Karštą pirmąją liepos savaitę kelionėje po Čekiją Lietuvos daržovių augintojai bandė išsiaiškinti ir įrodyti (pirmiausia sau) kooperacijos privalumus.

Čekijoje jau yra stiprių gamintojų kooperatyvų

Čekijos daržininkai atsilieka nuo mūsų pirmaujančių žemdirbių turima technika ir technologijomis, bet kooperacijos lygis čia ganėtinai aukštas. Čekų žemdirbiai neslepia, kad kooperuojasi ne tik tam, kad būtų lengviau išsilaikyti rinkoje, bet ir dėl galimybės gauti paramą iš ES.

Daržininkystė Čekijoje išgyvena nuosmukį

Čekijos ir Moravijos daržininkų sąjungos atstovo, Čekijos žemės ūkio ministro patarėjo Miroslavo Vlčeko (Miroslav Vlček) teigimu, žemės ūkio sektorius nesiekia nė 4 proc. Čekijos BVP. Daržovių auginimo mastai per pastaruosius trejus metus sumažėjo tris kartus: nuo 33 tūkst. ha iki 11 tūkst. ha. Šaliai, turinčiai senas daržovių auginimo tradicijas, tai didelis smūgis. Pirmiausia čekų daržovių augintojai dėl sektoriaus nuosmukio kaltina pigesnę lenkišką produkciją, užplūdusią prekybos centrus. Lenkiškos daržovės, nuo kurių mūsų augintojai ginasi antireklama (pirkėjams jau įteigta, kad lenkiškos daržovės kokybe nė iš tolo neprilygsta lietuviškoms), čekus verčia kapituliuoti ir kelti į viršų rankas.

„Didelė dalis mūsų šalies daržininkų pasitraukė iš gamybos po 2004 m., kai rinkoje buvo didžiulė daržovių perprodukcija“, – sako Čekijos ir Moravijos daržininkų sąjungos prezidentas Jaroslavas Zemanas (Jaroslav Zeman). Daržininkų sąjunga jungia per 300 daržovių augintojų.

Čekijoje apie 60 proc. produkcijos gamina smulkūs šeimos ūkiai. Stambių ūkininkų palyginti nedaug. Mūsų žemės ūkio bendrovių analogus čekai vadina kooperatyvais. Tai dažniausiai struktūros, išlikusios iš sovietinių laikų, tik toks skirtumas, kad nuosavybė (žemė, technika ir pastatai) priklauso patiems na­riams. Plinta ir kita ūkininkavimo forma – žemės ūkio akcinės bendrovės. Tokias akcines bendroves valdo keli akcininkai, paprastai 2–3.

Paradoksas, bet Čekijoje dar nėra įstatyminės bazės gamintojų grupėms (GG) kurti, nors jau veikia penkios gamintojų organizacijos (GO). Kodėl apeita galimybė kurti gamintojų grupes ir jas vėliau paversti GO? Pasak M. Vlčeko, Čekijoje žemės ūkio sektorius yra silpnas, jo nepalaiko jokia politinė jėga ir daržininkai nė nesitiki gauti lėšų iš nacionalinio biudžeto – būtent todėl GG kurti neverta. Visi prekybos tinklai yra užsienio kapitalo ir jokių sentimentų nacionalinei daržovių produkcijai nejaučia. „Mūsų asociacija dabar bando išsireikalauti, kad vyriausybė priimtų įstatymą, nurodantį prekybos tinklams 50 proc. visų daržovių produkcijos pirkti iš vietinių augintojų“, – sako M. Vlčekas čia pat pridurdamas, kad gal ir nerealu to tikėtis. Čekijoje PVM daržovėms yra 19 procentų.

