Didžioji dalis ES–27 bendrosios pridėtinės vertės, sukuriamos žemės ūkyje, tenka senosioms ES šalims narėms. Naujųjų šalių žemės ūkio pridėtinės vertės dalis mažėja dėl gana intensyvių jose vykstančių struktūrinių pokyčių. ES senosiose šalyse narėse žemės ūkio sektoriuje sukuriama pridėtinės vertės dalis išlieka stabili (1,7 proc.), nepaisant jos mažėjimo tendencijų kas antroje iš šių šalių, tarp jų Prancūzijoje ir Ispanijoje. Šie pokyčiai ES senbuvių šalių ekonomikoje vyksta daugiausia dėl pridėtinės vertės spartesnio augimo kituose ūkio sektoriuose.

Pradėjus įgyvendinti ES Bendrąją žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą, dirbančių žemės ūkyje gyventojų sumažėjo. Bendras dirbančiųjų žemės ūkyje skaičius 2004 m. ES–25 sumažėjo maždaug 5 proc., o ES–27 – net 9 proc. Dirbančių žemės ūkyje gyventojų labiausiai mažėjo Lietuvoje ir Liuksemburge – beveik 30 proc. per 2003–2006 m. Kitose ES šalyse, kuriose dirbantys žemės ūkyje gyventojai sudaro apie 10 proc. visų šalies darbuotojų (Graikijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Portugalijoje), šie tempai yra kur kas lėtesni. Tokie žemės ūkio darbuotojų skaičiaus pokyčių tempai naujosiose šalyse iš dalies atspindi ūkių restruktūrizavimo ir darbo našumo augimo tempus.

Tačiau ne visose ES šalyse mažėja susidomėjimas žemės ūkio veikla. Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Aust­rijoje, Slovėnijoje ir Jungtinėje Karalystėje dirbančių žemės ūkyje gyventojų skaičius nekinta arba didėja. Senosiose šalyse tokį didėjimą visų pirma reikėtų sieti su ES BŽŪP reforma: žemės ūkio naudmenų geros agrarinės būklės palaikymas yra vertinamas kaip žemės ūkio veikla. Nustačius 0,3 ha minimalaus ploto, tinkamo gauti tiesiogines išmokas, ribą, daugelyje senųjų šalių labai padaugėjo pareiškėjų (tuo pačiu ir žemės ūkio darbuotojų), norinčių gauti tiesioginę paramą.

Artimiausiais metais

ūkiai stambės

Remiantis „Eurostat“ duomenimis, vieno iš pagrindinių žemės ūkio išteklių – žemės ūkio paskirties žemės – plotai metai iš metų didėja ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Vokietijoje, Estijoje, Graikijoje, Latvijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje. Naujosiose ES šalyse žemės ūkio naudmenų ploto didėjimas susijęs su ūkio restruktūrizavimo ir žemės reformos procesais ir optimistiniu žemės ūkio kaip ekonominės veiklos perspektyvų vertinimu, o senosiose šalyse narėse šie procesai yra BŽŪP reformos pasekmė, sietina su minimalaus (0,3 ha) deklaruotino ir tinkamo mokėti išmokas (geros agrarinės būklės) ploto nustatymu bei bendrosios išmokos schemos įvedimu.

Kitose naujosiose ES šalyse žemės ūkio naudmenų plotas mažėja dėl per didelių reikalavimų gerai agrarinei būklei ­išlaikyti, o senosiose šalyse narėse – dėl „2003 metų taisyklės“, nustatančios, kad žemės ūkio naudmenos, kurios 2003 m. nebuvo geros agrarinės būklės, negali būti tinkamas pagrindas skirti išmokas pagal bendrosios išmokos schemą.

Vidutinis ūkio dydis ES šalyse 2005 m. siekė apie 18–19 ha, tačiau atskirose šalyse ūkių dydis labai skiriasi. Lietuvoje iki įstojimo į ES vidutinis ūkio dydis nesiekė 10 ha, o tapus ES nare, sparčiai didėja. Tikimasi, kad vykstančius restruktūrizavimo procesus toliau skatins kompensacinė ir investicinė ES parama, o 2013 m. vidutinis ūkio dydis Lietuvoje sieks ES šalių vidurkį, galbūt net šiek tiek viršys.

