Jungtinių Amerikos Valstijų žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad šiais metais bus perdirbta 390,1 mln. t rapsų sėklų, tai yra apie 10 mln. t daugiau negu praėjusiais metais. Kanadoje laukiamas 8 proc. didesnis rapsų derlius. Europos Sąjungos valstybėse 6,18 mln. ha plote taip pat bręsta geras rapsų derlius, tikimasi vidutiniškai iš hektaro prikulti apie 3,1 t sėklų.

Lietuvos žemdirbiai su nerimu laukia šių metų žieminių rapsų pjūties. Bręsta neblogas derlius, nes nešalta žiema ir trumpalaikiai pavasariniai atšalimai nepakenkė rapsams. Laukiamos labai palankios rapsų supirkimo kainos, nes Europoje kasmet vis daugiau gaminama ir suvartojama biodegalų. Pernai Vokietijoje buvo parduota 456 tūkst. t biodyzelino. Jau gaminami traktoriai ir automobiliai, kurie naudoja šaltai spaustą ir išvalytą rapsų aliejų.

Žieminių rapsų auginimo sėkmė priklauso ne tik nuo auginimo technologijos, bet ir nuo nenuspėjamų meteorologinių sąlygų. Prieš pjūtį ledų kruša gali lauke palikti tik styrančius stiebus. Klaidos rapsų nuėmimo metu taip pat brangiai kainuoja. A. Feiffer teigia, kad nuimant rapsus dažnai lauke lieka per 10 proc. derliaus. Pjūties nuostolius galima sumažinti, laikantis mokslo rekomendacijų.

Rapsų nuėmimo būdai ir mašinos

Išaugusios degalų kainos verčia žemdirbius rapsus pradėti pjauti kuo vėliau, kad nereikėtų džiovinti sėklų. Tačiau suvėlinta pjūtis reiškia, kad dalis derliaus bus prarasta. Galimos dvi išeitys. Viena jų – rapsus guldyti į pradalges. Taip bando daryti Joniškio, Kėdainių rajono ūkininkai. Šio būdo sėkmė priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir turimos technikos. Vakarų Europoje tokia technologija nenaudojama, nors sąlygos yra gerokai palankesnės negu Lietuvoje. Mūsų tyrimais nustatyta, kad rapsus galima pjauti ir guldyti ant apie 0,35 m aukščio ražienos, jeigu po pjūties dar bent tris dienas nelis ir pūs silpnas vėjelis. Pradalgės ant ražienos guli stabiliai apie 8 dienas, kai jos tankis didesnis negu 30 stiebų m-2. Pradžiūvus pradalgėms, nepavojingas ir gausesnis lietus. Tačiau, jei lietingi orai užsitęsia, storų pradalgių apatinė dalis džiūsta lėčiau, prastėja sėklų kokybiniai rodikliai.

Rapsų stiebų ir sėklų džiūvimo tolygumas ir sparta pradalgėse priklauso nuo pradalgės formos ir storio. Rapsus į pradalges turėtų guldyti savaeigės važiuoklės su didelio skersmens ratais, kad nupjauti rapsai gultų tarp važiuoklės ratų. Jeigu nupjautus rapsus plati pjaunamoji guldo viename šone, pradalgė nėra puri. Kanados firma „MacDon“ gamina savaeiges važiuokles aukštaūgiams augalams į pradalges pjauti. Jomis galima guldyti į pradalges ir rapsus.

Pradalgės turi būti renkamos juostiniais rinktuvais, kurie tvirtinami vietoje kombaino pjaunamosios, nes išdžiūvusios rapsų ankštaros yra jautrios mechaniniam poveikiui. Kad nuožulniajam transporteriui būtų tiekiama rapsų masė nepertraukiamai, turi būti suderintas rinktuvo pirštų judėjimo ir kombaino važiavimo greitis.

Renkant išdžiūvusius rapsus iš pradalgių, nustatomas minimalus kūlimo būgno sukimosi dažnis. Jei būgno skersmuo 0,6 m, jo sukimosi dažnis apie 600 min-1, tačiau jeigu pradalgės apačia drėgna – 700 min-1. Daugiabūgnių kombainų būgno sukimosi dažnis sumažinamas iki 500 min- 1. Tarp būgno ir pobūgnio nustatomas 22 mm tarpas.

