Per daugelį metų įgyta patirtis, naujų technologijų pritaikymas, didžiulė sodininkų praktikų ir sodininkystės mokslo koncentracija leido JAV tapti vienoms iš pasaulinių obuolių auginimo lyderių. Kai kurie straipsnyje pateikiami pastebėjimai ir patarimai mūsų sodininkams gali pasirodyti nenauji, kiti – pirmą kartą girdimi, tačiau viliuosi, kad amerikiečių praktika gali būti naudinga ir Lietuvos sodininkams.

Amerikiečiai skaičiuoja pinigus. Aišku, skaičiuoja visi, tačiau JAV ypač stengiamasi kiekvieną sode panaudotą priemonę – sodinamąją medžiagą, vaismedžių formavimo būdus, skynimo organizavimą ir daugybę kitų – pagrįsti ekonomiškai. Ir būtinai nuspręsti, kur galima sutaupyti, o kur tikrai neverta.

Sodinamosios medžiagos sąskaita taupyti neverta

Tai bene vienintelis dalykas, dėl kurio jau niekas JAV nesiginčija. Visi sutinka, kad taupyti – nuostolinga. Sodinukai privalo būti šakoti, puikiai išsivystę, kuo greičiau užimti jiems skirtą vietą sode ir pradėti derėti. Derlius jauname sode ir gaunamos pajamos lemia sodo pelningumą. Niekas neturi laiko laukti 3–6 metus, kol sodas pradės derėti. Iki trečiųjų metų medžiai turi užimti visą jiems skirtą plotą ir užaugti atitinkamo aukščio, o tai galima pasiekti tik sodinant ypač geros kokybės sodinukus. Kai kurie amerikiečių sodininkai vis dar mėgina atpiginti įveisimo kaštus, sodindami plonus nešakotus vienametukus arba įakiuotus poskiepius, tačiau jų priežiūra sode, kol išsivystys iki normalaus dydžio, reikalauja daugiau sąnaudų, negu jų patiriama auginant medelyne. Be to, užimamas didelis žemės plotas, kuris gali būti per tuos metus panaudotas efektyviau.

Planuojant kasmet plėsti sodus, sodinukus reikia užsiauginti pačiam

Amerikiečių sodininkai teigia, kad jie taip sumažina sodinuko kainą daugiau negu dvigubai. Sodinuko savikaina čia siekia apie 2 dolerius, o didmeninė kaina – apie 5,5, jei veislė patentuota, tai dar vieną dolerį tenka pridėti. Fauler (Fowler) ūkis Niujorko valstijoje, kuris kasmet sodina apie 40 ha naujų sodų, kiekvienais metais savo poreikiams pasidaugina apie 200 000 obelų sodinukų.

Bet jei sodas veisiamas retkarčiais arba sodinama palyginti nedaug, po kelis hektarus, turėti ir išlaikyti medelynui skirtą techniką, specialiai apmokyti žmones, paskirstyti materialinius ir žmogiškuosius resursus tarp sodo ir medelyno tikrai neverta.

Ūkiams, kurie turi verslinius medelynus, nereikėtų veisti sodo iš sodinukų, kurie liko neparduoti. Pasirodo, ne tik Lietuvoje yra tokių pavyzdžių, kai viename sode sodinamos įvairiausios veislės ir poskiepiai, skiriasi ir medelių kokybė. Toks sodas nevienodai auga, sunkiau jį prižiūrėti. Kai medelynas užsiima dar ir sodininkyste, reikėtų specialiai auginti sodinukus savų sodų plėtrai.

Kuo mažiau genėti jauną sodą

Kiekviena nugenėta šaka, kiekvienas jos patrumpinimas skatina sodinukus vešliau augti. Tačiau jei dominuoja vegetatyvinis augimas, stabdoma generatyvinė medelio raida, kitaip tariant, tolinama derėjimo pradžia. Amerikiečių sodininkai, nors ir labai nenoriai, bet grįžta prie šakų lankstymo – pririša ar kabina svarelius. Kaip rodo jų tyrimų rezultatai, per pirmuosius trejus metus, kol medžiai užims jiems skirtą vietą sode, tokia praktika tikrai pasiteisina ekonomiškai. Jauname sode genimos tik per storos šakos, viršijančios pagrindinio stiebo skersmenį daugiau negu dviem trečdaliais (Lietuvoje teigiame, kad daugiau negu pusę), ir tos šakos, kurios konkuruoja su vaismedžio viršūne.