Per metus į rinką patiekiama per 250 tūkst. tonų šviežių daržovių. Daugiausia išauginama kopūstų, morkų, svogūnų, porų, kalafiorų, žirnelių, pomidorų, salotų, salierų, paprikų, agurkų, prieskoninių ir žalumyninių daržovių. Darbų sezonas prasideda vasario mėnesį, kai pradedami auginti daigai šiltnamiuose (daugiausia išauginama kopūstinių daržovių daigų). Pavasarį didelė dalis pasėlių dengiama agroplėvele – taip paankstinamas derlius. Dauguma laukų yra laistomi.

Plėtojamos trys daržovių auginimo sistemos: tradicinė intensyvi, ekologinė ir integruota (pastarojoje taikomas minimalizuotas tręšimas ir pesticidų naudojimas). Integruotoje sistemoje išauginta produkcija žymima specialiu ženklu, rodančiu, kad ji yra geros kokybės ir išauginta saugant aplinką. Už tokią produkciją mokamos papildomos išmokos. Beje, didelė dalis Čekijos teritorijos yra kalvota, o kai aukštis yra 500 m virš jūros lygio, daug lengviau pasėlius apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų.

Kooperuotis verčia situacija rinkoje

GO „Jihomoravska zelenina“ (JMZ) galima laikyti vienu geriausių kooperuoto dar­bo pa­vyz­džiu Mora­vijoje. Or­ga­nizacijos administraciją sudaro direktorius ir buhalteris, pagrindinės jų darbo priemonės – kompiuteris ir telefonas. Kooperatyvas nuomoja transportą ir iš augintojų ūkių pasi­ima produkciją. Ją parduoda, atsiskaito su ūkininkais, sau palikdamas apie 2 proc.

JMZ sudaro 12 narių, bendras jų auginamų daržovių plotas 250 ha. Auginamas platus daržovių asortimentas: gūžiniai kopūstai, morkos, paprikos, svogūnai, šparagai, pupelės, pekininiai bastu­čiai, agurkai, žirneliai ir kitos. Kiekvienas narys turi savo specializaciją, nėra dviejų augintojų, gaminančių vienodą produkciją. Vienas iš narių – bendrovė „Kratina“, dirbanti 1 000 ha žemės. Bendrovė augina javus, verčiasi kiaulininkyste ir pieninių galvijų auginimu, turi 55 ha vynuogynų (jie išnuomoti kitai kompanijai), taip pat stiprų daržovių sektorių – augina paprikas, salotas ir kopūstus. Bendrovėje yra atliekamas visų kooperatyvo narių išaugintų produktų prekinis paruošimas. Bazė renovuota pasinaudojant ES investicine ­parama. Ateityje planuojama išplėsti šaldymo kamerų bloką.

Agronomas Petras Halabrinas (Petr Halabrin) aprodė paprikų laukus, kurie užima 12 ha plotą. Paprikų daigai perkami iš Italijos (2,4 kronos (0,36 Lt) už vienetą su transporto kaštais). Nors Čekijoje išauginti daigai kainuoja tiek pat, bet itališki, specialistų teigimu, yra kokybiškesni. Viename hektare sodinama 40 000 daigų. Pasak agronomo, prieš kelerius metus paprikas sodindavo tankiau, bet derlius būdavo toks pat. Pirmąsias paprikas šiemet pasodino balandžio 30 d., vėliau kitos daigų partijos sodinamos darant dviejų savaičių intervalą. Iš vieno hektaro priskinama 40 t paprikų. Visi laukai laistomi.

Pasak P. Halabrino, į jo pareigas įeina ir augalų apsauga – atskiro specialisto nesamdo. „Apsaugoti pasėlius nuo ligų ir kenkėjų mūsų plotuose yra šiek tiek lengviau, nes mes esame daugiau kaip 500 m. virš jūros lygio – tokiame aukštyje ne tokios palankios sąlygos ligoms ir kenkėjams plisti kaip žemumose“, – aiškino P. Halabrinas pridurdamas, kad pesticidų pasirinkimas daržininkystėje yra skurdokas, mat firmoms neapsimoka registruoti naujų produktų palyginti mažiems plotams (Čekijoje pesticidų registraciniai bandymai trunka trejus metus). Pasak agronomo, paprikos yra palyginti atsparios ligoms, fungicidais nupurkšti jas pakanka 1–2 kartus (dažniausiai purškiama profilaktiškai). „Anksčiau, kai augindavome dar ir agurkus, ir pomidorus, turėdavome daugiau problemų su ligomis ir kenkėjais“, – prisiminė P. Halabrinas.