Rapsai bręsta netolygiai. Dažnai pjūties metu ant stiebų būna ir subrendusių, ir žalių ankštarų. Dalis lapų dar būna nenukritę, o stiebo apatinė dalis kieta ir drėgna. Pjauti paliekant apie 0,35 m aukščio ražieną ne visada galima, nes aukštaūgiai rapsai būna pagulę, jų šakelės persipynusios. Ūkių specialistai taip pat reikalauja pjauti rapsus kuo žemiau, nes paprasčiau dirvą ruošti žieminių javų sėjai. Tačiau, pjaunant žemai, į kombainą tiekiama daug žalios masės, iš kurios išskiriamas lipnus skystis. Kombaino kratomosios lentos, sietų ir kiti paviršiai padengiami labai smulkiomis augalų dalelėmis, sutrinka tolygus nuokulų judėjimas separacijos paviršiais. Kad taip nebūtų, prieš pjūtį rapsus reikėtų desikuoti. Užsienio mokslininkai nustatė, kad, nuimant desikuotus rapsus, kombaino našumas padidėja apie 20 proc., į bunkerį byra švaresni ir mažiau sužaloti rapsai. Tačiau labai derlingus, pagulusius rapsus desikuoti sudėtinga, nes plačiabario purkštuvo ratai dalį augalų sutraiško.

Dar sudėtingiau desikuoti naujų hibridinių veislių rapsus, nes augalai žemi ir šakojasi prie pat dirvos paviršiaus. Nuimant tokius rapsus, tenka pjauti paliekant apie 70 mm ar dar žemesnę ražieną. Žemaūgiams rapsams desikuoti reikia aviacijos technikos, tačiau tai ne visiems prieinama.

Šiemet žieminius rapsus teks pjauti javų kombainais, prie pjaunamųjų pritvirtinus rapsų stalus. Tiesiogiai pjaunant rapsus, labai svarbu nesuvėlinti pjūties. Leistini 1 proc. natūralūs rapsų sėklų byrėjimo nuostoliai. Juos galima sumažinti, nupurškus rapsus preparatu Aventur, tačiau dar neįrodyta, kad papildomas derlius padengs išlaidas.

2007 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje buvo tirta žieminių rapsų Valesca brendimo dinamika ir natūralūs sėklų byrėjimo nuostoliai.

Liepos pirmajame dešimtadienyje iškrito 98,4 mm, o antrajame – 8,4 mm kritulių. Trečiasis dešimtadienis vėl buvo lietingas, iškrito 41,9 mm kritulių. Rapsų sėkloms pasiekus visiškos brandos pradžią (liepos 5 d.), ilgalaikiai lietūs pristabdė jų brandą. Orams pagerėjus, kasdien rapsų sėklų drėgnis sumažėjo apie 4–5 proc. Rapsų pjūties pradžią lemia ne tik sėklų drėgnis, bet ir natūralūs sėklų byrėjimo nuostoliai.

Daugiamečiais tyrimais nustatyta, kad rapsus reikia pradėti pjauti, kai sėklų drėgnis yra apie 15 proc., nes, esant palankiems orams, kitą dieną jų drėgnis sumažėja iki 10 proc. Tai racionaliausias pjūties laikas. Rapsus reikia nuimti per 2–3 dienas, o jeigu artėja lietingi orai, juos reikia pjauti nedelsiant ištisą parą. Jei aplinkos oro temperatūra didesnė kaip 20 °C, rapsų pjūtį vidudieny reikėtų nutraukti, nes sausos ankštaros ypač jautrios aktyviųjų skyriklių ir lenktuvų poveikiui.

