dar apie 3–5 žarnas pašarų. Į klausimą, kodėl pasirinko mažai žinomą technologiją, E. Junevičius atsako, kad pasirinkimą lėmė du kriterijai: universalumas ir garantuota pašarų kokybė. „Šiuo agregatu silosuojama bet kokia masė: žolė, kukurūzai, cukrinių runkelių griežiniai ir kiti pašarai. Į vieną tokį maišą galima dėti net skirtingų rūšių pašarus, pavyzdžiui, baigus silosuoti cukrinių runkelių griežinius, galima į tą pačią žarną slėgti žolę“, – naujos technologijos privalumus vardijo bendrovės direktorius. Atidarius vieną žarnos galą, galima imti vieną pašarą, o iš kito – kitą.

Pasibaigus masei ar subjurus orams, siloso gamybą lengva nutraukti ir, kai sąlygos palankios, vėl atnaujinti. E. Junevičiaus teigimu, žarną galima kimšti kad ir 5 dienas, tačiau geriausia, jei ji pagaminama per 1 dieną. Nors tranšėjoje ar kaupe pagamintų pašarų savikaina mažesnė negu žarnoje, tačiau, pasak direktoriaus, taip gaminant silosą, masę tinkamai suslėgti ir sandariai uždengti yra sunkiau. „Silosuojant į žarną, minėtus du rodiklius garantuoja mašina“, – sako E. Junevičius.

Jei pašarai bus gaminami, laikantis technologijos reikalavimų, visoje žarnoje jų maistingumas ir kokybė bus vienoda. „Tai dar vienas šios technologijos privalumas, palyginti su konservavimu ritiniuose. Kiekvienas šienainio ritinys gali būti vis kitokio maistingumo, taigi ir karvių racioną tokiu atveju reikėtų koreguoti“, – aiškina E. Junevičius.

Tokia technologija pranašesnė, palyginti su kitomis, dar ir dėl to, kad nereikia investuoti į jokius statinius, pavyzdžiui, tranšėjas. Stambiuose gyvulininkystės ūkiuose reikia pagaminti daug žolinių pašarų, todėl būtinos didelės talpos tranšėjos. Pašarams konservuoti žarnoje tereikia nedidelės aikštelės, kuri sušėrus silosą gali būti naudojama kitoms ūkio reikmėms. „Alternatyvos šiai technologijai kol kas nematau“, – tikina ūkio vadovas. Šukioniuose auginama 300 melžiamų karvių (iš viso 570 galvijų), kurios jau aštuoneri metai laikomos tvarte ištisus metus. E. Junevičius sako, kad nuo bendrovės įkūrimo pradžios karvių produktyvumą pavyko padidinti du kartus: nuo 3 iki 6 tūkst. kg pieno per metus. Tai labiausiai lėmė pagerėjusi žolinių pašarų kokybė.

Kokybę garantuojantis pašarų gamybos būdas

Naują pašarų gamybos technologiją įvertino ir Lietuvos mokslininkai. Kokia žarnoje silosuotų įvairių pašarų kokybė, kokią įtaką jai ir pašarų nuostoliams turi silosavimo būdas, tyrė Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkas Remigijus Zinkevičius ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės specialistas Edmundas Paulauskas. LŽŪKT konsultantas palygino skirtingus cukrinių runkelių griežinių silosavimo būdus: kaupe, tranšėjoje ir žarnoje. „Remiantis tyrimų rezultatais, cukrinių runkelių griežinių siloso kokybė visose trijose talpose buvo daugmaž vienoda, tačiau mažiausi pašarų nuostoliai gauti, silosuojant griežinius žarnoje“, – apie bandymų rezultatus kalba konsultantas. Vertindamas silosavimo į žarną technologiją, E. Paulauskas neabejoja, kad ji tinkama visiems pašarams konservuoti. Tiesa, kukurūzų silosas prasčiau silosuojasi, tačiau su konservantais ir jo kokybė yra nebloga. Šukioniuose gaminant silosą visada terpiamas biologinis konservantas.

Pasak R. Zinkevičiaus, konservuojant įvairius pašarus žarnose, sausųjų medžiagų, žalių proteinų ir apykaitos energijos nuostolių beveik nebūna arba jie minimalūs. Jo nuomone, tokį agregatą verta pirkti, jei reikia pagaminti per 1 tūkst. t pašarų. „Be to, ši naši mašina gali būti naudojama silosavimo paslaugoms teikti“, – siūlo R. Zinkevičius.

Technologija populiarėja visame pasaulyje

Silosavimo į žarną technologiją išrado vokiečiai 1970 m., tačiau tuo metu vakarinėje šalies dalyje vyravo smulkūs ūkiai, todėl šis silosavimo būdas nepaplito. Vokiečių neįvertintą technologiją bemat perėmė amerikiečiai. Jungtinėse Amerikos Valstijose ji tapo labai populiari ir dabar taikoma nuo 50 iki 15 tūkst. karvių auginančiuose ūkiuose. JAV įkurtos ir pirmosios silosavimo mašinų AG-Bagger gamyklos. Vėliau ši sistema sugrįžo į Vokietiją, čia pastatyta ir agregatų įmonė, iš kurios mašinos tiekiamos ES ūkininkams. Silosavimo į polietileno žarnas technologiją renkasi vis daugiau Čekijos, Lenkijos ūkininkų.

***

Pasak agregatais AG-Bagger prekiaujančios Lietuvos įmonės direktoriaus Juliaus Gudino, silosavimo į žarnas mašinas paprasta eksploatuoti, nesudėtinga reguliuoti. Jos gali būti gaminamos įvairaus našumo: nuo 30 iki 150 t masės per valandą. „Jau gaminamos ir savaeigės mašinos“, – technikos asortimentą pristato J. Gudinas. Jis neabejoja, kad ši technologija pasiteisina dideliuose ūkiuose ir, palyginti su ritinių gamyba, yra pigesnė. Jo teigimu, nors ritinių technika kainuoja pigiau, tačiau degalų ir laiko sąnaudos ritiniams pagaminti, surinkti ir iškrauti didesnės. Priklausomai nuo našumo ir silosuojamos masės, AG-Bagger agregatas jungiamas prie vieno 100–150 AG traktoriaus. Nupjauta augalų masė verčiama ant transporterio juostos, kuri ją kemša į žarną. Pasak J. Gudino, mašinos konstrukcija labai paprasta. Mechanizmą sudaro kimštuvas, kuriame sumontuotas stalas, valcai, specialus stabdymo mechanizmas, kuris reguliuoja masės suslėgimo lygį. „Stalas juda automatiškai, svarbu spėti paduoti masę. Prižiūrėti agregatą taip pat nesudėtinga“, – apie mašinos darbą pasakoja J. Gudinas. Pasak jo, silosavimo agregatai AG-Bagger dirba 5 šalies ūkiuose.