Pusiau belapių žirnių šalies laukuose išvystame ne taip jau dažnai, nors jie – puikus priešsėlis javams ir kitiems augalams, o žirnių grūdai – visavertis baltymingas pašaras gyvuliams ir paukščiams. Kodėl žirnių pasėliai reti mūsų laukuose? Viena iš priežasčių – žirniai duoda mažą derlių, išgula, o sugulusius pasėlius sudėtinga nukulti. Dažna minėtų problemų priežastis – šaknų puviniai.

Žirnių šaknų puviniai išplitę visur, kur auginami žirniai. Klimato atžvilgiu Lietuvai artimose Pietų Švedijoje ir Danijoje žirnių šaknų puviniai yra viena iš žalingiausių žirnių ligų. Puvinius sukelia mikrogrybai, gyvenantys dirvoje ir pažeidžiantys augalų pašaknį ir šak­nis. Jie gali parazituoti ir ant stiebų, lapų, ankščių, ir plisti per užkrėstą sėklą.

Grybinėms ligoms išplisti reikalingos trys sąlygos: patogenas, augalas šeimininkas ir palankios aplinkos sąlygos. Visos šio trikampio dalys yra labai svarbios. Dirva daugeliui žalingų šaknų patogenų yra pagrindinė gyvenimo terpė. Ir šaknų, ir antžeminės augalų dalies grybinių ligų sukėlėjai dirvoje išsilaiko ramybės periodu arba brandina savo vaisiakūnius ant augalų liekanų. Nuo žemės dirbimo būdo priklauso, kaip augalų liekanos (kartu su žalingų ligų pradais) pasiskirsto dirvožemyje. Taikant supaprastintą žemės dirbimą, augalų liekanos kaupiasi viršutiniame dirvos sluoksnyje, daugiau jų lieka dirvos paviršiuje. Pagrindiniai žirnių šaknų puvinių sukėlėjai, plintantys su augalų liekanomis, o nesant augalo šeimininko, gebantys gyventi ir saprofitiškai arba parazituoti ant įvairių piktžolių, yra Aphanomyces auteiches, Thielaviopsis basicola, Fusarium spp., Phytium spp., taip pat ir jau minėti su sėkla plintantys askochitozės sukėlėjai.

Beicuoti sėklą, siekiant apsaugoti žirnius nuo šaknų puvinių, kitose šalyse buvo pradėta jau prieš pusę amžiaus. Daugelyje literatūros šaltinių nurodoma, kad cheminiai beicai gerai apsaugo dygstančius augalus nuo šaknų puvinių, tačiau nėra garantijų, kad nuo šaknų puvinių jie apsaugos ir vėlesniaisiais augalų vystymosi tarpsniais, ir kad visada beicuojant sėklą bus gaunamas grūdų derliaus priedas. Lietuvos žemdirbystės institute 2006 ir 2007 m. atlikti tyrimai tai patvirtino. Mat beicuojant sėklą ji apvaloma tik nuo infekcijos, tačiau dygstančio augalo dar tyko daugybė šaknų puvinių sukėlėjų, kurie gyvena dirvoje arba ant įvairių augalų liekanų.

Pagrindinė liga – askochitozė

Mūsų laukuose pagrindinė žirnių liga, pažeidžianti augalus nuo pat daigo iki brandos, taip pat ir grūdus, yra askochitozė. Ligą sukelia trys grybai: Aschochyta pisi, Mycosphaerella pinodes ir Phoma pinodella. Daigų, sudygusių iš apsikrėtusių sėk­lų, sėklos prisegimo vietoje, ant stiebelio (hypokotilio) ir ant šaknelių jau matomi ligos simptomai – tamsios dėmelės arba žaizdos. Vėliau augalo antžeminė dalis atrodo sveika, tačiau butonizacijos tarpsniu askochitozės simptomai jau randami ant lapų ir stiebų. Ascochyta pisi būdingos didesnės dėmės su tamsiais taškeliais – grybo piknidžiais, o Mycosphaerella pinodes ir Phoma pinodella – smulkios ir gausios tamsiai rudos dėmelės.

Pernai askochitozės plitimas stebėtas 6 pusiau belapių žirnių veislių pasėliuose. Pirmieji žirnių askochitozės simptomai ant augalų antžeminės dalies buvo pastebėti butonizacijos tarpsniu, nors ant augalų pašaknio vienas iš askochitozės sukėlėjų Phoma pinodella buvo randamas nuo pat dygimo pradžios. Skirtingų veislių žirniuose askochitozės išplitimas ir intensyvumas iki augalų žydėjimo ir ankščių formavimosi tarpsnio mažai tesiskyrė. Iki žaliosios brandos tarpsnio silpniausiai buvo pažeisti Eiffel ir Mascara augalai, tačiau, augalams bręstant, ir šiose veislėse askochitozės intensyvumas smarkiai padidėjo. Praeitais metais iš tyrimams pasirinktų žirnių veislių Pinochio augalai ir ankštys buvo mažiausiai pažeisti askochitozės.

Išanalizavus šių veislių nukultos sėk­los apsikrėtimo mikrogrybais mastą ant agarizuotos (prisotintos angliavandenių) avižinės maistinės terpės, gauti įdomūs rezultatai. Phoma pinodella – pagrindinio pašaknio puvinio sukėlėjo – buvo rasta ant visų žirnių veislių grūdų, tačiau labiausiai šiuo grybu buvo užsikrėtę Eifell veislės grūdai. Grybais Aschochyta pisi ir Mycosphaerella pinodes buvo apsikrėtę tik Simona veislės žirnių sėkla. Šios veislės augalų ankštys buvo smarkiausiai pažeistos askochitozės. Grybo Aschochyta pisi simptomai – didesnės dėmės negu M. pinodes ir P. pinodella (pastarųjų pažeidimai būna išreikšti smulkiomis dėmelėmis), todėl ir šios veislės augalų ankščių paviršius buvo smarkiau pažeistas. Toscana ir Mascara veislių žirnių grūdai buvo smarkiai pažeisti Fusarium genties grybų.

