Galvijienos, kiaulienos ir kitos mėsos gamybos plėtojimas, jos kokybės gerinimas bei konkurencingumo didinimas yra vieni iš aktualiausių pastarojo laikotarpio uždavinių. Pieninių veislių galvijų mėsa netenkina vartotojų poreikio. Todėl pastaraisiais dešimtmečiais ir intensyvios pieninės galvijininkystės valstybėse sparčiai didėja mėsinių galvijų skaičius.

Mūsų šalies ūkininkų patirtis rodo, kad norint gauti pakankamai lėšų šeimai pragyventi reikia turėti 60–90 mėsinių veislių karvių. Grynaveislių mėsinių galvijų bandos suformavimas reikalauja didelių investicijų ir ne visi ūkininkai turi užtektinai lėšų grynaveisliams galvijams įsigyti. Tačiau karvių žindenių bandas galima sėkmingai formuoti, taikant įvairius pieninių galvijų kryžminimo su mėsiniais variantus. Pirmos kartos mišrūnės karvės žindenės auginamos iš telyčių, kurios gautos suporavus pieninių veislių karves su mėsinių veislių buliais. Jeigu neturime tikslo kryžminimo metodu sukurti grynaveislių mėsinių galvijų bandų, tai pirmos kartos mišrūnės telyčios sėklinamos nestambių bulių (pvz., angusų, aubrakų ir kitų veislių) sėkla. Šių veislių bulių sperma tikslinga sėklinti ir pirmaveršes mišrūnes karves. Normaliai išsivysčiusias antros ir vyresnių laktacijų karves patartina sėklinti šarolė, limuzinų ir kitų stambesnių veislių bulių sperma.

Kokybiškai galvijienai gauti galima taikyti ir paprasčiausių pieninių veislių telyčių ar karvių sėklinimą mėsinių veislių bulių sperma, o gautus pirmos kartos telyčias ir buliukus intensyviai auginti ir rea­lizuoti mėsai 400–500 kg svorio.

Mažiau skerdžiama prieauglio

Remiantis 2007 m. galvijų supirkimo duomenimis, veršeliai ir galvijų prieauglis sudarė 61 proc. bendro supirktų galvijų svorio, karvės – 39 proc. Taigi superkama daug karvių. Tai galima paaiškinti tuo, kad mažėja skersti superkamo galvijų prieauglio skaičius. Sovietmečiu vienai karvei tekdavo 2 veršeliai, o pernai – tik 1. Gerai, kad didėja superkamų galvijų svoris: nuo 465 kg (2006 m.) padidėjo iki 486 kg (2007 m.). Vidutinė gyvų gyvulių supirkimo kaina 2006 m. buvo 3 064 Lt/t, o 2007 m. – 2 862 Lt/t, taigi ji sumažėjo 6,6 procento.

Galvijų augintojai dėl nepalankių prieauglio supirkimo kainų stengiasi parduoti jaunus iki 2 mėn. amžiaus veršelius, kurie priklausomai nuo veislės sveria 60–100 kg. Veršelių eksportuotojai labiausiai vertina mėsinių veislių ir jų mišrūnus veršelius. Už Belgijos mėlynųjų mišrūną veršelį mokama po 11–12 Lt/kg. Taigi tokie veršeliai 40–60 dienų amžiaus sveria 80–100 kg, už juos supirkėjai moka po 900–1 200 Lt. Už Lietuvos juodmargių ir žalųjų veislės tokio pat amžiaus veršelius mokama po 5–6 Lt/kg, arba už 1 veršelį – 400–500 litų.

Daug veršelių išvežama į užsienį: Prancūziją, Olandiją, Vokietiją, Izraelį ir kitas šalis. 2004 metais eksportuota 13,8 tūkst. veršelių, o 2007 metais – 148,2 tūkst. Kuo daugiau veršelių parduodama į užsienį, tuo mažiau galvijų prieauglio skerdžiama mūsų mėsos perdirbimo įmonėse. Jeigu pastarosios nemokės už superkamus galvijus tokios kainos, kad galvijų augintojui apsimokėtų juos auginti, tai netrukus skerdimui liks tik išbrokuotos karvės.

Mažą pasiūlą lemia per maža kaina

Jeigu supirkimo kainos būtų palankios grynaveislių mėsinių galvijų ir jų mišrūnų augintojams, tai kokybiškos, didelę paklausą turinčios galvijienos būtų galima pagaminti gerokai daugiau. Terminas mėsiniai galvijai reiškia grynaveislius mėsinius galvijus ir jų mišrūnus.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2006–2007 metais mėsinių veislių bulių sperma apsėklinta vidutiniškai 149 tūkst. karvių ir telyčių, t. y. 31,5 proc. visų sėklintų karvių ir telyčių. Daugiausia pieninių veislių karvių apsėklinta šių mėsinių veislių bulių sperma: Belgijos mėlynųjų – 28,2 proc., limuzinų – 26,5 proc., šarolė – 15,2 proc., simentalų – 9,5 proc., herefordų, salers, angusų, aubrakų, galovėjų ir kitų veislių – 20,6 procento.

Už perkamus skersti grynaveislius mėsinius galvijus ir jų mišrūnus turi būti mokama gerokai didesnė supirkimo kaina negu už pieninių veislių Lietuvos juodmargius ir žaluosius galvijus. Grynaveislį mėsinių galvijų prieauglį užauginti kainuoja beveik dvigubai, o mėsinių veislių mišrūną – iki 20 proc. daugiau. Grynaveislės mėsinės karvės vienintelė produkcija – tik veršelis. Tokios karvės duodamą pieną suvartoja veršelis. Iš pieninės veislės karvės gauname ne tik veršelį, bet ir daug pieno. Veršeliui užauginti reikia tik iki 400–500 kg karvės pieno, o likęs – parduodamas.

Mėsinių ir mišrūnų galvijų mėsa geresnės kokybės

Grynaveislių mėsinių galvijų paskerdžiama nedaug. Paprastai ūkininkai parduoda tik tuos, kurie netinka veislei. Daugiausia parduodama mišrūnų buliukų ir telyčių, gautų sėklinant mažesnio produktyvumo pieninių veislių karves, taip pat išbrokuotas telyčias mėsinių veislių bulių sperma. Gauti pirmos kartos mišrūnai, sočiai juos šeriant, sparčiau auga, jų skerdenos išeiga ir mėsos kokybė geresnė, palyginti su grynaveislių pieno tipo galvijų prieaugliu. Pastarųjų galvijų prieauglio skerdenos pagal raumeningumą įvertinamos O ir P klasėmis, o mišrūnų – daugiausia U ir R.

Mėsos perdirbimo įmonei „Utenos mėsa“ greito maisto restoranų tinklas „McDonald’s“ 2006 metais suteikė kokybės sertifikatą, leidžiantį tiekti mėsos produkciją „McDonald’s“ restoranams visoje Europoje. „Utenos mėsa“ yra vienintelė įmonė Baltijos valstybėse, gavusi tokį kokybės sertifikatą, kuris atveria didesnes mėsinių galvijų realizacijos rinkas. „McDonald’s“ galvijieną superka aukštesne už rinkos kainą, taigi „Utenos mėsa“ taip pat gali už supirktus galvijus mokėti daugiau.

Mėsos gamyba Lietuvoje

Lietuvoje daugiausia pagaminama kiaulienos, kuriai tenka apie pusę visos mėsos, jautienai ir veršienai – ketvirtadalis, paukštienai – tai pat ketvirtadalis. Pastaraisiais metais jautienos ir veršienos gamyba mažėja, o paukštienos – didėja. Tai lemia atskirų gyvulininkystės ir paukštininkystės šakų gamybos rentabilumas ir mėsos mažmeninės kainos parduotuvėse. Paukštiena yra viena iš pigesnės mėsos, todėl vartotojai ją noriai perka.

Lietuvoje užpernai vienam gyventojui per metus buvo pagaminta 71,7 kg mėsos skerdenos svoriu (kiaulienos – 40,0 kg, paukštienos – 22,2 kg, jautienos ir veršienos – 6,5 kg, avienos ir kitos mėsos – 0,6 kg, subproduktų – 2,4 kg). Analogiški mėsos gamybos rodikliai buvo ir 2007 metais. Iš pateiktų skaičių matyti, kad vienam gyventojui ypač mažai pagaminama jautienos ir veršienos. Pagal atskirų šalių mitybos normas gerai maitinantis žmogus per metus galvijienos ir veršienos turėtų suvartoti apie 25 kg. Europos Sąjungos (ES) šalyse vienas gyventojas per metus suvartoja apie 20 kg galvijienos ir veršienos, Lietuvoje šios rūšies mėsos suvalgoma atitinkamai tik apie 7 kilogramus.

Prekybos pokyčiai

Nuo 2008 m. liepos 1 d. galutiniam vartotojui mažmeninėje prekyboje parduodama 12 mėn. ir jaunesnių galvijų mėsa privalės būti ženklinama etiketėmis su informacija apie galvijų amžių skerdimo metu. Nuo 2008 m. liepos 1 d. įsigalioja ir Europos Komisijos reglamentas Nr. 566/2008, kuriuo nustatomos išsamios taisyklės prekybai dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų mėsa.

Iki šiol visoje ES veršienos sąvoką pardavėjai interpretavo skirtingai, todėl buvo klaidinamas vartotojas ir iškreipiamos konkurencijos sąlygos. Pagal Lietuvoje nusistovėjusias tradicijas, veršiena buvo vadinama iki 4 mėnesių amžiaus galvijo mėsa. Tačiau ispanai veršiena vadindavo iki 13, danai – iki 10, lenkai – iki 6 mėn. galvijų mėsą.

Nuo šiol kiekviename gamybos ar prekybos etape mėsa turės būti paženklinta etikete. Jeigu galvijas skerdimo metu buvo iki 8 mėnesių amžiaus, etiketėje bus nurodomas pavadinimas „veršiena“. Jeigu galvijas skerdimo metu buvo nuo 8 iki 12 mėnesių, etiketėje bus parašyta „jautiena“, o tekstinėje informacijoje nurodyta „amžius skerdimo metu: nuo 8 iki 12 mėnesių“.

Rinkos tendencijos palankios veršienos gamybos plėtrai ir Lietuvoje. Žinoma, veršienos gamybos mastai labiausiai priklausys nuo to, kiek bus mokama už jaunus veršelius iki 8 mėnesių amžiaus. Jeigu galvijų augintojams ekonomiškai apsimokės tokius veršelius auginti, jie mėsos perdirbimo įmonėms galėtų pateikti daugiau ir didesnio svorio veršius negu iki šiol.

Pastaraisiais mėnesiais galvijų prieauglio supirkimo kaina padidėjo. Už daugiau kaip 500 kg svorio pieninių veislių buliukus, ne vyresnius kaip 24 mėn., mėsos perdirbimo įmonės birželį mokėjo po 4,60–4,70 Lt/kg, o už mėsinius – po 4,90–5,00 Lt. Nors gyvulių supirkimo kaina ir padidėjo, tačiau galvijų prieauglio išauginimo sąnaudos irgi išaugo, nes 80 proc. pabrango dyzelinas, trąšos – 2–3 kartus, pašariniai grūdai – 34–39 proc.

Užpernai pašariniai miežiai kainavo 471 Lt/t, pašariniai kviečiai – 475 Lt/t, pernai miežių kaina išaugo iki 632 Lt/t, kviečių – iki 662 Lt/t. Kombinuotieji pašarai penimam galvijų prieaugliui kainavo 700–800 Lt/t, padidėjo ir kitų pašarų – šieno, siloso, žaliųjų pašarų kaina.

Galvijų prieauglio savikainos struktūroje pašarams tenka apie 65 proc., kitoms išlaidoms – 35 proc. Per šių metų pirmąjį pusmetį galvijų prieauglio priesvorio savikaina sudarė 4,30–4,80 Lt/kg. Ji priklauso nuo daugelio veiksnių: pašarų davinio ir jų kainos, galvijų svorio ir amžiaus, augimo intensyvumo, laikymo bei priežiūros sąlygų ir kitų. Mažesnė galvijų priesvorio savikaina yra ganykliniu laikotarpiu, kai gyvuliai šeriami žaliaisiais pašarais, gauna nedaug koncentratų.

Auginant pieninių veislių buliukus nuo 400 iki 430 kg ir siekiant gauti per parą 1 kg priesvorio, per dieną reikėtų sušerti 30 kg žolės ir 1,0 kg miežinių miltų su mineralų papildu. Tokio pašaro davinio kaina būtų (30 kg žolės x 0,05 Lt = 1,50 Lt + 1,0 kg miežinių miltų x 0,63 Lt) 2,13 Lt. Pridėjus prie pašarų kainos 35 proc. kitų išlaidų, 1 kg priesvorio savikaina sudaro 3,28 Lt. Dar didesnė savikaina būna žiemos laikotarpiu.

Gamybos didinimo būdai ir eksporto sąlygos

Ką daryti, kad Lietuvoje būtų pagaminama daugiau ir geresnės kokybės galvijienos? Pirmiausia, reikėtų geriau panaudoti mėsinių galvijų mišrūnus, kurių karvės ir telyčios per metus atsiveda daugiau kaip 134 tūkst. veršelių. Gaila, kad apie 90 proc. jaunų 70–100 kg svorio mišrūnų veršelių iškeliauja užsienin.

Veršelių eksportą gali sustabdyti tik palanki Lietuvos įmonių kaina. Be to, reikėtų ieškoti užsienio rinkų didesnio svorio mėsinių galvijų skerdenai realizuoti. Estai gyvus mėsinius galvijus bei jų skerdenas pagal sutartį realizuoja Suomijoje. Nauda abipusė.

Norint eksportuoti mėsinius galvijus, mėsos perdirbimo įmonės bent vieną dieną per savaitę turėtų supirkti mažų mažiausiai 40–50 grynaveislių mėsinių galvijų ir jų mišrūnų. Tik tokie kiekiai garantuotų normalų mėsos perdirbimo įmonės darbą. Perdirbti ir realizuoti pavienių 2-3 galvijų mėsą problematiška. Verta pagalvoti ir apie augintojų bendradarbiavimą su keliomis šalies perdirbimo įmonėmis, t. y. mėsiniai galvijai ir mišrūnai galėtų būti auginami specializuotuose stambiuose ūkiuose ar kooperatyvuose. Sutartis įpareigotų augintojus tiekti reikalingą kiekį žaliavos, o perdirbėjai įsiparei­gotų mokėti sutartą kainą.

Be to, labai svarbu skatinti kurtis ir remti žemės ūkio kooperatyvus, superkančius jaunus mėsinius galvijus, juos išauginančius ir realizuojančius už ekonomiškai pagrįstą kainą mėsos perdirbimo įmonėms.

Lietuvoje jau trečius metus sėkmingai veikia žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviška mėsa“, kuriame daugiau kaip 15 narių. Kooperatyve auginama apie 1,5 tūkst. mėsinių galvijų, daugiausia mišrūnų. Be to, kooperatyvas superka mėsinius galvijus ir iš kitų žemdirbių.

Kooperatyve „Lietuviška mėsa“ mėsinių veislių mišrūnės telyčios pirmą kartą kergiamos su aubrakų, o vėliau – su limuzinų arba šarolė veislės buliais. Minėtos mišrūnės karvės yra pieningesnės už šarolė grynaveisles. Jos su mažesnėmis pašarų sąnaudomis iki 8 mėn. užaugina didesnį veršį.

Buliukai nuo 8 mėn. atjunkomi nuo karvių ir intensyviai auginami. Žiemą jie šeriami kukurūzų ir apvytintos žolės silosu, vasarą – žaliaisiais pašarais ir kukurūzų silosu, pagamintu tranšėjose.

Be to, galvijams žiemą ir vasarą duodamas ir nedidelis kiekis grūdinių pašarų – 1–3 kg gyvuliui per dieną. Taip pat galvijai šeriami antriniais maisto pramonės produktais, žlaugtais, melasa ir kitais. Panaudojus dviejų, trijų mėsinių veislių kryžminimą, gerai išnaudojamas heterozės efektas, gaunama labai geros kokybės mėsa.

Lietuvoje pagrindinę mėsos eksporto dalį, 60 proc. ir daugiau, sudaro galvijiena. Pastarosios dalis vidaus rinkoje vis mažėja. Rajonų parduotuvėse nusipirkti galvijienos neįmanoma, nes jos ten paprasčiausiai nėra.

Galvijienos gamybai įtakos turi ir pieno supirkimo kaina. Lietuvoje dėl mažų pieno supirkimo kainų, kai tiekėjų dalis bendroje pieno kainoje sudaro tik iki 30 proc., o 70 proc. tenka pieno perdirbėjams ir prekybininkams, ūkininkai ir kiti gyvulių augintojai vis mažiau laiko melžiamų karvių. Tai mažina ir galvijienos gamybą, nes gaunama vis mažiau veršelių.