2007 m. tyrimais buvo nustatyta, kad natūraliems rapsų Valesca sėklų nuostoliams didžiausią įtaką turėjo krituliai, vėjas ir paukščiai. Liepos 5 d. natūralūs sėklų byrėjimo nuostoliai jau siekė 1 proc. leistinąją ribą, tačiau dėl kasdienių kritulių sėklų drėgnis siekė 33 proc. Liepos 9 d. nustojus lyti, sėklų drėgnis siekė 26 proc., o natūralūs sėklų byrėjimo nuostoliai – 5,1 proc. Rapsai nedelsiant turėjo būti pjaunami, nes kiekvieną dieną natūralūs sėklų byrėjimo nuostoliai padidėdavo apie 0,44 procento.

Natūralūs sėklų byrėjimo nuostoliai priklauso ir nuo rapsų veislės. Dažniausiai derlingų veislių rapsų ankštaros yra jautresnės kritulių, vėjo gūsių ir kombainų darbinių dalių poveikiui.

Kombainų paruošimas rapsams nuimti

Sparčiausiai rapsus galima pjauti kombainu su pritvirtinta Vario pjaunamąja (pvz., New Holland CX860), kai abiejuose šonuose yra aktyvieji skyrikliai, arba pjaunamąja, kurios dugnas pakeistas juostiniu transporteriu (pvz., John Deere T660i). Prie pjaunamosios reikia tvirtinti skyriklius su ilgesniais ir smailesniais peiliukais. Skyrikliai su hidrauline pavara tvirtinami prie pjaunamosios, jeigu yra atskira hidraulinė sistema arba nuo kombaino darbinių dalių valdymo sistemos nutiesta papildoma linija. Jeigu jos nėra, tenka atjungti vieną iš lenktuvų valdymo arba kitą hidraulinės sistemos liniją. Tai trukdo kombainininko darbui.    

Perkant skyriklį su elektrine pavara, būtina atsižvelgti į kombaino elektros tinklo įtampą. Jeigu yra galimybė, reikia įsigyti skyriklį su 24 V įtampos elektros varikliu. Kartu su skyrikliu turi būti pateikta saugiklis, jungiklis ir laidai skyriklio elektros varikliui prijungti prie kombaino elektros tinklo. Nesilaikant šių nuorodų, perdega elektros variklis.

Prie daugelio kombainų pjaunamųjų tvirtinamas rapsų stalas su aktyviaisiais skyrikliais, kurių pavara elektrinė arba hidraulinė. Pritvirtinus rapsų stalą, lieka neuždengti arba siaura juosta uždengti tarpai tarp pjaunamosios ir rapsų stalo šonų. Juos būtina uždengti skardos lakštu arba brezento juosta, kad skyriklio perpjautos rapsų šakelės ir iškultos sėklos nekristų ant dirvos.

Kombaino reguliavimai

Nuimant sugulusius rapsus, lenktuvai nuleidžiami žemyn tiek, kad jų pirštai stumtų nupjautus stiebus pjaunamosios sraigei. Pjaunant nesugulusius rapsus, lenktuvai turėtų kuo mažiau veikti rapsus. Lenktuvų sukimosi dažnis turi būti kuo mažesnis, kad nebūtų kuliamos ankštaros, laužomos šakelės.

Tarp pjaunamosios dugno ir sraigės vijų nustatomas 20 mm, o tarp sraigės pirštų galų ir dugno 15 mm tarpas. Patartina uždengti akmenų gaudyklę skardos dangalu taip, kad jis netrukdytų kilnoti nuožulnųjį transporterį.

Priemaišų dalis bunkeryje, sėklų sužalojimas priklauso ne tik nuo kombaino darbo sąlygų, bet ir nuo kūlimo aparato ir valytuvo reguliuojamų technologinių parametrų. Nuimant drėgnus rapsus, svarbu suderinti kūlimo būgno sukimosi dažnį ir tiekiamos rapsų masės srautą į kūlimo aparatą. Nuimant rapsus važiuojama greičiau negu pjaunant javus, tačiau kūlimo būgną reikia sukti kuo lėčiau, kad nebūtų sutrupinti stiebai ir sužalotos sėklos. Į kombainą tiekiamų rapsų leistinas srautas priklauso nuo būgno sukimosi dažnio, nes būgno spragilai turi suploninti tiekiamų rapsų sluoksnio storį ir jį tolygiai stumti pobūgnio paviršiumi. Todėl nuimant drėgnus rapsus, padidinamas būgno sukimosi dažnis, o tarpas tarp būgno ir pobūgnio sumažinamas tik kuliant netolygiai subrendusius rapsus.

