23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2008/09
Parama tautinio paveldo produktų gamintojams
  • Erika RIBAŠAUSKIENĖ, LAEI Rasita KRAUJELYTĖ-NOREIKIENĖ, ŽŪM
  • Mano ūkis

Tarptautinių kultūros organizacijų ekspertų vertinimu, Lietuva yra išsaugojusi daug unikalių kaimo bruožų, materialaus paveldo objektų. Svarbūs kultūriniai kaimo ištekliai yra tradiciniai amatai. LŽŪU mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, amatai ir amatininkai yra labai nevienodai pasiskirstę regionuose. Amatininkai daugiausia telkiasi pagrindiniuose šalies miestuose ir kaimo vietovėse šalia jų. Populiariausi tradiciniai amatai – tekstilė, medžio apdirbimas, juvelyrika, keramika, pynimas. Dalis tradicinių amatų, paslaugų, tradicijų yra atsidūrę ties išnykimo riba.

Parama tradiciniams amatams teikiama iš ES ir nacionalinio biudžeto. Pasirengiamuoju stojimo į ES laikotarpiu parama tradiciniams amatams buvo teikiama pagal SAPARD programą. Pagal priemonę „Ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas“ 2000–2006 metais skirta 22,7 mln. eurų, o tradicinių amatų plėtrai teko 5 proc. šios sumos (1,137 mln. eurų). Tačiau parama nebuvo pasinaudota.

Pagal Lietuvos 2004–2006 metų bend­rojo programavimo dokumentą investicinė parama amatams buvo skirta kartu su parama kaimo turizmui skatinti pagal priemonę „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas”. Nė vienas amatininkas nepasinaudojo šia investicine parama amatų plėtrai.

Netiesioginė parama amatų plėtrai buvo skirta ir pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Turizmo infrastruktūros plėtra” (viešųjų kultūros paveldo objektų pritaikymas amatininkystei ir kt.) bei priemones, susijusias su žmogiškųjų išteklių plėtra.

Teikiant paramą vietos veiklos grupėms bandomųjų integruotų strategijų parengimui pagal LEADER+ pobūdžio priemonę, vienas iš svarbiausių minėtų strategijų prioritetų buvo amatininkystės plėtra. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, maždaug ketvirtadalis pagal šias strategijas finansuojamų projektų susiję su tautinio paveldo puoselėjimu.

Įregistravę įmones ir vykdantys veik­lą amatininkai galėjo ir gali tikėtis tam tikros paramos iš savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondų ir programų. LŽŪU tyrimai rodo, kad daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių amatininkų įmonės, kaip ir kitos smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, gali pretenduoti į savivaldybių paramą mokymams, konsultacijoms ir seminarams, daliniam ar visiškam paskolų palūkanų kompensavimui. Nemaža dalis savivaldybių remia įmonių dalyvavimą parodose, mugėse, konferencijose ir kompensuoja naujų darbo vietų kūrimo išlaidas. Amatininkai ar amatininkų įmonės išskirtinių lengvatų, palyginti su kitais smulkaus ir vidutinio verslo subjektais, neturi.

Viena iš esminių amatininkų problemų ir nepasinaudojimo parama priežasčių yra tai, kad daugumai besiverčiančiųjų tradiciniais amatais trūksta vadybos, rinkodaros žinių ir gebėjimų bei verslumo.

Ekonominių-socialinių tyrimų ir mokymų centro 2008 metais atlikto tyrimo duomenimis, 50 proc. respondentų nurodė, kad žemdirbiams nepakanka informacijos apie galimybes papildomai užsiimti alternatyviais verslais. Tyrimo duomenimis, konsultacijų reikia visose verslo organizavimo srityse. Labiausiai reikia verslo plano rengimo (nurodė 45 proc. respondentų), verslo pradžios (43 proc. respondentų), buhalterinės apskaitos konsultacijų.

Paprastai amatininkai savo veiklą organizuoja vieni arba su šeima. Didžioji dalis amatininkų žinių trūkumo nejaučia ir neturi poreikio jas tobulinti, tai dažniausiai susiję su amatininkų senyvu amžiumi ar paties tradicinio amato specifika (daug rankų darbo ir laiko reikalaujanti gamyba mažina amatininkų produktų konkurencines galimybes). Adekvačias tendencijas rodo ir minėtas tyrimas. Nors mokymų ir konsultacijų svarba suvokiama, tačiau net 34 proc. respondentų mokymų ir konsultacijų verslumo ugdymui nenorėtų.

