23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2008/08
„Agrovizija“ sujungia mokslą, inovacijas ir žinių sklaidą
  • Mano ūkis
  • Mano ūkis

Trečią kartą surengta paroda „Agrovizija 2008“ šiemet išsiplėtė ne tik užimamu plotu, bet ir dalyvių bei lankytojų skaičiumi. Per tris dienas su augalų apsaugos, tręšimo technologijų, augalų veislių ir technikos naujovėmis susipažino per 5 tūkst. žemdirbių ir žemės ūkio specialistų, t. y. vienu tūkstančiu daugiau negu pernai. Sulaukta delegacijų iš Suomijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos.

Parodos atidarymo ceremonijoje dalyvavusi Žemės ūkio ministerijos sekretorė Dalia Miniataitė pažymėjo, kad žemės ūkis tampa perspektyvia žemės ūkio šaka, o kaip ūkininkauti efektyviau, galima sužinoti tokio pobūdžio renginiuose. „Puiku, kad ši paroda sujungia mokslo žinias, inovacijas ir jų sklaidą žemdirbiams“, – atidarydama parodą, sakė D. Miniataitė. Parodos indėlį į Lietuvos žemės ūkį akcentavo ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis sakydamas, kad lauko dienos, kuriose susitinka pardavėjai ir pirkėjai, tapo jau įprastu dalyku, o parodoje „Agrovizija 2008“ dalyvauja ir trečias partneris – mokslas.

Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentė Veronika Vasiliauskienė atkreipė dėmesį, kad jokia technologija nefunkcionuoja be žmogaus. „Tokiuose renginiuose mokslas gali parodyti savo pasiekimus“, – sakė akademikė ir pridūrė, kad žemdirbių bendruomenėje „Agrovizijos“ populiarumas prilygsta visuotinai pamėgtos „Eurovizijos“ sėkmei.

Parodos lankytojas – ne atsitiktinis praeivis

Kaip ir kasmet, parodos ekspozicijos mirgėjo žiemkenčių, daugiamečių žolių mišinių, žieminių ir vasarinių rapsų, miežių, kviečių, kvietrugių, avižų, rapsų, bulvių, kukurūzų, žirnių, cukrinių runkelių laukeliais. Beveik 300 laukelių užėmė 2 ha plotą (ekspozicijoms paskirta iš viso 10 ha LŽI laukų). Augalų pasėliuose buvo demonstruojamas naujausių apsaugos produktų ir trąšų efektyvumas, lyginamos įvairių veislių savybės, pateikiamos auginimo technologijos. Pristatytos 55 žieminių javų veislės, po 19 žieminių ir vasarinių rapsų, 50 vasarinių javų, 10 kukurūzų, taip pat bulvių, žirnių ir kt. augalų veislių.

Parodos vadovės Irenos Deveikytės teigimu, šiemet bandymų ploteliai atrodė puikiai, nors gegužės pabaigoje–birželio pradžioje užsitęsusi sausra sukėlė augalams stresą. „Tai, kad pasėliai atrodo taip gerai, tik dar kartą įrodo, kad naujausios technologijos leidžia išauginti gausų derlių ir tuomet, kai oro sąlygos toli gražu ne idealios“, – sakė I. Deveikytė.

Pasak parodos organizatorių, „Agrovizija“ domisi tie žemdirbiai, kuriems žemės ūkis nėra laisvalaikio užsiėmimas, bet rimtas ir perspektyvus jų ir jų šeimos narių verslas, todėl čia beveik nebūna atsitiktinių lankytojų. „Prisipažinsiu, prieš trejus metus, pradėjus organizuoti pirmąją parodą, mano nuotaika nebuvo tokia gera kaip dabar. Šiandien galima teigti, kad Lietuva yra viena palankesnių šalių žemdirbystei plėtoti. Jei jau turime tai, ką mums davė motulė gamta, tai galime užauginti derlių ne tik sau, bet ir kaimyninėms šalims“, – kylančią žemės ūkio sektoriaus svarbą šalies ekonomikoje pabrėžė Lietuvos augalų apsaugos direktorė Aušra Beniulienė.

Unikali proga – techniką palyginti, įvertinti ir išsirinkti

Šiųmetė „Agrovizija“ sublizgėjo technikos gausa. Tradiciškai organizuojamą purkštuvų šou papildė žemės dirbimo ir sėjos technikos pristatymas. „Naujuoju finansinės paramos laikotarpiu ūkininkai daug investuos į techniką. Iš patirties žinau, kaip sunku ją yra išsirinkti. O čia žemdirbiai gali ne tik techniką pamatyti, bet ir stebėti jos darbą“, – pabrėžė Kėdainių krašto ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Pasak technikos pristatymo organizatoriaus Lietuvos žemdirbystės instituto dr. Virginijaus Feizos, purkštuvų šou – ne technikos varžytuvės. „Siekėme sudaryti galimybę ūkininkams pamatyti įvairias mašinas vienoje vietoje. Nugalėtojo nerinkome, kokia technika geriausia, sprendžia patys ūkininkai“, – sakė V. Feiza. Jo teigimu, ūkininkams svarbu ne tik pamatyti ekspozicijose išstatytas modernias mašinas, bet ir įvertinti jų darbą lauko sąlygomis.