Produkcijos vertė didėja

Bendra žemės ūkio produkcijos vertė ES–27 šalyse 2007 m. didėjo net ir šiek tiek sumažėjus produkcijos gamybos apimtims. Šiek tiek daugiau nei pusę visos ES–27 žemės ūkio produkcijos sudaro augalininkystės produkcija. Pieno, kiaulienos, javų, daržovių bei galvijienos gamyba yra dominuojančios ES žemdirbių veiklos sritys. Labiausiai 2007 m. didėjo javų (42 proc.) ir aliejinių augalų (22 proc.) produkcijos vertė. Šis didėjimas yra susijęs su gerokai šoktelėjusiomis produkcijos kainomis dėl sumažėjusios javų ir aliejinių augalų produktų pasiūlos bei padidėjusios šių produktų paklausos bioenergijos gamybai. Žymiai išaugo paukštienos, pieno ir kiaušinių produkcijos vertė. Pieno produkcijos vertės didėjimas sietinas su pieno kainų didėjimu dėl augančios šio produkto paklausos sparčiai besivystančiose šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje ir Indijoje. Cukraus gamintojai 2007 m. dėl ES cukraus sektoriaus reformos patyrė beveik 13 proc. kainos sumažėjimą.

Pagrindinės ES žemės ūkio produkcijos gamintojos yra Prancūzija, Vokietija, Italija ir Ispanija. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2007 m. net 19-oje ES šalių žemės ūkio produkcijos vertė padidėjo, labiausiai – Lenkijoje 17,9 proc., Lietuvoje 17, Čekijoje 15,6, Suomijoje 11,8 ir Švedijoje 11,7 proc. Didžiausias žemės ūkio produkcijos vertės nuosmukis užfiksuotas Rumunijoje (-13,3 proc.), Bulgarijoje (- 12,1) ir Portugalijoje (-5 proc.).

Žemės ūkio produkcijos apimtys didėjo daugelyje ES šalių, tačiau būtent Lietuva buvo toji, kurioje žemės ūkio produkcija 2007 m., palyginti su 2006-aisiais, išaugo labiausiai – 12,4 proc. Estijoje ir Latvijoje žemės ūkio produkcijos apimtys išaugo atitinkamai 9,4 ir 8,8 procento.

Pajamos augo, ištekliai brango

Žemės ūkio produkcijos kainos 2007 m., palyginti su 2006-aisiais, ES–27 padidėjo 5 proc. Labiausiai žemės ūkio produkcijos kainos pakilo Rumunijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje. Vienintelėje Belgijoje buvo fiksuotas 2,8 proc. kainų sumažėjimas. Tuo pačiu metu žemės ūkio produkcijos išteklių kainos ES šalyse išaugo šiek tiek mažiau, vidutiniškai 4 proc.

BŽŪP politika, jos reformos, įskaitant ir politines priemones naujųjų narių ūkių restruktūrizavimui paskatinti, bei palanki žemės ūkio produktų rinkos situacija nulėmė žemdirbių pajamų augimą. Nuo BŽŪP reformos įgyvendinimo pradžios žemdirbių pajamos ES–27 didėjo. „Eurostat“ duomenimis, 2007 m. ES–27 žemdirbių pajamos išaugo 5,4 proc., palyginti su 2006-aisiais. Jų indeksas 2007 m. siekė beveik 116 (kai 2000 m. = 100). Lietuvoje, Estijoje, Čekijoje, Švedijoje, Suomijoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Vokietijoje, Ispanijoje žemdirbių pajamos 2007 m. padidėjo daugiau kaip 10 proc., palyginti su 2006 m. Tuo pat metu žemdirbių pajamų indeksas labiausiai didėjo Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, Lenkijoje (daugiau kaip 200; 2000 m. = 100).

Nepaisant Lietuvoje vykstančių teigiamų struktūrinių pokyčių ir pajamų didėjimo žemės ūkyje, Lietuva kartu su kitomis naujomis ES šalimis sukuria tik labai menką bendros ES žemės ūkio pridėtinės vertės dalį ir kenčia dėl nepalankios ūkių struktūros (išskyrus Čekiją ir Slovakiją, kur vidutinis ūkio dydis viršija 100 ha) ir žemo darbo našumo žemės ūkio sektoriuje.

ES (ir Lietuvai) 2007 metai buvo ypatingi, nes pradėti įgyvendinti naujo programinio laikotarpio strateginiai tikslai ir pradėta diskusija apie BŽŪP peržiūros rezultatus. Dėmesys krypo į didėjančias maisto produktų kainas, sietinas su maistinių javų ir aliejinių augalų paklausos didėjimu bioenergijos gamybai, besikeičiančia mitybos struktūra ir didėjančia maisto produktų paklausa sparčiausiai besivystančiose šalyse. Lietuvoje kartu su maisto kainų augimo problemomis vietinėje rinkoje didėjo žemės ūkio produkcijos vertė ir jos pardavimo apimtys.