Sunku kalbėti apie linininkystės būklę Lietuvoje dabar, kai šių gražių ir Lietuvos simboliu vadintų augalų krašte beveik nebeliko. Ne vienas mūsų tikriausiai galėtų prisipažinti senokai nematęs žydinčių linų lauko... O kokia situacija kaimyninėse Latvijoje ir Baltarusijoje?

Birželio pabaigoje – liepos pradžioje Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės filialo mokslininkai dalyvavo dviejose tarptautinėse konferencijose – Baltarusijoje ir Lietuvoje, kur buvo kalbama apie linus ir jų ateitį. Tarptautinės konferencijos „Lino kelias per Europą. Audimo amatas“, vykusios Kupiškyje liepos 4–6 dienomis, metu buvo kalbama apie tai, kad linų auginimas prieškario Lietuvoje buvo pelningas, linų pluoštas buvo viena pagrindinių eksporto prekių.

Linų plotai stabiliai laikėsi ir Lietuvai esant Sovietų Sąjungoje – tais laikais jie siekė apie 40 tūkst. hektarų. Atgavus nepriklausomybę, linų plotai svyravo nuo 10 iki 20 tūkst. ha. Deja, šiuo metu Lietuvoje linų auginimas atsidūrė gilioje krizėje, jų plotai kasmet mažėja. 2003 metais, Lietuvoje vykstant referendumui dėl stojimo į ES, linų buvo auginama apie 9 646 ha. Įstojus į ES, 2004–aisias deklaruota tik 5 589 ha pluoštinių linų, vėliau kasmet linų plotai dar labiau mažėjo, o šiemet iki liepos 1 dienos deklaruota tik 247 ha pluoštinių linų.

Mažėjant linų plotams, pakitus situacijai pluošto gamyboje ir rinkose, baigia sunykti ir su linininkyste susiję liaudies verslai, ypač audimas. Nors šiuo metu rūpinamasi jo atgaivinimu, kuriami audimo centrai, kur mokomasi senovinio liaudiško audimo staklėmis, liūdna tai, kad audimui reikalingų siūlų susiverpti iš lietuviškų linų gali būti nebeįmanoma vien todėl, jog jų nebesėjama...

Tikriausiai vienintelė vieta šalyje, kur dar galima paganyti akis po linų laukus, greitai liks Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotis. Čia linai dar žydi, vykdomi jų tyrimai ir selekcija. IVS tyrimams atiduotos trys lietuviškos linų veislės, jos dar tiriamos ir Pasvalio bei Plungės Augalų veislių tyrimo stotyse. Mokslininkai vis dar viliasi, kad lietuviai sės linus.

Latvijoje mokamos ir nacionalinės išmokos

Kokia situacija linų auginimo sektoriuje Latvijoje? Pasak Latgalės žemės ūkio mokslo centro vadovės dr. Venerandos Stramkalės, tenka apgailestauti, kad Latvijoje linų plotai itin sumažėjo 2007 metais. Respublikoje linų auginimas sukoncentruotas daugiau Latgalės krašte – pietrytinėje šalies dalyje, Rezeknės rajone, kur yra ir linų pirminio perdirbimo įmonė. Prieškario metais Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, buvo sėjama net 66 tūkst. ha linų. Vėliau situacija keitėsi, po nepriklausomybės paskelbimo linų plotai sumažėjo. Beje, Latvijos linų augintojai gauna ne tik ES paramą, jiems už linų auginimą skiriamos ir nacionalinės išmokos.

Latgalės žemės ūkio mokslo centras užsiima ne tik linų tyrimais, jie vykdo ir kitų žemės ūkio augalų tyrimus, veislių, trąšų palyginimo bandymus, konsultuoja ūkininkus, rengia seminarus ir organizuoja kitą šviečiamąją žemės ūkio veiklą. Tačiau linai yra vieni iš mylimiausių augalų. Centre sukaupta gausi linų veislių kolekcija, surinktos beveik visos Latvijoje sukurtos linų veislės, taip pat vykdoma linų selekcija. Standartine veisle, su kuria lyginamos visos naujai kuriamos ir tiriamos veislės, Latgalės centre yra pasirinkta Upytės bandymų stotyje išvesta linų veislė Vega 2.

