Įprasta augalų – daugiausia linų ir kanapių – pluoštą naudoti tekstilei, tačiau kasmet vis daugiau augalinio pluošto sunaudojama gaminant kompozicines ir izoliacines medžiagas, popierių, ekologiškai švarias plastmases, interjero apdailos medžiagas. Itin patrauklu tai, kad tokius gaminius galima utilizuoti biologiniais metodais, neteršiant gamtos. Galima spėti, kad augalinio pluošto paklausa augs.

Remiantis Europos Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai apie linų ir kanapių sektorių 2008 m., kanapių plotas ES sumažėjo – jis nesiekia 15 000 ha, tačiau šiaudelių gamyba išlieka gana stabili. Pagrindiniai kanapių šiaudelių brukimo pajėgumai sutelkti maždaug dešimtyje vietų, daugiausia Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Lenkijoje (pluoštas izoliacinėms medžiagoms gaminti) ir Čekijoje (pluoštas popieriaus pramonei). Didžioji dalis perdirbto pluošto sunaudojama popieriaus pramonėje – ši tradicinė rinka yra brandi ir, atrodo, kad ilgainiui bus gana stabili.

Europoje užauginama dešimtadalis visų pasaulio kanapių

ES valstybėse narėse 2006 m. iš viso buvo auginama 14 577 ha pluošto gamybai skirtų kanapių – tai yra apie 9 proc. pasaulyje auginamų kanapių ploto. Daugiausia kanapių auginama Prancūzijoje (55 proc.), Jungtinėje Karalystėje (11 proc.), Rumunijoje (10 proc.), Vokietijoje (8 proc.), Čekijoje (7 proc.) ir Lenkijoje (5 proc.). Paprastai kanapės auginamos didesniuose žemdirbystės ūkiuose netoli pagrindinių perdirbimo įmonių.

Kanapėms nereikia jokių ypatingų agronominių ar klimato sąlygų. 2006 m. 86 685 tonos kanapių šiaudelių buvo perdirbta į maždaug 22 865 tonas kanapių pluošto. Kanapių pluoštas daugiausia (75 proc.) naudojamas specialaus popieriaus pramonėje. Taip pat jis naudojamas kompozicinių ir izoliacinių medžiagų gamybos sektoriuje (tai nauja paklausi augalinio pluošto panaudojimo sritis). Papildomų pajamų gaunama iš šalutinių produktų (pavyzdžiui, žirgininkystės sektoriuje naudojami spaliai).

Kompozicinių medžiagų (20 proc.) ir izoliacinių medžiagų (5 proc.) rinka auga. Kanapių pluoštas yra kokybiškai pranašesnis už stiklo pluoštą, tačiau jo gamyba nėra labai didelė ar stabili, kad šis pluoštas būtų pradėtas plačiai naudoti šiame sektoriuje. Naujoms reikmėms naudojami kanapių spaliai (kosmetikos, daug omega riebiųjų rūgščių turinčio aliejaus gamyba) ir visas augalas (betono, biomasės gamyba), tačiau tokie panaudojimo būdai nėra labai išvystyti. Dažnai minėti panaudojimo būdai nėra pakankamai konkurencingi ir šiuo metu tebėra priklausomi nuo valstybės paramos.

Skirtingoms reikmėms naudojamo pluošto kainos labai skiriasi. Specialaus popieriaus pramonėje naudojamo pluošto kaina 2006–2007 m. buvo vidutiniškai 360 EUR (1 242 Lt) už toną. Techninėms reik­mėms naudojamo pluošto kaina tuo pačiu laikotarpiu siekė 500 EUR (1 725 Lt) už toną neaustinėms medžiagoms ir 600 EUR (2 070 Lt) už toną pluošto plastiko junginiams gaminti. Galima daryti prielaidą, kad ilgainiui didelį poveikį specialaus popieriaus rinkai gali padaryti medžio pluošto, kuris yra tris ar net keturis kartus pigesnis, konkurencija.

