Pastaruoju metu daug diskutuojama apie vieną iš stipriausių antioksidantų – mikroelementą seleną, kurio papildai yra gana populiarūs ir žmonių, ir gyvulių mityboje. Lietuvoje seleno koncentracija augaluose ir vaistažolėse mažai tyrinėta, tačiau preparatai žmonėms ir įvairūs pašarų priedai gyvuliams su selenu reklamuojami. Ar jie naudingi, be tyrimų sunku nuspręsti.

Organizmo poreikį selenui galima dirbtinai patenkinti neorganinėmis natrio selenito ar natrio selenato druskomis. Ir organinį, ir neorganinį seleną gyvūnų organizmas lengvai pasisavina, tačiau organinio ir neorganinio seleno vaidmuo organizme yra skirtingas.

Selenitai absorbuojami žarnyne paprastos difuzijos būdu, o selenatai geriau absorbuojami klubinėje žarnoje, vykstant jų transportavimui kartu su natrio jonais. Skirtingi selenatai, vykstant medžiagų absorbcijai, konkuruoja nuslopindami sulfatus, o selenitai absorbcijos metu sulfatams įtakos neturi.

Daugelis mokslininkų nustatė, kad selenas organizme veikia kaip natūrali ląstelės apsauga nuo oksidacijos. Jis dalyvauja daugelyje biocheminių reakcijų organizme ir turi įtaką gyvybiškai svarbioms organizmo funkcijoms.

Ironiška, tačiau mikroelementas selenas pirmiausia buvo atrastas dėl jo toksinių savybių. Riba tarp leistino (nekenksmingo) ir toksiško jo kiekio yra sąlygiškai maža. Mokslinėje literatūroje aptinkama skirtingų nuorodų apie seleno poreikį. Manoma, kad gyvuliams pakaktų, jei 1 kg sausųjų pašaro medžiagų būtų 0,10–0,15 mg seleno.

Seleno trūkumo ir pertekliaus požymiai

Apsinuodijimas selenu iš pradžių pasireiškia gyvybingumo sumažėjimu ir sulėtėjusiu augimu. Ilgainiui visiems gyvuliams pasireiškia šie požymiai: krinta svoris, atsiranda anemija, sustingimas ir luošumas dėl pažeistų sąnarių, krinta plaukai, ypač prie uodegos, nagų uždegimai ir nukritimas, patologiniai pakitimai širdyje ir kepenyse, galiausiai regėjimo sutrikimai. Sumažėja kiaulių paršingumas, vislumas, daugiau gimsta silpnų ar negyvų paršelių.

Trūkstant mikroelemento seleno pašaruose, vyksta įvairūs oksidacijos ir redukcijos procesai ląstelėje. Seleno trūkumas organizme padidina riziką susirgti onkologinėmis ligomis. Kai jo stokojama, gali išsivystyti mažakraujystė, raumenų distrofija. Prie seleno trūkumo požymių priskiriamas ir širdies raumens susilpnėjimas, sulėtėjęs augimas, padidėjęs polinkis infekcinėms ligoms.

Gyvūnijai ir augmenijai selenas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, nes jis nesintetinamas gyvūnų organizme, t. y. į organizmą jis turi patekti su vandeniu arba pašaru. Padidinus seleno kiekį pašaruose, daugiau jo susikaupia ir gyvūniniuose produktuose. Selenas yra būtinas nervų sistemos, skydliaukės veiklai.

Seleno poveikio bandymai

Lietuvos veterinarijos akademijos mokslininkai atliko bandymą, kad nustatytų, koks pašarų priedo Suplex E/Selenium poveikis paršeliams. Suplex E/Selenium priedas – mineralinis pašarų priedas, kurio sudėtyje yra vitamino E ir neorganinio seleno. Priedas gyvulių organizme slopina oksidaciją, mažina oksidacinių fermentų aktyvumą, t. y. saugo ląstelių membranų lipidus nuo peroksidacijos. Vartojimas: 1 proc. šio priedo 1 kg kombinuotųjų pašarų, 25 mg vitamino E ir 0,1 mg seleno. Tinkamiausia jo naudojimo trukmė – 7 mėnesiai nuo pagaminimo datos, laikant sandėliuose sandariai, sausoje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių ne aukštesnėje kaip 25 oC temperatūroje.

Tyrimui atlikti buvo sudarytos dvi analogiškos tų pačių vadų mišrūnų (landrasai x Lietuvos baltoji) kontrolinė ir bandomoji paršelių grupės. Prieauglis buvo penimas nuo 13 iki 105 kg svorio. Abiejų grupių kiaulių laikymo ir šėrimo sąlygos bandymo laikotarpiu buvo vienodos. Visų grupių gyvuliai buvo laikomi atskiruose garduose, šeriami sausais visaverčiais kombinuotaisiais pašarais du kartus per parą, gerti gavo iki soties. Kiaulės buvo penimos dviem penėjimo periodais.

Į bandomosios grupės paršelių pašarą pirmuoju ir antruoju penėjimo periodais papildomai įmaišyta priedo Suplex E/Selenium santykiu 0,1 mg Se:1 kg pašaro. Kontrolinės grupės paršeliai priedo negavo.

Pradedant bandymą, o vėliau pasibaigus kiekvienam bandymo periodui, kiaulės buvo sveriamos. Kiaulių svorio kitimas buvo nustatomas, pasvėrus kiekvieną gyvulį individualiai elektroninėmis svarstyklėmis vieną kartą per mėnesį prieš rytinį šėrimą.

Tyrimo rezultatai

Bandomosios grupės kiaulės pirmuoju penėjimo periodu augo sparčiau negu kontrolinės. Šios grupės kiaulės per šį laikotarpį priaugo vidutiniškai 4,4 kg, arba 9,2 proc. daugiau negu kontrolinės. Per antrąjį penėjimo periodą kontrolinės kiaulių grupės svoris skyrėsi nedaug, t. y. jos tik 0,87 kg, arba 0,09 proc. (p>0,05) atsiliko nuo bandomosios kiaulių grupės. Pastebėta, kad kiaulės, kurios papildomai gavo priedo SuplexE/Selenium, turėjo geresnį apetitą ir suėdė daugiau pašarų. Kontrolinėje kiaulių grupėje pasitaikė viduriuojančių kiaulių.

Mikroelemento seleno kiekiui nustatyti iš abiejų kiaulių grupių buvo atrinkta po 4 paršelius, iš jų 2 kuiliukai ir 2 kiaulaitės, ir paimti kraujo mėginiai. Seleno kiekis buvo nustatytas, naudojantis ato­minės absorbcijos spektometrijos metodu su termocheminiu atomizatoriumi (ADAC986.15).

Bandomosios grupės kiaulių kraujyje ištirtas mikroelemento seleno kiekis buvo beveik trigubai (0,016 mg/L ± 0,0018), arba 266,7 proc. (p<0,001) didesnis, palyginti su kontrolinės grupės (0,006 mg/L± 0,0004) kiaulių kraujyje esančiu seleno kiekiu.

Be akivaizdžių didesnio seleno sankaupos rezultatų, priedo Suplex E/Selenium gavusios kiaulės buvo sveikesnės, gyvybingesnės, geriau pasisavino pašarų maisto medžiagas.

Remiantis bandymų duomenimis, priedą Suplex E/Selenium patartina šerti įmaišytą į pramoninės gamybos kombinuotuosius pašarus kiaulėms nuo 1 iki 3 mėn. amžiaus, nes jie efektyvesni pirmuoju penėjimo periodu.