Vargu, ar mūsų braškių augintojams pavyktų pralenkti, pavyzdžiui, ispanus, auginant ankstyvąsias braškes: kiek akys užmato nusidriekiančiuose Ispanijos šiltnamiuose anksti pavasarį prisirpstančios uogos užpildo ir mūsų parduotuvių lentynas. O štai vėliau, sezonui baigiantis, braškių aromatas vis rečiau kutena nosį. Būtent rudeniniam derliui augindamas remontantines braškes didelės uogų paklausos ir geros kainos tikisi šiaulietis ūkininkas Ritas Kvietkus.

Adomiškių kaime braškes, žemuoges ir avietes auginantis Ritas Kvietkus yra vienas iš garsiųjų Šiaulių rajono uogininkų, galintis save vadinti profesionalu. Ne vienerių metų Ritui prireikė, kol ištobulino uogų auginimo technologijas, atsirinko tinkamiausias veisles, surado (ir tebeieško) būdų uogų derėjimo laikui pratęsti. Daug keliaujantis, bendraujantis su kolegomis ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių, Ritas greitai sužino gamyboje įdiegtas naujoves ir tai, kas geriausia, stengiasi pritaikyti savo ūkyje. Būta ir nusivylimų nevykusiomis rekomendacijomis, ir netinkamai pasirinktų veislių, bet net klaidas ūkininkas laiko naudinga patirtimi.

Tankiau sodinant – gausesnis derlius

Tris hektarus braškių šiaulietis augina juoda plėvele dengtose žemose lysvėse su lašeliniu laistymu. Lysvėje braškes sodina keturiomis eilėmis, viename hektare telpa beveik 100 000 uogų kerelių. Tai beveik dvigubai daugiau negu įprastai auginama mūsų šalies braškynuose (1 ha dažniausiai sodinama 40–50 tūkst. kerelių). Ūkininkas naudoja platesnę plėvelę – 160 cm pločio (įprasta naudoti 120 cm pločio ir lysvėje auginti braškes 2 eilėmis). Tarp lysvių palieka 60 cm tarpus (tai priklauso nuo turimo traktoriaus ratų provėžos pločio).

Pasak Rito, tankiau sodinti braškes nuspręsta dėl ekonominių sumetimų: sutaupoma žemės, taip pat ekonomiškiau naudojamos augalų apsaugos priemonės, mažiau prireikia agrodangos. Ir skynėjams lengviau – vienoje vietoje daugiau priskinama. „Aišku, reikia atsižvelgti į veislę. Pavyzdžiui, Sonatos negali sodinti labai tankiai, o Honeoye – puikiausiai auga ir dera pasodintos tankiai“, – sako braškininkas. Beveik dvigubai tankiau auginant braškes ir uogų priskinama kone dvigubai daugiau – apie 40 t/ha.

Braškės auginamos nelabai aukštose lysvėse – taip nuspręsta po vienos nesėk­mingos žiemos, kai staiga atšalo ir tris paras išsilaikė -16 oC šaltis, o braškių lauko nebuvo spėta uždengti šiaudais. Iškeltose lysvėse žemė labai greitai kiaurai peršąla, kartu iššąla ir braškės. „Geriau jau sodinti į žemesnes lysves – mažesnė rizika. Aišku, paaukštintose lysvėse galbūt geriau vystosi braškių šaknų sistema“, – svarsto Ritas.

Pernai ūkininkas buvo patekęs į sudėtingą situaciją, kai, pasitikėdamas vienos kompanijos konsultantės rekomendacijomis, braškes tręšė visiškai netinkamomis trąšomis ir visiškai išbalansavo augalų mitybą. Pamatęs, kad situacijos pats nesukontroliuos, augintojas kreipėsi į Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkus. Padedant Juozui Lanauskui, Nobertui Useliui ir Almai Valiuškaitei šiaip ne taip išgelbėjo augalus. Vis dėlto derlius gerokai (švelniai tariant) nukentėjo – iš dviejų hektarų braškyno tepriskynė 11 tonų uogų.

„Pajutau, kad esu ant bankroto ribos, bet šiaip ne taip išsikapsčiau“, – prisimena tą laiką ūkininkas. Dabar braškes Ritas tręšia lenkiškomis trąšomis, skirtomis būtent mažo rūgštumo žemei (ūkininko braškynų dirvos pH 7,9).

Vėlyvajam derliui – šiltnamiai

Šiemet Ritas ryžosi naujai investicijai – pasistatė šiltnamius. Ir statė juos galvodamas ne apie derliaus paankstinimą, o atvirkščiai – apie derėjimo pratęsimą iki vėlyvo rudens. Ilgai svarstęs, kokios firmos šiltnamius pasirinkti, Ritas jau beveik buvo nusprendęs užsisakyti juos Ispanijoje, bet kai paaiškėjo, kad gamybos terminas yra nuo dviejų mėnesių iki neapibrėžto laiko, šios minties atsisakė. Šią vasarą ūkyje pasistatė anglų firmos „Haygrove“ 4-osios serijos šiltnamius, skirtus būtent braškėms auginti.

Vienas kvadratinis metras šiltnamio kainavo 5,5 euro (18,9 Lt). Naujai pastatyti šiltnamiai užima 22 arus. Jų aukštis 4 m – aukštuose šiltnamiuose lengviau palaikyti tinkamą mikroklimatą. Ypač tvirto plieno konstrukcijos jau atlaikė stiprius šios vasaros vėjus. „Statyti labai sunkiai sekėsi, daug pastangų prireikė tinkamai įtvirtinti konstrukcijas grunte, bet laikosi tvirtai“, – patenkintas naujausia investicija Ritas. Kad būtų lengviau vėdinti, šonuose plėvelę prireikus galima lengvai nukelti (ji tvirtinama specialiais kabliukais).