Didžiąją dalį linų pluošto ES eksportuoja

Visose ES valstybėse narėse 2006 m. buvo auginama 105 025 ha linų – tai yra 20 proc. visų pasaulyje auginamų linų ploto. Dėl linams auginti būtinų klimato sąlygų linai auginami vidutinio klimato pakrantės regionuose šiaurės Prancūzijoje (72 proc.), Belgijoje (15 proc.) ir Nyderlanduose (4 proc.). Šiek tiek mažiau – Lenkijoje (2,6 proc.), Čekijoje (2,5 proc.) ir Baltijos šalyse (2,4 proc.). 27 ES valstybėse narėse apie 140 perdirbimo įmonių perdirba (išbruka) 635 589 tonas linų šiaudelių (2006 m.) į ilgą ir trumpą pluoštą. Ilgo puošto pagaminama 112 914 tonų, o trumpo – 61 775 tonos. Tai sudaro 53 proc. viso pasaulyje pagaminamo linų pluošto kiekio. Ilgas linų pluoštas naudojamas tekstilės pramonėje. Apie 80 proc. ES pagaminamos produkcijos eksportuojama – daugiausia į Kiniją. Trumpas linų pluoštas naudojamas gaminant kompozicines medžiagas, tekstilę ir popierių (atsiranda naujų pardavimo rinkų). Papildomų pajamų gaunama parduodant sėmenis ir spalius.

Trumpas linų pluoštas yra ilgo linų pluošto gamybos šalutinis produktas. Todėl tik kelios ES perdirbimo įmonės užsiima pirminiu linų „techninio pluošto“ perdirbimu. Tačiau užimtumas antrinio trumpo linų pluošto perdirbimo sektoriuje ir bendrovėse, kurios prekiauja šalutiniais produktais, yra didelis.

2005 m. techninėms reikmėms buvo panaudota 38 proc. trumpo linų pluošto produkcijos (palyginimui: 1999 m. – tik 9 proc.). Vis daugiau – beveik trečdalis – trumpo linų pluošto naudojama tekstilės pramonėje, daugiausia Kinijoje. Popieriaus pramonei tenkanti produkcijos pardavimo rinkos dalis sumažėjo nuo 45 iki 32 proc., šiek tiek sumažėjo ir šioje pramonėje naudojamo linų pluošto kiekis. Nors linų pluoštui tenka šiek tiek konkuruoti su medienos ir kitos rūšies natūraliu pluoštu, popieriaus pramonė tebėra patraukli produkcijos pardavimo rinka, nes jai gali būti tiekiamas didelis produkcijos kiekis ir nebūtina aukšta kokybė.

Atsirado ne tik daugiau trumpo linų pluošto techninio naudojimo būdų, bet ir padidėjo šioms reikmėms sunaudojamo trumpo linų pluošto kiekis. Kompozicinių medžiagų gamyba automobilių pramonei yra pažangiausia nauja rinka – joje sunaudojama 18 300 tonų pluošto (27 proc. viso trumpo linų pluošto kiekio). Tačiau ši rinka tebėra priklausoma nuo pakaitalų kainų ir galimybės garantuoti nuolatinį pluošto tiekimą.

Trumpo linų pluošto kainos labai skiriasi ir svyruoja nuo 300 EUR (1 035 Lt) už toną specialaus popieriaus pramonei skirto pluošto iki 500–600 EUR (1 725–2 070 Lt) už toną kompozicinių medžiagų gamybai skirto pluošto. Tekstilei skirto pluošto kaina taip pat skiriasi: nuo 350 iki 650 EUR (1 207–2 242 Lt) už toną.

Panaudojimo spektras labai platus

Taigi, iš trumpo augalinio (linų, kanapių) pluošto gali būti gaminami audiniai pakavimui, naudojami maišų gamybai, gaminamos virvės, špagatas.

Vakarų Europoje iš linų bei kanapių gaminamas popierius, tinkamas cigaretėms, pinigų banknotams, taip pat specialiam popieriui (pavyzdžiui, įmonių blankams, vizitinėms kortelėms, kartonui) gaminti. Brukimo atliekos (pakulos) gali būti naudojamos statybose (apšiltinimui), santechnikai, baldų apmušalams, tapetams, pakuotėms, neaustinėms medžiagoms, geotekstilei, eroduojamiems šlaitams sutvirtinti, dekoratyviniams dirbiniams, interjero detalėms ir kt. tikslams.

Pasaulio tekstilės pramonėje vis labiau populiarėja kotonizuotas pluoštas. Trumpas linų pluoštas naudojamas ekologiškai švarių plastmasių (biokompozitų) gamyboje, iš kurių daromi baldai, automobilių korpusai, kai kurios automobilių detalės ir kt. Ypač patrauklu tai, kad tokius gaminius galima utilizuoti biologiniais metodais (saugiai sudeginti ar net kompostuoti). Vokietijos automobilių pramonė 2005 m. biokompozitams gaminti naudojo 64,2 proc. linų pluošto, 9,5 proc. kanapių, 11,2 proc. džuto/kenafo, 7,3 proc. sizalio ir apie 7,9 proc. kitų natūralių pluoštų. Biokompozitai sėkmingai naudojami ne tik automobilių pramonėje, bet ir aviacijoje, laivų statyboje.