Kombainuose Claas Lexion prieš kūlimo būgną įrengtas masės greitintuvas, kuris iškulia dalį sėklų, todėl nuimant sausus rapsus galima sumažinti būgno sukimosi dažnį ir padidinti tarpą tarp būgno ir pobūgnio. Kombainuose New Holland už kūlimo būgno sumontuotas 0,47 m skersmens atmušimo būgnas ir 0,72 m skersmens rotorinis šiaudų separatorius, kurie taip pat kulia rapsus, todėl nuimant vidutinio drėgnio rapsus per visą pobūgnio ilgį nustatomas vienodas apie 24 mm tarpas tarp būgno ir pobūgnio. Labai svarbu nepamiršti sumažinti rotorinio šiaudų separatoriaus sukimosi dažnį iki 323 min- 1, perkeliant pavaros diržą ant greta esančių skriemulių, ir pobūgnį nuleisti į žemiausią padėtį. Jeigu darbo sąlygos būtų labai nepalankios, pobūgnį reikia grąžinti į pradinę padėtį (kaip kuliant javus).

Nuėmimo nuostoliai, rapsų sužalojimas ir priemaišų dalis bunkeryje labiausiai priklauso nuo valytuvo technologinių parametrų, nes sėklų masė maža, jos standžios, todėl per stiprus ventiliatoriaus pučiamas oro srautas jas gali nupūsti nuo viršutinio sieto. Jeigu oro srautas silpnas, pro sietus prabyra daug šiaudgalių.

Valytuve reikia suderinti ventiliatoriaus tiekiamą oro srautą su tarpais tarp sietų žvynų. Nustatant ventiliatoriaus sukimosi dažnį, reikia atsižvelgti į gamyklos rekomenduojamą dydį, nes atskirų modelių kombainų ventiliatorių sukimosi dažnis yra skirtingas. Visuose kombainuose nustatomi panašūs tarpai tarp viršutinio sieto žvynų. Nuimant drėgnesnius rapsus, paliekami apie 9 mm tarpai ir padidinamas ventiliatoriaus sukimosi dažnis. Nuimant sausus rapsus, tarpai sumažinami iki 8 mm, ventiliatoriaus sukimosi dažnis keičiamas, įvertinus nuo viršutinio sieto nupučiamų visaverčių sėklų kiekį. Keičiant tarpus tarp apatinio sieto žvynų, reguliuojamas sėklų švarumas. Tarpai keičiami nuo 3 iki 5 mm. Dėl lietaus suvėlinus rapsų pjūtį, į bunkerį byra ir šiaudgaliai, nes kūlimo aparatas sutrupina šiaudus. Tada apatinis žvyninis sietas pakeičiamas štampuotu su 3,5 arba 5 mm skersmens apvaliomis skylutėmis. Jeigu rapsai derlingi, jų sėklos stambios, o pjaunamoji plati, gali tekti įdėti sietą su 6 mm skersmens skylutėmis.

Jeigu iš varpų sraigės nuokulos grąžinamos į varpų kultuvę, kad mažiau būtų žalojamos sėklos, grublėto paviršiaus kultuvės pobūgnis keičiamas pobūgniu su lygiu paviršiumi.

Kūlimo aparatas ir šiaudų rotorinis separatorius sutrupina rapsų stiebus, todėl smulkintuvo priešpeiliai pakreipiami žemyn arba iš dalies ištraukiami iš smulkinimo kameros. Jeigu rapsų šiaudai kaupiasi klavišų galuose, jų viduryje reikia pritvirtinti dantytąsias juostas, kurios aktyviau stumtų šiaudus į smulkintuvą.

Yra ir daugiau specifinių kombainų ruošimo rapsams nuimti reikalavimų, kurie tinka ne visiems kombainams. Dėl to žemdirbiai turėtų reikalauti iš kombainų gamyklų atstovų išsamesnių konsultacijų ir metodinių patarimų.