Kaip tiksliau diagnozuoti ligas, įžvelgti pirmuosius jų požymius arba, dar net jiems nepasirodžius, numatyti galimą ligos plitimo mastą ir tempą – tokias problemas gvildeno mokslininkai ir VAAT specialistai. Lietuvos žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus mokslininkai kasmet rengia seminarus Valstybinės augalų apsaugos tarnybos (VAAT) regioninių augalų apsaugos ir karantino punktų specialistams.  

Dešimtyje šalies regionų VAAT specialistai pernai stebėjo 30 svarbiausių lauko augalų ligų ir 15 kenkėjų pasireiškimą, vertino jų keliamą potencialų pavojų derliui. Šiemet ligos ir kenkėjai stebimi žieminių ir vasarinių javų, bulvių ir žieminių bei vasarinių rapsų pasėliuose.

Atsiranda naujų pavojingų ligų

Keičiantis ūkininkavimo sąlygoms ir klimatui, plinta naujos, iki šiol Lietuvai nebūdingos ligos ir kenkėjai. Rapsų ligų specialistė LŽI mokslininkė Irena Brazauskienė pabrėžė, kad būtina prognozuoti sklerotinį puvinį, kuris itin aktualia problema tapo praėjusiais metais. Šia liga augalai užsikrečia žydėjimo metu. Jei pasirodo puvinio požymių ant stiebo, augalams jau  nebegalima padėti – per vėlu. Svarbu numatyti, ar tais metais galimas sklerotinio puvinio protrūkis. Nors visose Europos šalyse šia kryptimi daug dirbama, sukurti prognozių modeliai, deja, ne visuomet veikia. „Vienas iš sklerotinio puvinio prog­nozavimo būdų – lauke pasirinkti rapsų žiedlapių ir laboratorijoje išdėlioti juos ant maitinamosios terpės. Užtrunka maždaug tris paras, kol pasimato, ar iš žiedlapių auga grybas, ar ne. Rapsų lauke pažymėtoje vietoje galima išdėlioti skleročius ir sekti, kaip jie sudygsta. Skleročiams gausiai sudygus rapsų žydėjimo pradžioje, augintojus reikėtų įspėti apie sklerotinio puvinio plitimo pavojų“, – aiškino I. Brazauskienė. Pasak mokslininkės, ši liga pasireiškia gal kartą arba du kartus per 10 metų. Vadinasi, daug kartų purškiama be reikalo. Sklerotinio puvinio prognozė ūkiniu požiūriu būtų itin reikšminga. Šiemet LŽI laboratorijoje ant agaro terpės padiegus rapsų žiedlapių paaiškėjo, kad 35 proc. jų buvo užsikrėtę sklerotiniu puviniu.

„Ligų stebėjimas vegetacijos pabaigoje – tai ne prognozė, o faktas, – pabrėžė I. Brazauskienė. – Pavyzdžiui, fomozės plitimo vegetacijos pabaigoje visai nėra prasmės stebėti. Kai tik ši liga pradėjo plisti Lietuvoje, stebėjimai, be abejo, buvo svarbūs siekiant įvertinti ligos plitimo mastą. Dabar, kai jau aišku, kad fomozės yra labai daug, aktualus būtų stebėjimas rudenį: kiek augalų yra su bent viena fomozės dėmele. Plintant ligai, fungicidais purškiama rudenį. Vėliau grybas pereina į latentinę formą ir pasidaro nematomas iki vegetacijos pabaigos.“

Pavojingus rapsų kenkėjus – rapsinius žiedinukus ir paslėptastraublius – galima prognozuoti su gaudyklėmis. Pernai rapsams kenkė ir buvo gausiai išplitę nauji kenkėjai – kopūstiniai gumbauodžiai. Kai kuriuose laukuose augalai buvo pažeisti net 100 proc.

Javų ligos ir kenkėjai stebimi nuo ankstyvo pavasario

Apie ligų plitimo riziką dažniausiai informuojama pastebėjus jų pirmuosius požymius ar radus pasėlyje kenkėjų. „Nuo pirmųjų požymių pasirodymo per savaitę liga gali smarkiai išplisti ir tapti didžiule problema. Tad žemdirbius apie kilusią grėsmę reikėtų informuoti nedelsiant“, – ragino mokslininkė Roma Semaškienė. Prognozuojant kai kurias ligas, svarbu atsižvelgti į augalų augimo tarpsnį. Štai stiebalūžės prognozėms svarbu kviečių pasėlius įvertinti nuo 30 iki 32  augimo tarpsnio. Šios ligos žalingumo riba nurodoma labai įvairi: Anglijoje manoma, kad ligos pavojus prasideda, kai yra pažeista 7 proc. augalų, Danijoje – 20, kitose šalyse – 37 proc.  augalų. „Mūsų laukuose jau keleri metai fiksuojama 100 proc. stiebalūžės pažeistų augalų“, – ligos išplitimo mastą pabrėžė mokslininkė Irena Gaurilčikienė.

