Žemdirbiai, smulkieji kaimo verslininkai, kaimo bendruomenės ar vietos veiklos grupės, mokslo ir studijų institucijos dažnai stokoja lėšų pradėti ar plėtoti verslą, o kreditas jiems neprieinamas, nes neturi užstato. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas teikia garantijas už investicinius ar trumpalaikiam turtui įsigyti skiriamus kreditus, taip pat kredito linijas. Apie veiklos naujoves ir kreditavimo rinkos tendencijas kalbamės su šio Fondo direktore Danguole ČUKAUSKIENE.

Didėjanti infliacija, mažos pieno supirkimo kainos, brangstanti energetika veikia agroverslą, o kartu ir žemdirbių galimybes grąžinti kreditus. Kokias naujas tendencijas galite išskirti?

Žemdirbių skolinimasis stabilizavosi. Per šių metų pirmąjį pusmetį garantijų suma, palyginti su praėjusiais metais, nepakito, o jų skaičius sumažėjo. Tam įtaką padarė didėjančios bankų palūkanos, brangstantys materialiniai ištekliai. Dauguma mūsų klientų sėkmingai grąžina kreditus. Ūkininkų finansinę padėtį sustiprina gaunamos tiesioginės išmokos, dalyvavimas ES Kaimo plėtros investicinėse programose. Dalis žemdirbių susiduria su laikinomis kreditų grąžinimo problemomis. Tačiau mes visuomet pritariame bankų prašymams dėl kredito grąžinimo grafiko pakeitimo, grąžinimo termino atidėjimo, kol bus gautos reikalingos pajamos. Kredito grąžinimo grafiką gali keisti ir paėmusieji investicinius kreditus, ir kreditus apyvartinėms lėšoms. Kredito grąžinimo, tuo pačiu ir garantijos, terminas neribojamas.

Ypač patrauklūs turėtų būti kreditai apyvartinėms lėšoms papildyti, kurių pritrūkstama darbymečiu. Mes teikiame iki 70 proc. garantijų ir už kreditus trumpalaikiam turtui įsigyti. Naujausia mūsų paslauga – garantijos kredito linijai. Tai turėtų būti labai patrauklu skolinantis trumpalaikiam turtui pirkti.

Šiais metais gavome iš bankų prašymų suteikti garantijas už kreditus, skiriamus ūkiui pirkti, t. y. kai vieni ūkininkai perka kitų ūkininkų ūkius su žeme, pastatais, gyvuliais ir skolinasi tam pinigų. Tokių projektų anksčiau nebuvo.

Šiemet bankams už negrąžintus kreditus išmokėjome apie 200 tūkst. litų, padengdami 2 ūkininkų įsiskolinimus. Mūsų specialistai prognozuoja, kad 2009 m. bankams gali tekti išmokėti apie 5 mln., o 2010 m. – apie 10 mln. litų už žemdirbių ir kaimo verslininkų negrąžintus kreditus. Žemdirbių galimybėms grąžinti kreditus įtakos turi bendros ekonomikos tendencijos, taip pat 2006 metų nederliaus padariniai.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) jau pasirašo sutartis dėl paramos skyrimo. Įgyvendindami verslo projektus, paramos gavėjai dažnai naudojasi skolintomis lėšomis. Ar suteikiama garantija už jų imamus kreditus?

Fondas teikia garantijas visiems dirbantiems kaimo vietovėje, tarp jų ir gaunantiems ES finansinę paramą. Suteikiama kredito garantija siekia iki 70 proc. Nauja tai, kad nuo šių metų teikiame garantijas ir už kaimo bendruomenių, vietos veiklos grupių bei mokslo ir studijų institucijų, profesinio mokymo įstaigų, turinčių eksperimentinius, parodomuosius ar bandymų ūkius ir įgyvendinančių investicijų projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones, imamus kreditus.

Imantiems kreditus investiciniams projektams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones įgyvendinti, dalis palūkanų bus kompensuojama, tačiau paskaičiuotoji kompensacijos per visą kredito laikotarpį suma bus atimama iš pagalbos lėšų, kurias skiria NMA. Klientai gali atsisakyti palūkanų kompensavimo ir gauti visą NMA skiriamą paramą.

Kreditų gavėjai, norintys gauti palūkanų kompensaciją, išlaidas, susijusias su vykdomu projektu, gali daryti tik po Fondo sprendimo teikti garantiją ir kompensuoti dalį palūkanų. Kitaip tariant, investavus į projektą iki minėto sprendimo priėmimo, išlaidos bus laikomos netinkamomis ir palūkanos negalės būti kompensuojamos.

Ar numatyta lengvatų jauniesiems ūkininkams?

Jauniesiems ūkininkams suteikiama iki 80 proc. kredito garantija. Įgyvendinantys projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ gali gauti paramą iš NMA ir dar papildomai 40 proc. palūkanų kompensaciją per visą kredito laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 10 metų. Jauniesiems ūkininkams, perkantiems žemės ūkio paskirties žemę, gali būti kompensuojama iki 100 proc. sumokėtų kredito palūkanų.

Ar yra specialių sąlygų žemdirbiams, apsidraudusiems pasėlius?

Pasėlių draudimas gerokai sumažina verslo riziką, todėl mes skatiname juos drausti. Jei žemdirbiai yra apsidraudę pasėlius ir ima kreditą, Fondas suteikia garantiją iki 80 proc. Be to, jiems nustatomas mažesnis garantinis užmokestis.

Kokie šių metų pirmojo pusmečio Fondo veiklos rezultatai? Ar pakankamas garantijų limitas?

Per pirmąjį pusmetį už išduotus 115,5 mln. Lt kreditų suteikėme 235 garantijas. Suteiktų garantijų suma – 66,2 mln. Lt. Ypač daug garantijų suteikta gegužės ir birželio mėnesiais, kadangi jau buvo gauta prašymų garantijai suteikti už kreditus, kurie leis įgyvendinti investicinius projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones. Kreditais su garantijomis daugiausia naudojasi ūkininkai. Jie sudaro daugiau kaip 80 proc. visų garantijomis besinaudojančių klientų.

Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia kreditų su garantija per pirmąjį pusmetį suteikė „DnB NORD bankas“ – 39,4 proc. visų per šį laikotarpį suteiktų kreditų su garantija. Taip pat aktyviai žemdirbiams ir kaimo verslininkams skolino „SEB bankas“ – 14,7 proc., „Hansabankas“ – 13,1, „Parex bankas“ – 9,4 ir bankas „Snoras“ – 9,3 proc. visų kreditų su garantija.

Vyriausybė Fondui kasmet nustato garantinių įsipareigojimų limitą, kuris 2008 m. negali būti didesnis kaip 408 mln. Lt. Šiuo metu turime nepanaudoję 95 mln. litų, taigi esame pasirengę padėti visiems, kurie skolinsis iš kredito įstaigų.