Paruošti sėjai šviežiai suartas ražienas ar žalienas pjūties metu, kai stokojama ir laiko, ir technikos, – vienas sudėtingiausių žemdirbiškų uždavinių, ypač dabar, kai siekiama taupyti degalus ir mažinti darbo sąnaudas.

Bepigu, kai ne per sausa, arimai lygūs, tvarkingi, sukultivuoti, kol drėg­ni, iki sėjos dar spėja susigulėti. Tada prieš sėjant gal ir pakaks dirvos paviršių sutrupinti akėčiomis ar žiediniais volais. Tačiau sausą rugpjūtį perdžiūvusių arimų luitų kultivatoriai net per keletą kartų tinkamai nesutrupina, suslegia tik ten, kur pravažiuoja traktoriaus ratai. Sėklų dirvoje neapgausi – jei nukrito tarp sausų grumstų, tai ir guli kaip aruode, laukia, kol lietus sudrėkins arba, armeniui pagaliau suslūgus, kapiliarinė drėgmė pakils. Pasėlis dygsta savaitėmis ir sumarguoja „plikėmis“, nes kartais nesudygsta net pusė sėklų. Jei ruduo trumpokas, vėlai sudygę augalai (ypač rapsai) neperžiemoja. Vasarinio žemės dirbimo klaidos grįžta negausiu derliumi ir nenaudingomis išlaidomis.

Arimų suslėgimas ir grumstų trupinimas

Arimų suslėgimas ir grumstų trupinimas – mūsiškių vasaros arimų technologinė problema. Vakarų Europos šalyse tuo susirūpinta jau prieš keliolika metų, kai pradėti naudoti prie apverčiamųjų plūgų prikabinami žiediniai arimų volai. Tai sunkūs, 70–90 cm skersmens, aštriabriauniai pleištiniai žiedai, smingantys į žemę 10–15 cm gyliu, sumauti ant ašies viena arba dviem eilėmis ir riedantys kas 9–20 cm. Kuo mažiau laiko nuo arimo iki sėjos ir kuo žemė sausesnė, tuo šie padargai reikalingesni, nes net ir drėgnoko priemolio armeniui susigulėti prireikia bent mėnesio. Arimų volai praverčia ir ariant žiemai sausas molingas dirvas, kad pavasarį jos tolygiau džiūtų, susidarytų mažiau sukietėjančių arimo keterų.

Arimų volai pasirenkami pagal paskirtį: suslėgti arba trupinti lengvą dirvą; suslėgti sunkesnę. Smailesnio žiedų skerspjūvio (30o kampo) sunkieji volai trupina geriau. Platesnių žiedų (40–50o kampo) ir didesnio skersmens volai labiau tinka lengvesnėms dirvoms. Universalesni, veiksmingesni giliai artose dirvose, bet brangesni, kintamos sudėties dvieiliai 90 cm skersmens volai, slegiantys iki 800 kg/m, arba 80–100 kg/žiedui jėga.

Dvieiliai volai tolygiau paveikia žemę, tačiau sunkiau traukiami (naudoja iki 15–18 AG/m), ypač kai per giliai grimzta į purią dirvą. Drėgnesnėse kaip 20–22 proc. dirvose arimų volų, nors ir su valik­liais, geriau nenaudoti, o arimų paviršių trupinti kitomis priemonėmis. Apskritai pleištiniai volų žiedai skirti ne grumstams trupinti ar akmenims įspausti. Todėl ariant priemolio dirvas, prie arimų volų (kartais tiesiog prie plūgų) prikabinami trupinamieji tankesnių briaunų volai. Sėjai tokio volavimo gali ir pakakti, nors arimo agregatas tampa sunkiau traukiamas ir sudėtingiau valdomas.

Teigiama, kad dirbant su arimų volais sutaupoma apie 20 proc. energijos ir iki 30 proc. darbo laiko, palyginti su įprastu kultivavimu ir volavimu. Tačiau nepaisant technologinių privalumų, prie plūgų kabinami volai Vakarų Europos ūkiuose naudojami retai, nebent stambiuosiuose ūkiuose ar tarpūkinėse technikos įmonėse. Mažesniuose ūkiuose tokie siauros paskirties ir trumpo naudojimo sezono, bet nepigūs padargai (daugiau kaip 3 EUR/kg) vargiai atsiperka. Tuo labiau, kai vis mažiau laukų vasarą ariama, o dažnai sėjama į kultivuotą ražieną arba tiesiogiai ražieninėmis sėjamosiomis. Be to, reikia 30–40 proc. galingesnio arimų traktoriaus arba tiek pat sumažinti plūgo užgriebį. Gaištamas laikas arimų volams perkabinti ir pervežti, ypač kai laukai nedideli, sudėtingiau arti netaisyklingos formos dirvas, keblu apvažiuoti elektros linijų atramas, medžius ar kitokias kliūtis lauko viduryje. Išskyrus keičiamo slėgio Kverneland Packomat padargą, keisti arimų volų poveikį dirvai ir darbinį plotį, kintant dirvos sąlygoms ir keičiant plūgų užgriebį, nėra kaip. Juos ir stabilių, nereguliuojamų technologinių savybių padargus geriausia naudoti vienodų žemės savybių laukuose.

Priekiniai padargai – naujos galimybės

Sudėtingi agregatai, kuriuose įvairūs padargai, jų darbinės dalys seka viena paskui kitą už traktoriaus (panašiai, kaip plūgas su prikabintais keliais volais), blogina traukos energetiką ir valdomumą. Galinių traktoriaus ratų apkrova didėja, o priekinių sukibimas su žeme blogėja. Ypač tai nenaudinga, kai visi traktoriaus ratai varomieji, o priekiniams turi tekti didesnė svorio jėga negu galiniams. Juos tenka papildomai apkrauti balastiniais technologiniu atžvilgiu nenaudingais svoriais.