Deja, visiškai atsparių žirnių veislių askochitozei dar nėra sukurta. Tiesa, kai kurios veislės gali būti iš dalies atsparios vienam ar kitam patogenui, tačiau žirnių selekcija atsparumo šaknų puviniams kryptimi yra labai sudėtinga dėl painaus poligeninio paveldimumo mechanizmo.

Tyrimai pietinėje šalies dalyje

Žirnių šaknų rizosferos (dirvožemio sluoksnio aplink augalų šaknis) tyrimai buvo atlikti Pietų Lietuvos dirvose. Bend­ras mikromicetų kiekis tirtose dirvose labai skyrėsi. Jas lyginti tarpusavyje nėra prasmės, nes ir mechaninė dirvos sudėtis, ir priešsėliai buvo skirtingi. Phoma pinodella kiekis žirnių rizosferoje tirtuose laukuose irgi buvo įvairus. Prienų r. abiejų žirnių veislių Eiffel ir Tinker pasėliai buvo pasėti tame pačiame lauke, tai ir Phoma pinodella kiekis abiejų veislių augalų rizosferoje beveik nesiskyrė. Dalis Tinker veislės pasėlio butonizacijos tarpsniu buvo nupurkšta fungicidu Signum l ha-1. Šioje pasėlio dalyje Phoma pinodella žirnių rizosferoje buvo rasta pastebimai mažiau. Galima lyginti ir LŽI Perlojos bandymų stoties žirnių Ilgiai pasėlį su Juozo Baublio ekologinio ūkio pasėliu. Šių laukų dirvožemiai menkai tesiskyrė, tačiau ekologiniame ūkyje žirniai sėjomainoje yra auginami dažniau – kas 3–4 metai, tuo galima paaiškinti ir gerokai didesnę Phoma pinodella sankaupą žirnių šaknų rizosferoje.

Derintas beicavimas ir purškimas fungicidais

Pernai buvo įrengtas žirnių ligų kont­rolės bandymas, kuriame kompleksiškai derintas sėklos beicavimas ir purškimas fungicidais. Tyrimams buvo pasirinkti 2 fungicidai iš skirtingų cheminių grupių ir beicas, kuris 2006 m. tyrimuose parodė geriausius rezultatus. Deja, šie fungicidai ir beicas Lietuvoje nėra registruoti žirnių apsaugai nuo ligų (todėl jų pavadinimai neminimi). Fungicidais žirniai buvo apdoroti butonizacijos tarpsnio pabaigoje, birželio 8 dieną. Fungicidų naudojimui buvo pasirinktas labai tinkamas laikas – pagrindinės žalingiausios žirnių ligos askochitozės plitimo pradžia.

Žydėjimo tarpsnio pabaigoje fungicidais nepurkštuose laukeliuose askochitozės pažeisti buvo beveik visi žirnių augalai. Fungicidais purkštuose laukeliuose askochitozė plito silpniau, o ligos intensyvumas buvo iš esmės mažesnis negu nepurkštuose. Grūdo formavimosi tarpsniu askochitozės išplitimas fungicidais apdorotuose ir kontroliniuose laukeliuose beveik nebesiskyrė, tačiau ligos intensyvumas iš esmės išliko mažesnis beicuota sėkla sėtuose ir fungicidais apdorotuose laukeliuose.

Žirniams subrendus, askochitozė buvo išplitusi ant visų augalų. Ypač smarkiai buvo pažeistas stiebas, tačiau viršutinės augalo dalies pažeidimas fungicidais apdorotuose laukeliuose buvo mažesnis. Fungicidais nepurkštuose laukeliuose pusė žirnių ankščių taip pat buvo su askochitozės simptomais. Iš esmės askochitozės išplitimas ant ankščių ir jų pažeidimo intensyvumas sumažėjo tik beicuota sėkla sėtuose ir vienu iš naudotų fungicidu butonizacijos tarpsnio pabaigoje apdorotuose laukeliuose.

Ar padidėjo grūdų derlius

Pagrindinis rodiklis, parodantis kont­rolės veiksmingumą, yra derlius. Ir 2007 m., kaip ir prieš tai darytuose bandymuose, nuo sėklos beicavimo grūdų derliaus priedo nebuvo gauta.

Žirnių butonizacijos tarpsnio pabaigoje pasėlius apdorojus fungicidais, visuose laukeliuose buvo stebėta grūdų derliaus ir 1 000 grūdų masės padidėjimo tendencija. Kai kuriuose laukeliuose ir grūdų derlius, ir 1 000 grūdų masė padidėjo iš esmės.

Apibendrinant atliktų tyrimų rezultatus, galima daryti išvadą, kad grybinės ligos pusiau belapių žirnių pasėliuose yra gausiai išplitusios visais augalų vystymosi tarpsniais. Ligų kontrolė yra komplikuota, nes cheminiai beicai saugo augalus nuo šak­nų ir pašaknio puvinių tik ankstyvaisiais augimo tarpsniais. Fungicidai gerai stabdė askochitozės išplitimą augalų brendimo tarpsniu, bet esminis grūdų derliaus priedas buvo gautas ne visuose fungicidais apdorotuose laukeliuose. Žirnių apsaugos nuo ligų problema kol kas dar iki galo neišspręsta, tyrimai tęsiami. Tyrimus remia „Litagros chemija“ ir Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas