Moderniose agroekosistemose, kokiomis gali būti laikomi šiuolaikiniai sodai, yra mažiausiai penki pagrindiniai faktoriai, kurie skatina plisti augalų ligas ir kilti epidemijoms. Jie lemia ir bakterinės degligės išplitimą, ir šios ligos intensyvumą.

Ribotas augalų rūšių skaičius tankiai pasodintas ploto vienete. Moderniuose obelų soduose auga tik dviejų rūšių augalai: obelys ir žolė (veja). Prieš penkerius metus obelų soduose paprastai buvo sodinama 100 arba mažiau vaismedžių akre, dabar sodai gerokai sutankėjo: vaismedžių populiacija užima nuo 250 iki 1 500 vnt./akre (1 akras = 4 046,85 m2 arba šiek tiek mažiau negu 0,5 ha).

Plačiai auginami jautrūs augalai. Kai kurios obelų veislės yra vidutiniškai arba net labai atsparios bakterinei degligei, tačiau jos gali būti pažeidžiamos krušos, vėjo ar šalčio. Rinkos reikalavimai per pastaruosius du dešimt­mečius paskatino auginti naujas obelų veisles – Gala, Fuji, Braeburn, Empire, Ginger Gold ir Granny Smith – kartu su tradicinėmis veislėmis Rome, Jonathan, York ir kitomis, kurios yra vidutiniškai ar labai jautrios bakterinei degligei.

Auginamos genetiškai panašios ar tapačios veislės ir poskiepiai. Obelų ir kriaušių veislės, dauginamos vegetatyviniu būdu, išlaiko rūšies tapatumą. Be to, labai populiarūs tipiniai sod­menys su vegetatyviniais poskiepiais M.26 ir M.9. Iš tikrųjų, JAV apie 60 proc. obelų auginama ant šių jautrių bakterinei degligei poskiepių.

Monokultūra laike ir erdvėje. Vaisiniai sodo augalai tame pačiame plote auginami 15–20 metų (tai monokultūra laike). Monokultūra erdvėje suprantama, kaip sodininkystės išplitimas tam tikrame areale, kur yra palankios sąlygos sodo augalams augti, jie kultivuojami dideliuose plotuose ir tuo pačiu sudaromos idealios sąlygos patogenų populiacijoms rastis.

Vienoda sodininkystės agrotechnika apima visą regioną. Kad būtų užtikrinta tam tikro lygio produkcijos kokybė, sodininkai naudoja vienodą agrotechniką. Viso to rezultatas – susidaro palankios sąlygos ligoms plisti.

Visi šie faktoriai būtini, norint išauginti aukštos kokybės sodininkystės produkciją. Sumažinus ar eliminavus nors vieną šių faktorių, galimybė užauginti komercinę vaisių produkciją sumenkėja. Šių faktorių, kaip ligų plitimo sąlygų, suvokimas leidžia pasirinkti efektyvią augalų apsaugą, užtikrinančią tam tikros kokybės produkcijos gavimą.

Kontrolės ir valdymo filosofija

Terminai „kontrolė“ ir „valdymas“ naudojami kaip sinonimai, tačiau iš esmės reiškia skirtingus dalykus. Kontrolę galima suprasti kaip žmogaus dominavimo virš gamtos laipsnį, nors iš tiesų tai paprasčiausiai neįmanoma. Kontrolė taip pat reiškia greitą problemos sprendimą. Todėl kai problema atsinaujina, kontrolę reikia pakartoti. Valdymas, kaip kontrastas, reiškia tebevykstantį procesą, trunkantį visą sezoną ir besikartojantį kiekvieną sezoną tol, kol augalas gyvena. Valdymas taip pat reiškia, kad patogenai ir kenkėjai yra pastovūs agroekosistemos komponentai ir kad pirminis tikslas yra sumažinti jų daromą žalą ir kartu sunaikinti jos atsiradimo priežastį.

Taigi ligos plitimo valdymas yra rinkinys gerai žinomų ir naudojamų strategijų bei taktikų, skirtų iki priimtino lygio mažinti ligų sukeliamą žalą. Nors kai pasireiškia staigi bakterinės degligės epidemija, sunku suvokti „priimtiną“ žalingumo slenkstį.