Dažniausiai rinka amatininkų produktams yra tik didžiuosiuose šalies miestuose, o kituose šalies regionų centruose ji menkesnė. Amatininkų produktų populiarinimas nėra kryptingas ir nuolatinis, dažniausiai vykdomas ribotoje aplinkoje. Apie 44 proc. respondentų nurodė, kad tradiciniai amatai Lietuvoje turi geras perspektyvas.

Amatų plėtros prielaidos ateityje

Naujasis ES finansinės paramos laikotarpis, busimieji ES kaimo plėtros politikos pokyčiai paskatino naujai pažvelgti į tautinio paveldo produktų išsaugojimo problemas. Nuo sausio 1 d. įsigaliojo Tautinio paveldo produktų įstatymas. Gegužės 21 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 529 patvirtin­tos Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių mugių sertifikavimo, tradicinių amatų meist­rų sertifikavimo ir atestavimo taisyklės.

Parengtas Tradicinių amatų sąvadas ir tautinio paveldo produktų klasifikatorius. Šiuose dokumentuose fiksuojami istoriškai Lietuvoje susiformavusių tradicinių amatų ir amatininkų pavadinimai, išdėstant juos abėcėlės tvarka ir jiems priskiriant tautinio paveldo produktus, nurodant tautinio paveldo produkto panaudojimą ir/ar pirminę žaliavą pagal tam tikrą kodavimo sistemą. Tradicinių amatų sąvado projektą sudaro 65 tradiciniai amatai. Tradicinių amatų sąvadas ir tautinio paveldo produktų klasifikatorius nėra baigtinis – jo papildymą galės inicijuoti ir pareiškėjas.

Parengti Produktų, paslaugų, amatų mokymo programų, mugių ir amatų meist­rų atitikties tradicijai kriterijai, nustatantys atitikties tradicijai kriterijus, kuriuos turi atitikti sertifikuoti tradiciniai gaminiai, dirbiniai ir objektai, tradicinių veislių augalai ir gyvūnai ir jų produktai, tradicinės paslaugos, tradicinių amatų mokymo programos, tradicines mugės; sertifikuoti ir atestuoti tradicinių amatų meistrai.

Parengti Lietuvos etninės kultūros tradicijas atitinkančių gaminių, augalų, gyvūnų bei jų produktų ir paslaugų kokybės vertinimo rodikliai.

Parengta Ilgalaikė tautinio paveldo produktų išsaugojimo, populiarinimo, sukūrimo ir realizavimo skatinimo strategija ir Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2008–2015 metų programa. Pagal minėtus dokumentus iki 2015 metų numatyta sertifikuoti ne mažiau kaip 200 tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių mugių ir tradicinių amatų meistrų; numatyta paremti 7 tradicinių amatininkų ir paslaugų teikėjų mokymus, kvalifikacijos tobulinimo programas bei 10 amatų plėtros mokslo ir galimybių studijų parengimą; apmokyti ne mažiau kaip 500 esamų ir potencialių tradicinių amatininkų; paremti 20 specializuotų prekybos vietų įrengimą, kuriose prekiaujama tautinio paveldo produktais,; organizuoti ne mažiau kaip 43 tautinio paveldo produktų ir tradicinių paslaugų populiarinimo priemones (paremti muges, parodas, konferencijas, tautinio paveldo produktus pristatančių ir populiarinančių leidinių leidybą, tautinio paveldo produktų aprašų ir jų paplitimo žemėlapių parengimą bei kt. rinkodaros priemones); premijuoti sėkmingiausiai dirbančius tradicinius amatininkus ir tradicinių amatų centrus.

Valstybės pagalbos sistema veiklos sritims, susijusioms su tautinio paveldo produktų išsaugojimu, populiarinimu, sukūrimu, vietinės žaliavos panaudojimu ir realizavimu, taip pat suteiks mokesčių (nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės, gyventojų pajamų mokesčių) bei rinkliavų lengvatas tautinio paveldo produktams ir tradiciniams amatininkams.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje dėmesys skiriamas kaimo paveldo vertybėms atgaivinti, skatinant amatų plėtrą, puoselėjant amatų technologijas, sudarant sąlygas reprezentuoti amatų gaminius ir jais prekiauti, išsaugoti kultūrinį paveldą, įkuriant ir vystant tradicinių amatų centrus.