Purkštuvų demonstracijos lauke buvo įrengtos dirbtinės kliūtys: lauko pakraštyje pastatytas medį ar stulpą imituojantis ritinys, o traktoriaus vėžių zonoje įrengtos duobes imituojančios kliūtys. Pakabinamų, prikabinamų ir savaeigių purkštuvų sijos buvo nustatytos 50 cm aukštyje nuo augalų viršaus. „Žinoma, Lietuvos ūkininkų laukai jau sukultūrinti, duobių, kokias mes čia imitavome, vargu ar rastume, tačiau purkštuvui važiuojant per jas matyti, ar sijos išlaiko nustatytą vienodą aukštį“, – aiškino V. Feiza. Ūkininkų vertinimui buvo pateikta per 10 skirtingų purkštuvų, iš jų 3 – savaeigiai.

Brangstantys degalai keičia tradicines žemės dirbimo technologijas

„Agrovizijos“ žemės dirbimo technikos pristatymo akcentas – neariamosios žemdirbystės mašinos. Tik kelios įmonės demonstravo plūgus. Remiantis užsienio spaudoje pateiktais duomenimis, minimalus žemės dirbimas ne tik taupo degalus, bet ir mažina anglies dvideginio emisiją, t. y. mažina aplinkos užterštumą. „Anglies dvideginio išskiriama daugiau ne tik dėl to, kad ariant su traktorių išmetamaisiais deginiais į aplinką patenka daugiau kenksmingų medžiagų. Ariamoje žemėje mikroorganizmai intensyviau ardo organines medžiagas, išskirdami daugiau anglies dvideginio“, – aiškino dr. Virginijus Feiza, pabrėždamas, kad vieno recepto, kaip įdirbti žemę, nėra. Mokslininkas patarė per daug nesižavėti minimaliu žemės dirbimu ir dirvos struktūrai pagerinti rekomendavo neariamą žemę suarti kas 4–5 metus. „Dirvos suspaudimą galima panaikinti ir giliu purenimu“, – pridūrė V. Feiza. Tam būtinas gilaus purenimo podirvio purentuvas.

Lygindamas skirtingų žemės dirbimo technologijų sąnaudas, bendrovės „Dotnuvos projektai“ technikos skyriaus vadovas Valentinas Bogačiovas teigė, kad vienas centimetras arimo gylio – papildomas 1 l degalų 1 ha. „Taigi, sumažinus arimo gylį 5 cm, sutaupote 5 l/ha degalų“, – seklaus dirbimo privalumus vardijo technikos specialistas.

Mašinų demonstracijas stebėjęs Radviliškio r. ūkininkas, daugkartinis Lietuvos arimo varžybų nugalėtojas Rimantas Garuckas prasitarė, kad ir jis savo ūkyje kai kurių laukų jau nearia, tačiau visiškai atsisakyti arimo neketina. „Aš už protingą žemės dirbimą, tai nereiškia, kad efektyvu vien tik arti arba vien tik skusti. Kaip įdirbti dirvą, sprendžiu pagal oro sąlygas, dirvožemio kokybę, sėjamą kultūrą ir kitus veiksnius. Išloši tik tuo atveju, jei moki pigiai prisitaikyti prie aplinkos sąlygų“, – teigė ūkininkas. Jo nuomone, toks renginys, kai vienoje vietoje galima pamatyti ir palyginti tiek daug įvairios technikos, ūkininkams labai patrauklus.

Jau rugpjūčio pabaigoje bus pradėta ruoštis kitų metų „Agrovizijai“ – sėjami žieminiai rapsai ir javai.

***

Parodoje dalyvavo per 20 agroverslo kompanijų. Augalininkystei skirtus produktus pristatė bendrovės „Agrodema“, „Agrokoncernas“, „Arvi fertis“, „Bayer CropScience“, „BASF A/S“, „Dotnuvos projektai“, „Dow AgroSciences/DuPont“, „Kemira GrowHow“, „Kustodija“, „Makhteshim Agan Benelux & Nordic B. V.“, „Syngenta Agro Services AG“, „Scandagra“.

Technikos naujoves demonstravo įmonės „Audrokesta“, „DOJUS agro“, „Dotnuvos projektai“, „Laumetris“, „Lytagra“, „Ivabaltė“, „Kretuvos agroservisas“, „SV Technika“, „Väderstad“, „Intrac Lietuva“, „Fakto“.

Parodos rėmėjai: Žemės ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, „Lifosa“, Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, SEB bankas.