Balandžio mėnesį šaldytais (vadinamaisiais frigo) daigais sodintos ir iš pradžių lauke paaugintos braškės su vazonais sunešamos į šiltnamį. Jos turėtų derėti iki lapkričio 1-osios. Ritas prisimena, kad prieš dvejus metus, kai buvo šiltas ruduo (tuomet šiltnamių dar neturėjo), remontantinių veislių uogas skynė iki spalio 25 d. Kilogramas braškių tuomet kainavo 16 Lt. „Iš pradžių ir patys netikėjome, kad už tokią kainą uogas kas nors pirks, bet pardavėme be jokių problemų“, – prisimena Ritas. Rudenį auginant braškes neuždengtas, dažnai nuo lietaus pradeda uogos trūkinėti – šiltnamyje to pavyks išvengti.

Nemenka investicija greitai atsiperka

Po derėjimo vazonai su uogų kereliais bus palikti šiltnamyje, žiemai pridengti šiaudais, o pavasarį braškes susodins į lauką. Nuskynus antrąsias uogas, daugiau kereliai nebebus auginami. Per vienus metus gavus du derlius, braškės jau bus atsipirkusios. „Nors pirkti šaldytus daigus yra palyginti brangu (vienas daigas kainuoja maždaug vieną litą), bet investicija greitai atsiperka, neprireikia nė metų“, – aiškina Ritas.

Augintojas jau įsitikino, kad neapsimoka pačiam dauginti remontantinių braškių, geriau pirkti daigus, kurių kokybė garantuota. Dvejus metus ūkyje Ritas bandė dauginti remontantinių veislių braškes, bet pasodintos skrotelės, ūkininko žodžiais, stovėjo kaip prikaltos, labai nenoriai stiebėsi į viršų. „Kas iš to, kad sutaupai pirkdamas daigus, bet kai negauni tokio derliaus, kokio tikiesi, paaiškėja, kad iš tikrųjų ne sutaupai, o prarandi“, – sako augintojas.

Ritas mėgsta išbandyti vis naujas braškių veisles – atsiveža daigų iš Olandijos firmos atstovų Lenkijoje. Ne visos jos pasirodo tinkamos auginti mūsų sąlygomis, kai kurios neįtinka – ar uogų forma, ar skoniu – pirkėjams. „Tikrai žinau, kad visada auginsiu Honeoye, Sonata, Darselect – tai jau patik­rintos braškių veislės“, – sako augintojas.

Problema – kur rasti gerų skynėjų

Kaip vieną sunkiausių problemų savo darbe, Ritas ir jo žmona Kristina įvardija derliaus nuėmimą. Kai ateina uogų skynimo metas, visada trūksta darbo rankų, o didžiulė darbininkų kaita – sunku būna sustyguoti darbus. Šiemet už kilogramą nuskintų braškių ūkininkas skynėjui moka vieną litą. Kiek priskinama per dieną, priklauso nuo žmogaus. Rekordinis vienos skynėjos priskintų uogų kiekis – 134 kg braškių per 8 darbo valandas. Aviečių šeimininkas leidžia pasiskinti visiems norintiems: kiek prisiskini, tiek tavo, už kilogramą tuomet tereikia sumokėti 5 Lt.

„Blogai, kad negalime įsivežti nekvalifikuotos darbo jėgos iš užsienio šalių. Teko girdėti, kad labai našiai dirba darbininkai iš Kinijos. Lenkai jau mažina plotus vien dėl to, kad trūksta skynėjų. Gerų darbininkų trūkumas jaučiamas ir pas mus, ypač dabar, kai mokslo metai pratęsti beveik iki birželio pabaigos“, – savo nuogąstavimais, kad nebus kaip surinkti užaugintą derlių, dalijasi ūkininkas.

Šiauliečio ūkyje dar auga 30 arų remontantinių aviečių. Pasodinta ir pusant­ro hektaro vasarinių aviečių, kurios derės kitais metais. Taigi, darbo rankų ir toliau reikės. O dabar Ritas laukia prisirpstant pirmųjų uogų naujuose šiltnamiuose.

LSDI Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Nobertas Uselis

Pagaliau ir mūsų šalies braškių augintojai sulaukė geresnių uogų kainų. Pirkti ir auginti frigo daigus, kaip ir braškes auginti plėvele dengtose lysvėse, apsimoka tik tada, kai gauni po 6 Lt/kg ir daugiau. Kol uogų kaina laikosi apie 3 Lt/kg, apie modernias technologijas nėra ko ir kalbėti.

Kol kas dar Lietuvoje beveik neauginama braškių balta plėvele dengtose lysvėse. Balta plėvelė geriau atspindi šviesą, uogos būna tvirtesnės – tuo įsitikinome darydami bandymus LSDI. Šiltnamio sąlygomis auginant braškes, balta plėvelė yra nepamainoma. Juoda plėvelė tikrai paankstina derlių, bet karštomis dienomis po ja labai prikaista žemė, ypač tuomet, jei dar ir palaistyta – temperatūra pakyla iki 50 oC ir daugiau. Karštą vasarą reikėtų juodą plėvelę mulčiuoti šiaudais, kad įkaitusi žemė neapdegintų augalų šaknų.