Dar vienas pavyzdys – penkių narių kooperatyvas

Pripažinimo kaip GO siekiantis kooperatyvas „Zeltr“ jungia penkis daržovių augintojus, kurių kiekvieno ūkis regist­ruotas kaip įmonė. Bendras jų auginamų daržovių plotas siekia 130 ha, turi dar ir 5 ha sodo, kuriame auga tik slyvos, ir 3 ha braškyno. Du kooperatyvo nariai dirba 100 ha žemės, likusieji trys maždaug po 10 ha.

Maždaug 40 proc. žemės yra kooperatyvo narių nuosavybė, likusioji dalis nuomojama. 1 ha nuomos kaina – 4 200 kronų per metus (apie 630 Lt). Pasak kooperatyvo narių, kasmet jie stengiasi nusipirkti bent po kelis hektarus. Oficiali valstybės nustatyta žemės kaina – 100 000 kronų (15 000 Lt).

Kooperatyvo plotuose 10 ha užima kopūstinės daržovės, 15 ha svogūnai, po 10 ha morkos ir pastarnokai, 5 ha salierai, 12 ha salotos (daugiausia Aisbergo tipo), mažesniais plotais auginamos petražolės, porai, patisonai, cukinijos, agurkai. Dar turi stiklinių šiltnamių, kuriuose užsiauginama daigų. Svogūnų, petražolių, salierų ir morkų auginimas yra mechanizuotas, derlius nuimamas kombainais (pavyzdžiui, salierams kasti naudoja rekonstruotą cukrinių runkelių kombainą).

Kooperatyvo nariai išaugina produkcijos už 25 mln. kronų (3,7 mln. Lt). Metinė kooperatyvo apyvarta siekia 60 mln. kronų (per 9 mln. Lt), mat nemenką dalį produkcijos kooperatyvas superka iš kitų augintojų, importuoja ir iš užsienio. Kooperatyvo užduotis – atlikti prekinį paruošimą ir organizuoti prekybą. Nemenka dalis produkcijos parduodama kooperatyvo parduotuvėse, kurių iš viso yra keturios. Pasak kooperatyvo ­nario Petro Raškos (Petr Raška), pastaraisiais metais labai trūksta darbo rankų. Maždaug trečdalis darbuotojų yra atvykėliai iš Ukrainos, Rumunijos, Mongolijos.

Auga daržovių pusgaminių paklausa

Daugiau kaip prieš 30 metų savo veiklą pradėjusi kompanija „Beskyd Fryčovice“ dabar yra daržovių perdirbimo lyderė šalyje. Bendrovės specializacija – bulvių pusgaminių ruošimas, įvairų šaldytų daržovių mišiniai, taip pat vaisių ir daržovių salotų bei įvairių prieskoninių ir žalumyninių daržovių tiekimas į rinką. Per metus paruošiama 10 000 tonų produkcijos. Pasak įmonės vadybininkės Silvijos Vinklerovos (Sylvia Winklerová), įmonės veikla prasidėjo nuo džiovintų produktų gamybos, o nuo 1975 m. specia­lizuojamasi bulvių prekiniame paruošime. „Įmonė įkurta vietovėje, kur itin tinkamos dirvos bulvėms auginti, nuo seno čia buvo stiprūs bulvininkystės ūkiai, tad natūralu, kad pasirinkta būtent tokia specializacija“, – aiškina S. Vinklerova.