Priekinės pakabos padargų pažangą pastaraisiais metais skatino ne tiek pastangos gerinti traktoriaus traukos savybes, kiek galimybė vienu galingesnio traktoriaus važiavimu geriau paruošti sėjai arimus arba kultivuotą ražieninę dirvą. Ir ne tik suslėgti armenį, bet ir sutrupinti, išlyginti dirvos paviršių, kad kultivatorius (dažnai kartu su pakabinta sėjamąja) arba pati sėjamoji gale traktoriaus užbaigtų ruošti sėklų guoliavietę. Sutrupinti grumstus ir supurenti apdžiūvusį dirvos paviršių yra pirminis ir pagrindinis priekinių padargų uždavinys, ypač jei buvo artas drėgnas priemolis.

Priekinių padargų pradžia – vienaeiliai pleištiniai arba padangų volai ant standartinės hidrofikuotos trijų taškų pakabos. Tačiau didėjant traktorių galingumui ir priekinių ratų keliamajai galiai, siekiant geriau prisitaikyti prie purenamos dirvos savybių, atsirado daug įvairios sudėties priekinių padargų derinių.

Pagrindiniai priekinių padargų deriniai

• Mentinis arba sijinis (dantytasis) lygintuvas ir 50–65 cm skersmens žiedinis trupinamasis volas.
• Mentinis arba sijinis lygintuvas, arba 2–3 eilės spyruoklinių purentuvų ir 70–90 cm skersmens pleištinis žiedinis volas.
• 2–3 eilės spyruoklinių purentuvų ir 2 eilės 45–56 cm skersmens prizminių trupinamųjų volų.
• 2 eilės spyruoklinių arba peilinių paviršiaus purentuvų ir 55–65 cm skersmens trupinamasis (arba pleištinis) volas.
• 2–3 eilės spyruoklinių purentuvų ir 60–85 cm skersmens padangų volas.

Sunkieji purentuvai, lėkštiniai padargai ar kitos didesnio pasipriešinimo priemonės traktorių priekyje paprastai nekabinamos. Bazinė priekinių padargų dalis – vienaeilis sunkus volas, o lengvi lyginimo ir purenimo įtaisai valdomi pagal dirvos sąlygas arba, kai nereikalingi, nuimami. Sunkiausi priekiniai padangų volai yra skirti purioms dirvoms. Jei pripildyti vandens, jie slegia iki 780 kg/m, kitų, lengvesnių, padargų slėgimas siekia 350–500 kg/m (su papildomomis darbinėmis dalimis). Ties priekiniais traktoriaus ratais volo padangų nebūna – kartu jos sudaro vientisą volavimo įtaisą.

Kai svarbiau dirvą trupinti, o ne slėgti, patartina naudoti ne padangų ar pleištinius, o trupinamuosius volus. Ypač tai naudinga, kai važiuojama per neartą (kultivuotą, lėkščiuotą) ražieninę dirvą ar susigulėjusį priemolio arimą. Dvigubi volai (nei pleištiniai, nei trupinamieji, išskyrus prizminius) traktoriaus priekyje beveik nekabinami, todėl nepakankamai sutrupintai žemei paruošti tenka gale traktoriaus arba prie ražieninės sėjamosios prijungti papildomus padargus. Molingose dirvose tam naudojami rotoriniai kultivatoriai su sėjamąja.

Priekinių padargų naudojimas yra ribotas dėl to, kad jų darbinis plotis turi atitikti gale traktoriaus prikabintų padargų darbinį plotį ir traktoriaus pajėgumą. Dažniausiai plotis tesiekia 3–4 m. Tokio pločio agregatui pakanka 100–120 AG galios traktoriaus. Kombinuotųjų agregatų naudojimo galimybės didesniuose laukuose išsiplėtė pasirodžius 5–6 m, net 8 m pločio priekiniams sulankstomiems padargams, skirtiems galingiems, tvirtos priekinės pakabos traktoriams.

Jei traktoriaus galia atitinka agregato su priekiniais padargais darbinį plotį, tai pavasarį, kai jų nereikia, gale prikabintų tų pačių padargų ir mašinų darbinis plotis šiam traktoriui nepakankamas, traukos galimybės neišnaudojamos. Tenka ieškoti platesnių ar sudėtingesnių purenimo ir sėjos mašinų. Šį priekinių padargų trūkumą dar papildo apsunkintas traktoriaus vairavimas, ypač kai plačiu ir sudėtingu agregatu tenka lauke aplenkti kliūtis. Tokiu atveju šiek tiek gelbsti traukiamojo tipo priekinės pakabos – ant ištįsusio kronšteino šarnyriškai užkabinti padargai ne stumiami, o traukiami. Jie mažiau tampo traktorių, geriau kopijuoja dirvos nelygumus ir lengviau paklūsta vairuojamiems ratams. Pakelti padargai automatiškai fiksuojami, nebešvytuoja į šalis.

Ne tik traktoriaus ratai, bet ir priekinė pakaba turėtų būti pakankamai tvirta, kad pakeltų ir sulankstytų sunkų volų padargą. Be to, važiuojant lauko keliais reikia išlaikyti dinamines apkrovas, bent dvigubai pranokstančias pačių padargų svorį. Sunkiuosiuose agregatuose praverčia specialūs pakabos hidrauliniai amortizatoriai, švelninantys smūgines apkrovas.

Kaip ir visa žemdirbystės technika, taip ir priekinių padargų teikiama nauda priklauso ne tik nuo sugebėjimo išnaudoti jų privalumus, bet ir išvengti paprastai nereklamuojamų trūkumų.