Baltarusijoje linininkystė – prioritetinė šaka

Birželio pabaigoje grupė mokslininkų iš Lietuvos lankėsi Baltarusijos linų institute, įsikūrusiame Ustje gyvenvietėje, Oršos rajone. Čia vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Linininkystė – realijos ir perspektyvos“ savo šalių linininkystės būklę ir mokslinius tyrimus pristatė Ukrainos, Rusijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos atstovai. Renginio metu ne tik diskutuota apie linininkystės būklę ir ateitį, bet ir lankytasi Oršos linų fabrike, apžiūrėti Instituto bandymų laukai, gamybiniai linų pasėliai. Padėtį linininkystės sektoriuje apžvelgė linų instituto direktorius Ivanas Antonovičius Golubas ir selekcininkas Viktoras Zigmundovičius Bogdanas.

Kaip ir Lietuvoje ar Latvijoje, taip ir Baltarusijoje, linininkystė klestėjo ir prieškario metais. Istoriniai šaltiniai teigia, kad 1898–1900 m. kasmet buvo eksportuojama net 30 tūkst. t ilgojo linų pluošto, o pokario metais jo buvo pagaminama iki 130 tūkst. t, auginta 200–250 tūkst. ha linų.

Dabar linininkystė Baltarusijoje yra viena iš prioritetinių žemės ūkio šakų. Linų plotai kasmet kinta, tačiau šiemet padidėjo. Baltarusijoje 2008 metais linais užsėta per 80 tūkst. ha ploto. Respublikoje linus augina 259 ūkiai. Be to, prie linų fab­rikų yra organizuojami vadinamieji mechanizuoti būriai, kurių yra apie pusšimtis (kaip ir linų fabrikų). Kiekvienas toks struktūrinis padalinys sėja po 1,5 tūkst. ha linų. Šiuose būriuose dirba agronomai, inžinieriai, mechanizatoriai, jie turi linų dorojimo techniką. Šiuo metu linininkams iškelta užduotis – pagaminti 60 tūkst. t. kokybiško linų pluošto. Ir, tikėtina, jie tą užduotį įvykdys.

Baltarusijos linininkų pasiekti aukšti rezultatai priklauso nuo valstybės politikos ir nuo to, kad mokslo tyrimų rezultatai plačiai paskleidžiami gamybinių-praktinių seminarų metu. Didelę dalį šių mokymų atlieka Baltarusijos linų instituto darbuotojai. Čia dirba gausus mokslininkų ir specialistų kolektyvas, vadovaujamas reik­laus direktoriaus Ivano Antonovičiaus Golubo. Institute vykdomi agrotechnikos bandymai ir linų selekcija. Baltarusijos Valstybiniame augalų veislių kataloge yra registruota 30 pluoštinių linų veislių, iš jų net 12 sukurtos Baltarusijos linų institute. Senesnieji Lietuvos linininkai geru žodžiu mini pas mus augintas veisles su labai geru pluoštu Oršanskij-2, E-68, Vita. Šiemet registruotos dar trys naujos, produktyvios linų veislės – Jarok, Iva ir Tabor.

Beje, kad lino augalas, jei jam sudaromos optimalios augimo ir vystymosi sąlygos, gali pasiekti net 170 cm aukštį, įrodė šio instituto selekcininkas dr. Levas Vladimirovičius Ivaško. Nuolat veikiančioje instituto ekspozicijoje yra pėdas linų, siekiančių būtent tokį aukštį. Šie linai užaugo kontroliuojamo klimato sąlygomis, šiltnamyje, su optimalia temperatūra, drėgmės ir maisto medžiagų kiekiu. Tačiau ir ne šiltnamio sąlygomis Baltarusijoje augančių linų pasėliai atrodo itin gražūs, nepaisant to, kad šį pavasarį, kaip ir pas mus, trūko kritulių, buvo šaltos naktys.