23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2008/08
Estijos žemdirbiams – lietuviška patirtis
  • Jurga ZALECKIENĖ, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Mūsų žemdirbiai jau turi ne vienerius metus kauptos patirties, kaip tręšti pasėlius skystosiomis trąšomis, o, pavyzdžiui, Estijoje tai palyginti naujas produktas. Tradiciškai kasmet bendrovė „Agrochema“, plečianti veiklą kaimyninėse šalyse, organizuoja tarptautines lauko dienas. Liepos pradžioje Lietuvoje lankėsi gausi Latvijos žemdirbių delegacija, o per patį vidurvasarį Šeduvos agrocentrą „Agromax“ ir Kupiškio r. ūkininko Zigmanto Aleksandravičiaus laukus apžiūrėjo ir įvertino grupė Estijos žemdirbių.

Estijoje „Agrochema“ veikia trejus metus. Strategiškai palankiame Tartu regione, kur labiausiai išplėtota žemdirbystė ir yra daug stambių ūkių, statomas analogiškas agropaslaugų centras, koks prieš dvejus metus atidarytas Šeduvoje. Jogevoje įsigyta agroserviso bazė sparčiai renovuojama, iki 2010 metų numatyta baigti visus darbus. Centre bus teikiamos lygiai tokios pačios paslaugos žemdirbiams, kokios numatytos visuose „Agromax“ centruose: veiks biriųjų trąšų saugyklos, skystųjų – terminalas, 10 000 t talpos grūdų elevatorius, grūdų kokybės tyrimo laboratorija, bus daromi žemės tyrimai, teikiamos agronominės konsultacijos, prekybos centre žemdirbiams bus siūlomas itin platus prekių asortimentas.

Pasak „Agrochema Eesti OŰ“ generalinio direktoriaus Raimondo Zdančiaus, darbas su klientais Estijoje gerokai skiriasi nuo darbo Lietuvoje. „Pasitikėjimui pelnyti reikia labai daug laiko. Estai daug konservatyvesni ir atsargesni. Toli gražu ne visada kaina lemia pasirinkimą – jiems daug svarbiau patikima partnerystė. Estams prireikia daugiau laiko sprendimams priimti, bet žodžio jie laikosi tvirčiau negu lietuviai“, – sako R. Zdančius pridurdamas, kad per trejus veiklos metus pavyko įgyti klientų pasitikėjimą ir įkopti į trąšų tiekėjų Estijoje lyderių gretas.

Pernai Jogevos regione „Agrochema Eesti OŰ“ užėmė pirmąją vietą pagal apyvartos dydį. Suburtas 20 darbuotojų kolektyvas, užmegzti geri kontaktai su Jogevos savivaldybės administracija ir Žemės ūkio instituto mokslininkais. Šiame institute atliekami bandymai su skystosiomis trąšomis, organizuojamos bendros lauko dienos, seminarai.

Skystųjų trąšų naudojimas auga

„Matydami tendencijas, kaip visame pasaulyje plečiasi skystųjų trąšų naudojimas, tikimės, kad jos populiarės ir Estijoje“, – veiklos sėkme neabejoja bedrovės „Agrochema“ rinkodaros direktorius Linas Balutis.

Skatinant skystųjų trąšų naudojimą, pirmiausia reikia išspręsti logistikos klausimus (atstumas nuo Jonavos iki Jogevos yra 600 km), sukurti infrastruktūrą, tad dabar įrenginėjamas skystųjų trąšų terminalas.

Estijoje dėl gamtos sąlygų derliai 5–10 procentų mažesni negu Lietuvoje, bet ūkiai ten stambesni, suformuoti didesni laukų masyvai. „Žemės ūkio gamyba mūsų šalyje labai koncentruota, praktiškai nebėra smulkių šeimos ūkių, kurie augintų vieną ar dvi karves, mažiausias pienininkystės ūkis prasideda nuo 50–100 karvių“, – sakė Estijos stambiųjų fermerių sąjungos viceprezidentas Janas Sora (Jaan Sorra). Jis pats augina 500 ha javų ir rapsų bei 10 ha sėklinių bulvių (pastarųjų planuoja atsisakyti, nes nėra rinkos). Jau trečius metus naudoja KAS trąšas ir labai patenkintas rezultatais. „Šį pavasarį „Agrochema“ pasiūlė pačias geriausias trąšų kainas Estijoje“, – tvirtina J. Sora. Vasarinių rapsų (žieminių visai neaugina) ūkininkas planuoja kulti 2,5 t/ha, o javų vidutinis derlius turėtų siekti apie 5,5 t/ha.