Jauname sode reguliuoti derėjimą

Nereikia džiaugtis, kad pirmais antrais metais iš jauno ir nediduko medelio priskinama per 10 kg vaisių. Vaisių kiekis turi atitikti medelio išsivystymo lygį. Paliekant visus užmegztus vaisius, sutrinka jauno medelio maisto medžiagų ir asimiliatų paskirstymas, stabdoma žiedinių pumpurų diferenciacija. Optimaliai nesureguliavus vaismedžio derėjimo jauname sode, vėliau klaidų ištaisyti nebepavyksta – medeliai pradeda pramečiuoti, ir taip būna per visą sodo augimo laikotarpį. Ypač atidžiai reikia stebėti anksti pradedančias derėti veisles – Lietuvoje tai būtų Šampion, Ligol ir kitos. Pagal amerikiečių tyrimus, pirmaisiais sode augimo metais vaismedžiams derėti neleidžiama, antraisiais metais nepramečiuojančioms veislėms paliekama po 15–20 obuolių ant vaismedžio, trečiais – po 50–60, ketvirtais – po 100 obuolių. Jei veislė linkusi pramečiuoti, obuolių kiekis, tenkantis vienam vaismedžiui, mažinamas per pusę.

Vielos pigiau negu kuolai

Intensyviuose soduose, kol dar nesukurti žemaūgiai, bet tvirtą šaknų sistemą turintys poskiepiai, visi vaismedžiai turi turėti atramas, kad nuo derliaus naštos neišlūžtų. JAV beveik niekur nematyti individualių kuolų medžiui palaikyti. Visur naudojama trijų ar keturių vielų sistema. Kainų skirtumas akivaizdus – špalierius su vielomis įrengti kelis kartus pigiau. Sutaupyti taip pat galima savo miške ruošiant palaikomuosius kuolus špalieriams. Naudojamas čia paplitęs akacijinių šeimos medis – Juodoji Amerikos akacija (Robinia pseudo acacia). Akacijų mediena ilgai gali išlikti žemėje nesutrūnijusi net ir neimpreg­nuota. Nors tokie kuolai atrodo nelabai estetiškai – nelygūs, nevienodi, pasikraipę, – bet ar nuo to obuolių derlius mažėja? O išlaidos – tikrai!

Būtina retinti vaisių užuomazgas

Amerikiečiams tai nediskutuotina praktika. Galima nebent aptarti, kuris preparatas yra efektyvesnis arba kokioje augimo stadijoje reikia retinti. Norint išsiauginti kokybiškus vaisius, retinti būtina. Amerikiečiai retina visų sodo augalų užuomazgas – obelų ir kriaušių, trešnių ir slyvų, persikų ir nektarinų. Obelų užuomazgas saugiausia retinti žiedlapiams krintant – ši priemonė niekada per daug neišretina užuomazgų, be to, turi teigiamą poveikį kitų metų derliui (tas pačias tendencijas rodo ir Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atliekami tyrimai). Norint išretinti daugiau, tinkamiausias laikas purkšti užuomazgoms pasiekus 10–12 mm dydį.

Patartina naudoti augimo reguliatorius

Tai atskiro straipsnio tema, tačiau JAV augimo reguliatoriai tiriami, siūlomi verslui ir naudojami soduose labai plačiai. Tai ne tik Regalis (JAV prekinis vardas – Apogee), kuris skirtas vegetatyviniam augimui sumažinti, bet ir daugelis kitų preparatų: žiedinių pumpurų formavimuisi skatinti, vaisiams anksčiau nokinti, krituolių kiekiui mažinti, vaisių kokybei saugyklose gerinti ar vaisių laikymosi terminui pratęsti. Intensyviai sodininkaujant, atlikus visus būtinus technologinius priežiūros darbus ir norint dar labiau pagerinti finansinius rodiklius, būtina naudoti augimo reguliatorius.