Lapų ligos žieminiuose kviečiuose kasmet plinta nevienodai. Pavojingą ligą – lapų septoriozę gali sukelti du grybai: Septoria tritici ir Stagonospora nodorum. Apsaugos sistemos nuo šių ligų šiek tiek skiriasi, todėl labai svarbu nustatyti, kuris lapų septoriozę sukeliantis grybas plinta.

Pernai kviečiuose smarkiai išplito Septoria tritici sukeliama lapų septoriozė.  „Jei mūsų laukuose Septoria tritici sukeliama lapų septoriozė ir toliau taip plis, tai antrasis purškimas bus būtinas ne kaip esame įpratę, išplaukėjus javams arba prieš išplaukėjimą, o išsiskleidus paskutiniam lapui. Purškimo sistema žieminiuose kviečiuose turėtų pereiti prie trijų kartų purškimo: bambėjimo pradžioje (32), bambėjimo pabaigoje–vamzdelėjimo pradžioje (39–41) ir žydėjimo metu (65), darant maždaug trijų keturių savaičių tarpus tarp purškimų.

Septoriozės tipus atskirti lengviau naudojantis lupa. S. tritici pažeistuose augaluose atsiranda stambių rusvų ar rudų dėmių, kuriose susiformuoja palyginti stambūs, plika akimi matomi, juodi taškeliai – grybo piknidžiai. S. nodorum piknidžiai nedideli (jiems įžiūrėti reikia 10 kartų didinančios lupos), rudi.

S. nodorum požymius lengva sumaišyti su kviečių dryžligės požymiais. Pastarąją ligą ir prognozuoti, ir diagnozuoti yra sunku. Jai išplisti pakanka vos poros trejeto dienų, ypač jei veislė jautri ligai, o sąlygos plisti tinkamos (vyrauja lietingi orai, oro temperatūra laikosi 20–25 oC). Apsaugai nuo šios ligos svarbu parinkti optimalią fungicido normą ir nesuvėlinti purškimo.

Javuose daug žalos padaro ir geltonosios rūdys – vėsių ir drėgnų orų liga, ypač dažna pajūrio zonoje, išplinta, kai vėsiomis naktimis būna gausios rasos. Geltonąsias rūdis svarbu aptikti pačioje ligos plitimo pradžioje. „Rūdys yra tokia liga, kad viename lauke yra, o kitame jos gali ir nebūti. Liga gali sudaryti pavienius židinius, savotiškas salas lauke“, – aiškino I. Gaurilčikienė. Javų žydėjimas yra paskutinis tarpsnis, kada pasėlius galima purkšti fungicidais.

Kad informacija pasiektų žemdirbius

„Kai kurių ligų stebėjimo galima ir atsisakyti. Pavyzdžiui, kietosios ir dulkančiosios kūlės yra su sėkla plintančios ligos, todėl reikėtų nustatyti sėklos užsikrėtimo lygį. Analizes vertėtų atlikti Valstybinėje sėklų ir grūdų tarnyboje, – pasiūlė R. Semaškienė, – nes svarbiausia nustatyti sėklos užsikrėtimą.“

VAAT specialistai kasmet vykdo bulvių maro monitoringą. Štai pernai pirmieji bulvių maro židiniai buvo nustatyti palyginti anksti – birželio paskutinėmis dienomis, liepos viduryje liga jau buvo intensyviai išplitusi visoje šalyje. Bulvėse svarbu stebėti amarus, nes jie yra pagrindiniai virusinių ligų platintojai, ypač pavojingi sėkliniuose bulvių pasėliuose. Net ir pavieniai amarai gali pernešti ligas.

„Mūsų specialistams pastebėjus pirmuosius ligų ar kenkėjų plitimo požymius, informuojame žemdirbius per rajoninius laikraščius, pranešame Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai, visą informaciją skelbiame internetinėje svetainėje www.vaat.lt. Situacija laukuose stebima dešimtyje šalies regionų, apie pasėlių fitosanitarinę būklę sprendžiama atliekant apskaitas“, – sakė VAAT augalų apsaugos skyriaus vyr. specialistė Janina Gošovskienė.

Pernai per visą vegetacijos laikotarpį atlikta 6 000 ligų ir kenkėjų išplitimo apskaitų.