Į Lietuvą atvykę Estijos žemdirbiai pirmiausia apžiūrėjo 2006 m. atidarytą Šeduvos „Agromax” centrą, užimantį beveik 8 ha plotą. Šeduvos agrocentras „Agromax“ prekiauja visų rūšių trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis, sėklomis, pašarais, žymėtuoju kuru, kitomis ūkininkavimui skirtomis prekėmis, žemdirbius konsultuoja kvalifikuoti specialistai. Veikia 10 tūkst. tonų talpos grūdų saugykla. Modernių danų firmos Cimbria džiovyklų našumas – 40 tonų grūdų per valandą (per valandą džiovina 4 proc.).

Pagal „Agrochemos“ plėtros projektą iš viso numatyta pastatyti 10 agrocentrų. Lietuvoje jau veikia trys „Agromax“ ­cenrai, ketvirtasis baigiamas statyti Viduklėje. Numatyta, kad Lietuvoje veiks penki tokie centrai, Latvijoje ir Lenkijoje – po du, Estijoje – vienas. Kiekvienas centras orientuotas aptarnauti 50–70 km spinduliu dirbančius ūkininkus.

Kupiškėnas negailėjo patarimų

Estų žemdirbiai lankėsi Kupiškio rajono ūkininko Zigmanto Aleksandravičiaus ūkyje, išsidėsčiusiame vaizdingose Puožo ežero apylinkėse. Su sūnumi 1 600 ha dirbantis Z. Aleksandravičius pabrėžė, kad kiekvienam žemdirbiui labai svarbu turėti savo žemės. „Jei tik įmanoma, reikia pirkti žemę, nes tai ūkininkavimo pagrindas“, – sakė Z. Aleksandravičius pridurdamas, kad dabar žemės ūkio paskirties žemės hektaras kainuoja apie 2 000 eurų. Jo turimos nuosavos žemės plotas artėja prie 1 000 ha. Augalininkystės krypties ūkyje auginami žieminiai ir vasariniai rapsai bei javai. „Savo ūkyje sunaudojame labai daug skystųjų trąšų, joms įterpti ir paskleisti turime visą reikiamą techniką“, – sakė Z. Aleksandravičius. – Šiemet pirmą kartą skystąsias trąšas sėjos metu įterpėme kartu su sėkla 150 kg/ha Lyderis 9-9-9.“ Trąšų visada pridedama ir purškiant pasėlius fungicidais, ir insekticidais (išpurškiamų trąšų kiekis priklauso nuo augalų augimo tarpsnio).

Pasak ūkininko, skystosios trąšos turi ir savų pliusų, ir minusų. Jos neabejotinai duoda efektą, bet reikia tiksliai laikytis naudojimo taisyklių: nepurkšti gresiant šalnoms, pučiant stipriam vėjui, kepinant saulei, nes tuomet kyla pavojus apdeginti augalus. Z. Aleksandravičius ištyrė savo laukų dirvožemį ir dabar atskiriems laukams prideda būtent tų elementų, kurių ten trūksta.

Dėl pasikeitusių gamtos sąlygų – palyginti šiltų žiemų, sausų pavasarių ir vasarų – ūkyje nuspręsta auginti daugiau žiemkenčių. Jau praėjusiais metais nauja strategija visiškai pasiteisino. Pernai iš rudens pasėta beveik 1 400 ha, pavasarinei sėjai liko sėti tik apie 200 ha. Ūkyje taikoma neariamoji žemdirbystė, bet, pasak ūkininko, jokios finansinės ekonomikos iš minimalizuoto žemės dirbimo nėra – sutaupoma tik laiko. „Jei laiką paverstume pinigais – tada taip, sutaupome. Bet atsiranda kitų problemų – piktžolės, ligos, armens padas ir taip toliau“, – tvirtina Z. Aleksandravičius.

Skeptiškai žiūrintis į tuos, kurie kulia po 9–10 tonų, ūkininkas sako nesiekiąs išspausti maksimalių derlių – ne itin derlingose Kupiškio žemėse (38 našumo balai) žemdirbį tenkina ir 5–6 t/ha javų bei apie 3 t/ha žieminių rapsų derlius.