Sodinimo atstumų nederinti prie turimos technikos

Sodinimo atstumų derinimas prie turimos technikos – dažniausiai daroma klaida, net ir Amerikoje. Ypač dažnai pasitaiko, kad savininkas, auginęs aukštaūgį sodą, kurio vaisiai skirti perdirbti, nusprendžia pradėti intensyviai sodininkauti. Nors sodas žemaūgis, tačiau su plačiais tarpueiliais, pritaikytais jo turimai technikai pravažiuoti. Po kiek laiko paaiškėja, kad tas sodas neneša lauktų pajamų. Sodas bus pelningas tik tuomet, kuomet, priklausomai nuo poskiepio ir veislės derinio, bus įveistas optimaliais atstumais – ir eilėse, ir tarp eilių. Jeigu įrodyta, kad ­žemaūgiai sodai yra patys pelningiausi, kai pasodinta nuo 2 200 iki 3 000 vaismedžių hektare, tai tiek jų ir turi būti.

Dėl augalų tarpusavio konkurencijos negalima per daug jų sutankinti eilėje, todėl reikia siaurinti tarpueilius. JAV soduose tarpueiliai dažniausiai paliekami 3,3–3,6 m (tokie skaičiai todėl, kad matuojama pėdomis). Paliekant didesnius tarpueilius, vaismedžiai nevisai išnaudoja vietą sode, todėl daugiau sąnaudų patiriama pjaunant žolę, neefektyviai naudojami purkštuvai. Jei, įveisus sodą platesniais tarpueiliais, leidžiama medžiams augti didesniems ir formuojamas platesnis vainikas, dėl prastesnio apšvietimo nukenčia obuolių kokybė, ypač nusispalvinimas. Taip vėl patiriami nuostoliai. Išvada viena: nusprendus auginti sodą, MTZ 80 traktorius reikia užmiršti.

Parinkti tinkamą vaismedžio aukščio ir tarpueilio pločio santykį

Vaismedžiui pasiekus tam tikrą aukštį, jo augimas ribojamas ir stabiliai palaikomas kasmet keičiant viršūnę – pervedant ant pageidautiname aukštyje esančios horizontalios šakos. Vaismedžio aukštis priklauso nuo poskiepio savybių, vainiko formavimo būdo, tačiau derančiame sode jis išlieka pastovus. Auginant per aukštas obelis, greta esančioms eilėms užstojama saulė, todėl nukenčia vaisių kokybė. Tačiau suformavus per žemas, prarandamas derlius. Aritmetiniais skaičiavimais įrodyta, kad intensyvų sodą paaukštinus pusę metro, papildomai iš hektaro galima skinti iki šešių tonų vaisių.

Tarpueilio plotį galima apskaičiuoti pagal numatomą medžio aukštį. Amerikiečių siūlomas tarpueilio pločio ir vaismedžio aukščio santykis – 1:0,9. Taigi jei tarpueilis trijų metrų pločio, vaismedis gali augti iki 2,7 m aukščio, jei keturių – tai vaismedžio aukštis gali pasiekti ir 3,6 m. Savaime suprantama, obels vainikas turi būti formuojamas laiba verpste arba superverpste, kad pačiame vaismedyje visi vaisiai būtų optimaliai apšviesti.

Labai aukštus intensyvius sodus teko matyti Ispanijos pietuose, tačiau ten vidurdienį saulė taip aukštai, kad medžiai beveik nemeta šešėlio. Niujorko valstijoje saulė taip pat kyla gerokai aukščiau negu Lietuvoje. Ar mūsų sodams toks tarpueilio pločio ir vaismedžio aukščio santykis tiktų? Žinoma, tai reikia tirti ir pagrįsti, tačiau kolegų amerikiečių teigimu, šiaurinėse platumose ilgėja dienos, todėl apšvietimo trūkumas kompensuojamas.

Sodą sodinti optimalaus tankumo

Nekyla abejonių, kad obuolių sodas turi būti žemaūgis ir intensyviai prižiūrimas. Suprantama, kad ir JAV visokių sodų yra. Tačiau mano iš anksto susidaryta nuomonė apie pakankamai ekstensyvius sodus Amerikoje greitai pasikeitė. Jungtinių Valstijų sodai niekuo nesiskiria nuo madas pasaulyje diktuojančių sodų Nyderlanduose, Austrijoje ar Italijoje. O mes kartais dar viliamės, kad surasime kažkokį stebuklingą receptą uždirbti pinigus iš sodo, įveisto su MM.106 poskiepiu! Pirmasis 1986 metais JAV įveistas sodas su M.9 poskiepiu vis dar puikiai dera.