Dabar įmonėje gaminamų bulvių produktų asortimentas itin platus: nuo skustų pjaustytų virti ar kepti paruoštų bulvių pusgaminių iki bulvinių blynų, virtinukų ir košės. 2001 m. Įmonei suteik­tas ISO 9001:2000 kokybės sertifikatas. Produkcija platinama visoje Čekijoje, dalis eksportuojama į Slovakiją ir Austriją. Naujausia produkcija – sultys iš įvairių daržovių. Įsigijus itin modernią sulčių spaudimo liniją, sultys spaudžiamos iš pačių įvairiausių daržovių: ne tik iš morkų ir burokėlių, bet ir iš brokolių, gūžinių kopūstų. Sulčių galiojimo laikas – 10 dienų. Įmonėje ruošiama įvairių daržovių salotų rinkiniai, taip pat gaminamos jau visiškai paruoštos salotos. Pastaruoju metu didėja virtų ryžių ir makaronų paklausa, tad „Beskyd Fryčovice“ plečia šių produktų gamybą. Didelė dalis produkcijos parduodama viešojo maitinimo įstaigoms, mokyklų valgykloms.

Įmonė didžiąją dalį žaliavos perka iš Čekijos daržovių augintojų, šiek tiek augina ir patys. Šiltnamiuose ir lauke nuo gegužės pradžios iki rugsėjo pabaigos auginama 15 rūšių žalumyninių ir prieskoninių daržovių, dar 10 rūšių prieskoninių daržovių importuojama iš Izraelio. Iš viso paruo­šiama 25 skirtingos sudėties prieskonių rinkinių.

Čekų daržininkai, net ir sektoriui išgyvenant krizę, nepraranda optimizmo ir mėgsta kartoti skambų posakį: „Jei nori būti laimingas viena dieną, išgerk „slyvovicos“, jei nori būti laimingas mėnesį – vesk, jei nori būti laimingas visą gyvenimą – tapk daržininku“.

Kas stabdo GO kūrimąsi Lietuvoje

„Kiekviena nauja idėja praeina kelias stadijas: pirmiausia būna atmetimo reakcija, vėliau ateina suvokimas ir pagaliau – įgyvendinimas. Mūsų šalies žemdirbiai dabar pasiekė kooperacijos idėjos suvokimo tarpsnį“, – daržininkų nuotaikas apibendrino vienas iš pagrindinių šalies kooperacijos strategijos kūrėjų – Lietuvos žemės ūkio universiteto profesorius Julius Ramanauskas.

Gamintojų organizacijų (GO) pripažinimo ir paramos įsakymas Lietuvoje paskelbtas prieš penkerius metus, 2003-aisias. Įstojus į Europos Sąjungą, kooperaciją reglamentuojantis įsakymas buvo peržiūrėtas ir koreguotas, nuo tada pradėta įvairiais lygiais kalbėti apie GO kūrimo svarbą. Bet svarbiausia, kad patys augintojai suvoktų, kad dirbdami po vieną jie konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su aplinkinėse valstybėse kasmet stiprėjančiomis GO. Pavyzdžiui, Latvijoje jau veikia viena gamintojų grupė, kurią sudaro 8 augintojai, visą produkciją tiekiantys RIMI prekybos tinklui.

„Visų pirma, reikia skirti dvi sąvokas: gamintojų grupė (GG) ir gamintojų organizacija. Gamintojų grupė – tai preliminariai pripažinta gamintojų organizacija, kuri per penkerius veiklos metus privalo tapti GO“, – aiškina J. Ramanauskas. LDAA valdybos narių manymu, iš pradžių kurti GG yra netgi finansiškai naudingiau, nes investicijos yra neribojamos, o grąža iš ES pinigų siekia iki 50 proc., dar iki 25 proc. gali būti pridėta iš nacionalinio biudžeto.

„Viską sudėjus, grįžta 75 proc. investicijų. Kitaip tariant, įdėjus 250 tūkst. Lt savų pinigų, galima įsigyti daiktą už milijoną, – sako LDAA valdybos narys, Kėdainių r. ūkininkas Vidmantas Kvedaras. – Jei mes šiandien nieko nedarysime, atsiliksime daugeliui metų. Minėta latvių gamintojų grupė investavo 15 mln. Lt, jau nekalbant apie tai, kokias investicijas kelerius pastaruosius metus daro stiprios GO Olandijoje ir kitose šalyse“.

Pirmiausia – niūri bendro darbo patirtis, atėjusi iš sovietinių laikų. Ne ką linksmesni prisiminimai žemdirbiams likę ir jau iš nepriklausomoje Lietuvoje liūdnai pagarsėjusių kooperatyvų veik­los, kai daugybė ūkininkų pasijuto apgauti – produkciją pridavė, o pinigų už ją negavo. Ne vienam trukdo ir nacionalinis charakteris – juk mes jaučiamės negerai, jei sekasi kaimynui...

„Na, pavydo nelaikyčiau svarbia kliūtimi – visose šalyse jo pakanka... – šypteli J. Ramanauskas. – Blogiausia, kad nėra organizatoriaus, kuris suburtų ūkininkus.“ Trukdo ir tai, kad šalyje susiformavo labai skirtingo lygio ir dydžio daržovių augintojų ūkiai. Be to, dabar toks metas, kai didieji augintojai turi gerus kontaktus su prekybos tinklais ir jiems atrodo, kad kooperuodamiesi santykius sugadintų, o patikimais klientais tektų dalytis su kitais kooperatyvo nariais. LDAA direktorė Zofija Cironkienė, kaip vieną didžiausių trikdžių kurtis GO, įvardija baimę prarasti savas rinkas ir pastaraisiais metais nusistovėjusį ūkių stabilumą.

Kad įmonė (kooperatyvas, akcinė bendrovė arba asociacija) būtų pripažinta GO ir galėtų pretenduoti į paramą (4,1 proc. metinės apyvartos), ji turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pirmiausia, susikooperavusių narių turi būti ne mažiau kaip penki. Visus produktus kooperatyvo nariai turi parduoti per kooperatyvą. Bent du kartus per metus reikia teikti ataskaitas apie kooperatyvo veiklą: pavasarį deklaruoti plotus, rudenį – derlių ir dar pateikti produkcijos pardavimo dokumentus – juk būtent nuo parduotos produkcijos vertės priklauso paramos suma. Kaip jau minėta, ji siekia 4,1 proc. metinės apyvartos, tad, savaime suprantama, apyvarta turi būti didelė, kad gautosios paramos sumos „nesuvalgytų“ GO administravimas.

„Patikėkite, iš pažiūros kukliai atrodanti 4,1 proc. parama, stambioms GO tampa svaria suma. Praktiškai kai kuriose Olandijos GO visos naujos investicijos daromos tik iš ES grįžtančių pinigų“, – tvirtina Z. Cironkienė. Paramos pinigus galima investuoti pagal tris kryptis: gerinti kokybę, rinkodarą arba aplinkosaugą. Beje, nuo šių metų GO, kurios vykdo krizių prevencijos ir valdymo priemones, ES parama padidinama iki 4,6 proc. (dalis pinigų skiriama produkcijos išėmimui iš rinkos).

Pirmiausia GO yra rinkos reguliavimo ir gerinimo priemonė, būtent todėl ES ir remia susikooperavusius vaisių ir daržovių augintojus. Tikriausiai todėl, kad būtų daugiau socialinės lygiavos, ES GO reglamentuose yra numatyta, kad vienas GO narys gali turėti ne daugiau kaip 20 proc. balsų. Naujoms šalims narėms yra duota teisė išimties tvarka priimti į GO ne gamintoją.

„Kooperavimasis – tai ūkininkų jungimasis tam tikriems tikslams pasiekti, tarkime, užsiimti prekyba. Tikrai nereikia jungti ūkių, karvių ir žmonų, – drąsina žemdirbius žodžio kišenėje neieškantis J. Ramanauskas. – Jei norite spėti ir gauti paramą kitais metais, būtinai reikia įregistruoti gamintojų grupę iki rugsėjo 30 dienos.“