Šiaulių braškių augintojai garsūs visoje šalyje. Jie ne tik taiko pačias moderniausias technologijas ir maksimaliai prailgina šviežių uogų tiekimą į rinką, bet ir sugeba susitarti dėl vieningų kainų.

„Mums lenkiškos uogos jokios konkurencijos nesudaro, savo pirkėją jau suradome. Pirmąsias uogas šiemet pardavėme po 20 Lt už kilogramą, nors šalia buvo prekiaujama lenkiškomis dvigubai pigesnėmis braškėmis“, – sako vienas garsiausių Šiaulių krašto barškių augintojų Rimantas Norkus, su šeima pragyvenantis tik iš braškių auginimo.

„Pirmiausia norėčiau visus kolegas pakritikuoti: antri metai Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute organizuojami labai geri seminarai uogininkams, bet kiek ten mūsų, augintojų, tesusirenka?“ – tokiais žodžiais ūkyje organizuotą lauko dieną „Naujausios žemės ūkio auginimo technologijos versliniuose braškynuose“ pradėjo R. Norkus. Pats verstis uogininkyste ėmęsis prieš 12 metų, augintojas nuolat seka mokslo naujoves ir rekomendacijas.

Pasak augintojo, augindamas 2,5 ha uogų, jis uždirba tiek, kad užtenka visaverčiam pragyvenimui, kasmetinėms kelionėms ir atostogoms užsienyje. „Kai turėjau 10 ha Senga Senganos, daug prasčiau gyvenau negu dabar, keturiskart susimažinęs plotus, – sako šiaulietis. – Anais laikais uogas skynė per šimtą žmonių, o šiemet aš išsiverčiu su 7 skynėjomis“. Viena skynėja per darbo dieną priskina apie 120 kg uogų, už kilogramo uogų nuskynimą mokama 1 Lt.

Šiuo metu R. Norkus augina veisles Honeoye, Elsanta, Darselect, Marmolada, Pandora, Alfa. Nuo gegužės pabaigos 2–2,5 mėnesio prekiauja vien tik braškėmis, paskui iki spalio vidurio – remontantinėmis avietėmis. Dar turi serbentų ir žirnių. Beje, pastarieji tarp pirkėjų itin išpopuliarėjo. Už kilogramą ankstyvų žirnių su ankštimis augintojas gauna 12 Lt. „Investicijos minimalios: tereikia nusipirkti geros žirnių sėklos ir pasėjus uždengti agroplėvele, kad gautume kuo ankstyvesnį derlių“, – kolegiškai patarė R. Norkus.

10 metų vargęs su šiltnamiais (juose augino braškes ankstyvajam derliui), dabar augintojas sodina braškes į juoda plėvele dengtas lysves. R. Norkus turi visą reikalingą techniką braškynui įveisti, su ja paslaugas teikia ir kitiems ūkininkams. Darbo našumas – 1 ha braškyno per dieną.

Itališku vagų formuotuvu padaromos lysvės (80 cm pločio apačioje ir 60 cm viršuje), patiesiamos laistymo juostos, užtempiama juoda plėvelė, tuomet su sodinamąja dviem eilėmis, tarp kurių atstumas 40 cm, sodinami kasetėse išauginti braškių daigai. Auginant juodoje plėvelėje, būtinas kapiliarinis laistymas, kurio kokybe šiauliškio ūkyje rūpinasi firma „Maidina“.

Besikeičiančios technologijos keičia ir augalų apsaugos sistemą. Pasak LSDI augalų apsaugos specialistės Almos Valiuškaitės, juodoje plėvelėje auginamos braškės labiau linkusios sirgti antraknoze, o štai nuo uogų odiškojo puvinio bet koks dirvos dengimas apsaugo. Bene daugiausia uogų sunaikina kekerinis puvinys, kurio plitimą skatina gausūs krituliai uogų nokimo metu. Pagrindinis fungicidas nuo puvinių yra Signum, jau registruotas ir Switch, perregistruotas Rovral. Nuo braškių miltligės gerai apsaugo Kanditas.

„Daug didesnis skynimo našumas, apsauga nuo piktžolių, ankstyvas kokybiškas derlius“, – tokius auginimo plėvelėje pranašumus vardijo LSDI Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Nobertas Uselis, pristatęs naujausius įvairių veislių braškių auginimo juodoje ir baltoje plėvelėje rezultatus. Pasak N. Uselio, mūsų braškininkai jau sugebėjo pratęsti šviežių barškių uogų sezoną nuo gegužės vidurio iki vėlyvo rudens.

„Šalyje deklaruota tik 400 ha uogynų. Tai labai mažai. Mitybos specialistai vienam žmogui rekomenduoja per metus suvalgyti bent 7 kg uogų. Uogų pakankamai mes dar neprisiauginame, o galėtume“, – sako Žemės ūkio rūmų Augalininkystės skyriaus vyr. specialistas augalininkystei Algimantas Vaičiulis.