Tikėtina, kad ir 2007–2013 metais vietos veiklos grupės, rengdamos ir įgyvendindamos vietos plėtros strategijas, aktyvindamos kaimo gyventojus dalyvauti kaimo plėtros procesuose, ir toliau aktyviai prisidės prie nacionalinės ir kultūrinės tapatybės, kultūros paveldo išsaugojimo. Šiuo metu yra įkurtos 48 vietos veiklos grupės, kurių veikla apima 99 proc. Lietuvos kaimo teritorijų. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą bus paremtos visų vietos veiklos grupių parengtos vietos plėtros strategijos. Joms įgyvendinti bus skirta 438,4 mln. Lt paramos. Per vietos plėtros strategijas numatoma paremti 10 amatų centrų įkūrimą.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties 2 priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ numatoma paremti 66 amatininkystės projektus bei 5 amatų centrų įkūrimą. Tai turėtų būti pelno siekiantys projektai. Siekiama, kad 50 proc. projektų pareiškėjų būtų moterys. Pagal priemonę „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“ taip pat numatoma paremti 5 amatų centrų įkūrimą. Tai turėtų būti viešieji, t. y. pelno nesiekiantys projektai.

Parama amatų plėtrai 2007–2013 m. teikiama ir iš struktūrinių fondų pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Minėta veiksmų programa turi prisidėti prie gyvenimo aplinkos ir kokybės gerinimo, regioninių skirtumų mažinimo. Jai įgyvendinti skiriama 39,08 proc. visos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos. Pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1-ąjį prioritetą „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ kaimo vietovėse numatyta sudaryti prielaidas spartesniam ūkinės veiklos įvairinimui. Priemonės tikslas – didinti sanglaudą tarp miesto ir kaimo vietovių, sudarant prielaidas kaimo gyventojų veiklos diversifikacijai ir kaimo bendruomenės infrastruktūrai gerinti.

Paraiškas gali teikti savivaldybių institucijos. Pagal šią priemonę iki 2015 metų numatoma paremti 100 kaimo integruotų bendruomeninės ir viešosios infrastruktūros, susijusios su verslo sąlygų gerinimu ir užimtumo didinimu, plėtros projektų.

Amatų ir meistrų sertifikavimas ir atestavimas

Tautinio paveldo produktus, tradicinių amatų mokymo programas, tradicines muges, tradicinių amatų meistrus sertifikuos ir atestuos Žemės ūkio ministerija. Pareiškėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat užsienio juridinių asmenų filialai.

Pareiškėjas, norėdamas sertifikuoti tautinio paveldo produktą, tradicinių amatų mokymo programą, tradicinę mugę, kreipiasi į ŽŪM ir pateikia: prašymą; aprašą, kuriame pateikiamas sertifikuojamo objekto pavadinimas, sritis, rūšis ir kt.; sertifikuojamo objekto tradicines savybes įrodančius dokumentus ir (ar) vaizdinę medžiagą. Pareiškėjas, norėdamas sertifikuotis tradicinių amatų meistru, turės pateikti prašymą; patirties ir (ar) praktinės veiklos tradicinių amatų srityje aprašymą; sertifikuoto (-ų) tautinio paveldo produkto (-ų) sertifikatų kopijas; kitus dokumetus, įrodančius atitikimą atitikties kriterijams.

Ekspertų komisija įvertins, ar sertifikuojamas objektas atitinka būtinuosius kriterijus, įvertins sertifikuojamą objektą pagal kokybės vertinimo rodiklius ir priskirs jį vienai iš kategorijų. Sertifikuojamų objektų sąrašus tvirtins žemės ūkio ministras.

Sertifikuojamam objektui, pripažintam tautinio paveldo produktu, tradicinių amatų mokymo programa, tradicine muge, ŽŪM išduos sertifikatą ir suteiks teisę naudoti tautinio paveldo produktų ženklą. Tradiciniam amatininkui, pripažintam tradicinių amatų meistru, 5 metų laikotarpiui bus išduodamas tradicinių amatų meistro pažymėjimas. Norėdamas pratęsti pažymėjimo galiojimą, tradicinių amatų meistras turės atestuotis.

***

Pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1-ąjį prioritetą „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ remiamos šios veiklos sritys:

  • esamų viešųjų pastatų kaimo vietovėse modernizavimas ir pritaikymas kuriamam smulkiajam verslui (amatams), bendruomenės poreikiams ir socialinėms paslaugoms;
  • bendruomeninės infrastruktūros gerinimas (viešųjų erdvių plėtra, viešosios poilsio, laisvalaikio, sporto ir kultūros infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra);
  • gyvenamosios aplinkos gerinimas (apšvietimo, šaligatvių, aikštelių, pėsčiųjų ir dviračių takų, privažiuojamųjų kelių sutvarkymas);
  • techninės dokumentacijos pagal šios priemonės remiamas veiklas rengimas.