Amerikiečių sodininkystės ekonomistų skaičiavimais, optimali obelų sodo sodinimo schema – 2 200–3 000 medelių hektare. Sodinti daugiau kaip tris su puse tūkstančio obelaičių nėra ekonominės prasmės. Sodinti daugiau vaismedžių apsimoka nebent tada, kada tikimasi, kad vaisių kaina išliks labai aukšta, arba sodinti reikia labai paklausias veisles, kurių rinkoje trūksta ir kurių obuoliai brangiau parduodami.

Purkšti naujos kartos purkštuvais

Nauji modernūs purkštuvai – tai ir taupymo priemonė (mažinamas darbinio skysčio kiekis), ir ekologiniai privalumai (mažesnis aplinkos užteršimas), ir geresnė purškimo kokybė. JAV soduose naudojami dviejų tipų naujos kartos purkštuvai: tunelinis ir su videoreguliatoriumi. Tuneliniai purkštuvai, kuriuos pirmieji pradėjo naudoti Nyderlandų sodininkai, labiausiai atitinka aplinkosaugos reikalavimus ir purškia su mažiausiu tirpalo kiekiu (pakanka 80–150 l/ha), nes visas perteklinis tirpalas, nulašantis nuo medžių ar nepatenkantis ant jų, surenkamas ir vėl naudojamas purškimui.

Buvo tikimasi, kad tai ateities purkštuvai, tačiau dabar baiminamasi, kad jie po sodą gali greitai paskleisti bakterinės deg­ligės užkratą, mat nuo užsikrėtusio medžio nuvarvėjęs ir dar kartą panaudotas tirpalas gali užkrėsti ir sveikus vaismedžius. Kitas „protingas“ purkštuvas su vaizdo kameromis fiksuoja vainiko plotį ir aukštį, tarpus tarp medžių ir pagal poreikį atidaro arba uždaro purkštukus. Įrodyta, kad, naudojant šį purkštuvą, sutaupoma apie 30 procentų chemikalų.

***

Kada galima ir kada negalima taupyti

JAV sodininkai skundžiasi dėl padidėjusių išlaidų ir energetiniams resursams, ir trąšoms, ir darbo jėgai, nepatenkinti dėl vis sudėtingesnės rinkos ir padidėjusios konkurencijos su importuota produkcija (sutikite, labai pažįstami rūpesčiai ir skundai!), todėl sodininkauti stengiasi kiek įmanoma ekonomiškiau. Gamybininkų rūpesčius siekia palengvinti sodininkystės specialistai ir mokslininkai.

Sutaupyti galima didinant darbo našumą. Ieškoma, kuriama ir bandoma mechanizuoti obuolių auginimą, tačiau šiuo metu sodininkams siūlomos tik platformos (savaeigės ar traukiamos traktoriaus), kurios palengvina vaisių skynimą, genėjimą ir užuomazgų retinimą. Įrodyta, kad naudojant platformas, o ne kopėtėles, našumas, priklausomai nuo darbų pobūdžio, didėja nuo 30 iki 70 procentų.

Sutaupyti galima trąšų sąskaita – tręšti tik tada, kai tikrai reikia! Per gausiai tręšiant, ypač azoto trąšomis, sukeliamas vešlus vegetatyvinis augimas, o tai turi neigiamos įtakos ir vaisių kokybei, ir derliui, ir jo laikymuisi. Norint sužinoti vaismedžių mitybos poreikius, reikia reguliariai atlikti dirvos ir lapų analizes.
Negalima sutaupyti neretinant užuomazgų, per mažai išgenint, šiek tiek mažiau naudojant chemijos. Visos šios priemonės lemia vaisių kokybę, o taupyti vaisių kokybės sąskaita – pati didžiausia klaida. Net jei reikia papildomų išlaidų, siekiant pagerinti vaisių kokybę, tai apsimoka daryti. Turi būti skaičiuojamas ne bendras derlius iš sodo, o parduota desertinė produkcija. Pasak amerikiečių, pelną sode lengviau padidinti, sodinant paklausias veisles arba auginant tinkamo dydžio vaisius, negu mažinant auginimo sąnaudas.