Viena iš problemų yra ta, kad sode, kur mažai išplitusi bakterinė degligė, vis tiek reikia imtis priemonių ligai valdyti, nors jų poveikis iki sezono pabaigos gali nepateisinti jų kainos. Iš tikrųjų gera bakterinės degligės valdymo programa yra kaupiamojo efektyvaus poveikio, nes apima ne tik rizikos ir nuostolių sumažinimą einamaisiais metais, bet ir kitam sezonui.

Epidemiologinė ligos valdymo bazė

Augalų ligos pasižymi vienu unikaliu bruožu – jos visada vystosi epidemiškai. Epidemijų intensyvumas priklauso nuo pirminio užkrato sezono pradžioje ir užsikrėtimo dažnio vėliau. Kiekviena valdymo taktika, kuria mes naudojamės, per augalą, biologinius ar cheminius aspektus gali veikti vieną ar abu pirminius tikslus, kurie nusako epidemijos plitimą:

• sumažinti pirminio užkrato kiekį ir taip užkirsti kelią epidemijai plisti;
• sumažinti užsikrėtimų dažnį ir taip sulėtinti epidemijos augimą.

Geriausios augalų ligų valdymo programos integruoja daugeriopas taktikas į planinę programą, pagal kurią įgyvendinami abu minėti tikslai. Taktikos, veikiančios pradinį užkrato šaltinį, visada yra labiau efektyvios tuomet, kai jos atliekamos laiku. Taktikos, naudojamos prieš infekcijos išplitimą, beveik visada yra efektyvesnės už taktikas, naudojamas po infekcijos.

Augalų ligų valdymas ir bakterinė degligė

Patirtis, naudojant bakterinės degligės prog­nozavimo programą Maryblyt© ir daugialypius būdus eliminuoti užkrato pradus bei sumažinti infekcijos kiekį, įrodė, kad efektyviai valdyti galima paprastais, tradiciniais būdais – purkšti vario preparatais, tris ar daugiau kartų purkšti streptomicinu (tai rekomendacijos JAV sodininkams, Europoje steptomiciną naudoti uždrausta – red. past.) bei porą kartų genėti sekatoriumi.

Sėkmės raktas glūdi žinojime, kada ir kaip panaudoti šias paprastas priemones, kad būtų gautas maksimalus efektas. Priimant sprendimą, kurį būdą geriausia pasirinkti, reikia sau atsakyti į du klausimus:

• Kur dabar yra patogenas ir kokia šiuo metu jo būklė?
• Ką daryti ir kam reikia tai daryti?

Ramybės tarpsniu užkrėstų šakų ir ūglių pašalinimas yra pirmasis esminis žingsnis. Taip sumažinamas pirminio užkrato mastas ir sustabdomas bakterinės deg­ligės epidemijos kilimas ateinantį sezoną. Žiemą patogenas yra pasislėpęs gyvuose žievės audiniuose iki 2,5 cm gylyje, arba peržiemoja žemiau esančių vėžio pažeidimo pakraščiuose. Elementarus sanitarinis valymas turi būti atliekamas kiekvienais metais ir kiek­viename sode, nepaisant to, kiek bakterinė degligė buvo išplitusi praėjusiais metais.

Pavasarį purškimai vario preparatais neveikia žievės audiniuose pasislėpusių bakterijų iš vidaus. Bakterijos tampa aktyvios maždaug nuo žaliojo kūgio iki rožinio pumpuro tarpsnio, kaip atsakas į ang­liavandenių mobilizaciją, kurios reikia pumpurų ir ūglių vystymuisi palaikyti. Kruopštus apdorojimas bet kurios formuliacijos vario preparatu ne anksčiau kaip žaliojo kūgio tarpsniu ir ne vėliau to momento, kai žalių lapų viršūnėlės apie 5 mm perauga pumpurų žvynelius, garantuoja geriausią vario išsilaikymą ant žievės bei pumpurų ir taip sumažina užsikrėtimo galimybę prieš obelų žydėjimą.

Vario preparatų purškimas anksčiau negu žaliojo kūgio tarpsniu sumažina apsauginį poveikį nuo bakterinės degligės, ir kritiniu ligos pasireiškimo momentu preparatas gali būti nebeveiksmingas. Be to, sode ant vaismedžių bakterinės degligės užkratą gali pernešti stiprus vėjas, smarkus lietus bei vabzdžiai, ypač musės. Maksimalus purškimo efektyvumas gali būti pasiektas tik tada, kai apdorojamas visas sodo plotas, o ne tik jautrūs vaismedžiai. Vaismedžių apdorojimas vario preparatais vėlesniu tarpsniu, kai žalių lapų viršūnėlės apie 5 mm viršija pumpurų žvynelius, gali turėti fitotoksišką poveikį lapams bei vaisiams.

Purškimai streptomicinu per žydėjimą dažnai yra būtini, siekiant apsaugoti žiedus nuo infekcijos. Žiedai užsikrečia tik tada, kai atsidaro jų purkos. Tyrimais nustatyta, kad netgi kai tūkstančiai žiedų purkų yra užsikrėtusios, infekcija neišplinta tol, kol žiede nesusidaro nenutrūkstama vandens srovė tarp purkų ir nektarinės. Būtent nektaras yra puiki terpė bakterijoms daugintis. Kad įvyktų užsikrėtimas žiedų deglige, būtinos šios sąlygos:

• žiedai turi būti išsiskleidę (atsidengusios purkos), su sveikais vainiklapiais (žiedai su nukritusiais vainiklapiais yra atsparūs);
• drėgnas periodas (lietus arba ilgai išsilaikanti rasa, rūkas);
• vidutinė paros temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 60 F (15,5 C).

Jei streptomicinas naudojamas žiedų infekcijos dieną arba dieną prieš pat numatomą infekciją, tuomet gaunamas ­beveik absoliutus efektyvumas. Ankstesni ar vėlesni apdorojimai nebūna tokie efektyvūs, bet gali patikimai sumažinti žiedų degligės plitimą. Streptomicinas nenužudo bakterijų, bet stabdo jų dauginimąsi ir taip sumažina infekuotų purkų skaičių. Be to (ir tai labai svarbu), stabdo vėlesnį jų dauginimąsi nektarinėse.

Kai žiedai purškalu padengiami gerai, jie net skleidžiantis yra apsaugoti tol, kol vainiklapiai pradeda kristi ir atsiranda natūralus atsparumas. Reikėtų siekti, kad purškimai streptomicinu niekada nebūtų naudojami kaip profilaktinė priemonė. Iki 1988 m., kai pirmą kartą buvo panaudota purškimo laiko parinkimo programa Maryblyt©, visada rekomenduojami vienas arba du purškimai per žydėjimą. Retkarčiais neprireikia nė vieno purškimo. Bet niekada nereikia purkšti keturis ar daugiau kartų. Tradiciškai per žydėjimą streptomicinas naudojamas reguliariai, darant 4–5 dienų intervalus.

Infekuotų augalo dalių karpymas iš pirmo žvilgsnio atrodo gana sizifiškas darbas, bet ši praktika gali nepaprastai efektyviai limituoti antrinės infekcijos kiekį bei plitimą, sumažinti antrinių vėžių bei ūglių užsikrėtimą, esant didelei užsikrėtimo galimybei (kai vasaros metu augalai pažeidžiami krušos ar vėtrų, kai yra didelė galimybė mechaniškai pažeisti augalus). Norint gauti tikrąjį efektą, karpymą reikia pradėti nedelsiant, kai tik pasirodo pirmieji požymiai. Be to, primygtinai kirpti visus „negražius ūglius“, priartėjant prie mažiausiai dvejų metų amžiaus ūglių, kurie turi natūralų fiziologinį atsparumą. Tarp kirpimų būtina dezinfekuoti genėjimo įrankius.

Degligės bakterijos yra sisteminės ir gali plisti augale, nors dar nėra vizualių simptomų. Todėl genint tradiciniu būdu, yra tikimybė pernešti bakterijas ant sveikų augalų ir tokiu būdu sudaryti sąlygas kitų metų epidemijai.

Faktoriai, lemiantys maksimalų genėjimo efektą:

• genėti pradėti anksčiau negu pasirodo simptomai;
• nukarpytus ūglius išnešti iš sodo;
• sekti pavojingų ūglių pasirodymą;
• genėti kiekvienais metais, netgi kai deg­ligės pavojus mažas.

Visų apsaugos būdų naudojimas kiek­vienais metais, nepaisant degligės išplitimo, sumažina katastrofinių nuostolių riziką. Reikėtų visai nebedauginti labai jautrių deg­ligei M.26 ir M.9 vegetatyvinių poskiepių, peržiūrėti kriaušių auginimo galimybes kai kuriuose regionuose. Įvertinti naujų produktų – Actigard™ [Novartis, Inc.] ir Apogee™ [BASF, Inc.] – panaudojimą antrinei degligės infekcijai stabdyti bei ieškoti naujų produktų ir galimybių bakterinei degligei valdyti.

Bakterinės degligės apsaugos sistemos strategijos

Pasaulyje yra sukurtos bakterinės degligės prognozavimo sistemos Maryblyt, Cougar blight, taip pat Billing metodas. Pagal jas galima tiksliau pasirinkti purškimo laiką. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute tiriamas „iMETOS®sm”sistemoje sukurtas bakterinės degligės prognozavimo modulio efektyvumas.

Pasaulinėje praktikoje nuo bakterinės degligės purškiama antibiotikais, naudojami įvairūs organiniai junginiai, augaliniai aktyvatoriai, biologiniai produktai.

***

Bakterinei degligei jautrios obelų veislės

(pagal Lenkijos mokslininkų duomenis)

• Antonowka
• Celeste    
• Close
• Connel red
• Paulared
• Geneva Early
• Gloster
• Idared    
• James grieve
• Jonagold
• Jonatan
• Ligol
• Ligolina
• Lodel
• Pilot
• Pinova
• Piros
• Shampion
• Topaz
• Vista bella

Labai jautrios

(pagal JAV duomenis)

(būtina nuolat stebėti, ypač esant palankioms ligai plisti sąlygoms)

• Cortland
• Jonathan
• Fuji
• Gala
• Idared
• Jonagold
• Paulared

Vidutiniškai jautrios

(pagal JAV duomenis)

(stebėti palankiomis ligai plisti sąlygomis)

• Empire
• Golden Delicious
• Jerseymac
• Macintosh
• Spartan
• Summerred

Iš dalies atsparios

(pagal JAV duomenis)

(rekomenduojama stebėti vaismedžius su jautriais poskiepiais ir po ligos epidemijos)

• Delicious
• Liberty
• Melba
• Melrose
• Priam
• Prima
• Red Delicious

***
Poskiepiai

Labai jautrūs

(pagal JAV duomenis)

• ALNARP 2
• C 6
• M.9
• M.26
• M.27
• MARK
• P 2
• P 16
• P 22

Vidutiniškai jautrūs:

• MM.106
• MM.111

Iš dalies atsparūs

• Geneva 11
• Geneva 30
• Geneva 65
• M.7

***
Ligos požymiai:

• žiedai vysta, pajuoduoja, nenukrenta;
• lapai pajuoduoja, susisuka, apmiršta, bet nenukrenta;
• ūgliai, jaunos šakelės, šakos vysta ir žūsta, žievė suminkštėja, išsiskiria eksudatas, matyti ryški riba tarp sveiko ir pažeisto audinio;
• kamienų žievė suskyla, atsiranda opos, vėžinės žaizdos, pjūvyje opos audiniai būna rausvai rudi ar oranžiniai, pažeisti indai sudaro marmurinį piešinį

***
Bakterinės degligės plitimo būdai:

• vėjas, lietus, kruša;
• vabzdžiai – bitės, amarai, vapsvos, musės;
• migruojantys paukščiai;
• sodinamoji medžiaga;
• per užkrėstus vaisius;
• eksudatu ištepta tara;
• pakavimo medžiaga.

Į augalą infekcija patenka per žioteles, žiedus; šakelių, stiebų, kamienų žaizdeles; įtrūkimus.

Parengta pagal JAV mokslininką

prof. Paulą V. Steinerį (Paul W. Steiner)