Patogeninių grybų sukeltos salierų lapų dėmėtligės – cerkosporozė ir septoriozė – pažeidžia salierų lapus ir lapkočius, todėl nukenčia derlius. Bakterijų sukeltos dėmėtligės dažniau plinta, kai augimo metu vyrauja drėgni orai. Nors šios ligos ne kiekvienais metais pasireiškia masiškai, tačiau dėl pažeistų lapų ir lapkočių gerokai padidėja derliaus nuėmino ir laikymo sąnaudos.

Kad būtų užtikrinta efektyvi salierų pasėlio apsauga nuo ligų, būtina kuo anksčiau nustatyti infekcijos pradžią ir identifikuoti ligų sukėlėjus.

Salierų cerkosporozė (sukėlėjas Cercospora apii)

Požymiai. Paprastai cerkosporozė pasireiškia anksčiau negu septoriozė, bet liga ne visuomet aptinkama dėl greito septoriozės išplitimo. Iš pradžių ant lapų atsiranda smulkių, apskritų arba netaisyk­lingos formos gelsvai rudų dėmių. Vėliau dėmės padidėja iki 1 cm skersmens ir daugiau, lapo audiniai dėmių vietoje džiūsta ir ruduoja. Labiau pažeisti lapai galiausiai visai nudžiūsta ir sunyksta. Kai sąlygos ligai plisti yra palankios ar auginama jautri ligai veislė, dėmių gali būti ir ant lapkočių. Dėmių centre matomos pilkos apnašos, sudarytos iš grybo konidijakočių ir konidijų. Cerkosporoze sergančių salierų šaknų derlius mažėja.

Palankios plisti sąlygos. Liga plinta sporomis. Dažniausiai sporos susidaro naktį, kai mažiausiai 10 valandų laikosi 15–30 °C temperatūra, o santykinė oro drėg­mė yra beveik 100 procentų. Daugiausia sporos pasklinda rytais, kai būna vėjuota ir mažėja santykinė oro drėgmė. Nuo apsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo praeina 12–14 dienų. Cerkosporozės užkratas gali išsilaikyti ir apkrėstose sėklose, ir užkrėstose augalų liekanose dirvoje. Užkratas greitai pasklinda su vėju, lietumi, jį taip pat perneša žmonės ir žemės ūkio technika.

Salierų septoriozė (sukėlėjas Septoria apiicola)

Požymiai. Tai labai dažna salierų liga. Septoriozės požymiai gali būti matomi ant lapkočių ir liga gali visiškai sunaikinti salierus, jei augalai auga lėtai arba ligai plisti susidaro itin palankios sąlygos. Iš pradžių atsiranda smulkios, rausvai rudos dėmelės ant senesnių išorinių lapų. Dėmės greitai tamsėja, pasidaro rudos, vos ne juodos spalvos, susilieja į didesnes dėmes. Dėmėse iš abiejų lapų pusių pasirodo tamsūs taškeliai – piknidžiai – tai grybo vaisiakūniai, kuriuose subręsta sporos, dar vadinamos piknosporomis.

Palankios plisti sąlygos. Septoriozė gali tapti rimta problema auginant salierus pelkėtose žemumose. Ligai plisti palankios sąlygos, kai vyrauja vėsūs (10–27 °C) ir drėgni orai. Pagrindinis ligos šaltinis – užkrėsta sėkla. Sėklose grybas išlieka gyvybingas iki dvejų metų. Labai svarbu užauginti sveikus daigus, todėl šiltnamyje ar daigyne būtina laikytis optimalių sąlygų daigams augti. Pasodinti apkrėsti daigai greitai suserga, jei lauke susidaro palankios sąlygos ligai plisti. Užkratas greitai išplinta po visą lauką su vėju ar lietumi, taip pat laistant laukus; infekciją išnešioja ir dirbantys žmonės, technika. Laistymas gali būti vienas iš sporas platinančių veiksnių. Grybo Septoria apiicola sporos pasklinda tik kelių metrų atstumu, o Cercospora apii – toliau.

Salierų lapų bakterinė dėmėtligė (sukėlėjas Pseudomonas syringae pv apii)

Požymiai. Bakterijos į augalo audinius patenka per natūralias ertmes – žioteles – ar mechaninius pažeidimus. Pirmieji ligos požymiai pasirodo ant lapų kaip mažos smulkios gelsvos dėmės. Jos labai panašios į cerkosporozės dėmes, tik yra smulkesnės ir atrodo lyg šlapiuojančios. Vėliau jos didėja, tampa rūdžių spalvos su gelsvu apvadu. Dėmių daugėja, jos susilieja, audiniai nekrotizuojasi. Bakterinės dėmėtligės atveju lapkočiai pažeidžiami retai. Bakterinę dėmėtligę nesunku atskirti nuo kitų dėmėtligių, nes dėmėse nesimato piknidžių, mikroskopuojant nerandama sporų.

Palankios plisti sąlygos. Bakterinei dėmėtligei plisti palankus vėsus, drėgnas oras. Liga plinta su lietumi, laistomu vandeniu, bakterijas išnešioja lauke dirbantys žmonės, technika – ypač tuomet, kai lapai yra šlapi. Bakterijos lieka gyvybingos sėk­lose ir per žiemą nesupuvusiose augalų liekanose dirvoje.

Profilaktinės ir apsaugos priemonės

Salierų apsauga nuo dėmėtligių priklauso nuo bendrų agrotechnikos reikalavimų laikymosi: sėjomainos, atsparių ligoms veislių parinkimo, sveikos sodinamosios medžiagos, reguliaraus nuolatinio lauko stebėjimo, naudojant ligų prog­nozavimo modelius, teisingo fungicidų parinkimo ir purškimo tinkamu laiku.

Integruotoje salierų apsaugos programoje pats svarbiausias dalykas – užauginti sveikus daigus. Be to, būtina nuolat stebėti pasėlį – nuo daigų pasodinimo iki pat vegetacijos pabaigos. Sėti daugiausia dvejų metų senumo sveiką sėklą. Terminis ir cheminis sėklų apdorojimas yra efektyvi priemonė nuo dėmėtligių. Rekomenduojama salierus profilaktiškai nupurkšti fungicidais dar daigyne, kai augalai sukoncentruoti nedideliame plote. Kruopščiai atrinkti sodinimui tinkamus gražiausius daigus, o pažeistus – išmesti ir sunaikinti.

Rekomenduojama taikyti 4–5 metų sėjomainą, subalansuotai tręšti. Pasėlį formuoti taip, kad sodinamų augalų eilės būtų lygiagrečios tai krypčiai, iš kurios dažniausiai pučia vėjas.

Teisingai naudojama laistymo prog­rama gali padėti augalams apsisaugoti nuo ligų. Laistymo laiką reikėtų parinkti taip, kad periodas, kai lapai būna drėg­ni, neprailgintų natūraliai egzistuojančio drėgmės periodo. Pavyzdžiui, pamėginti laistyti naktį, kai lapai jau ir taip būna drėgni.

Rudenį, nuėmus derlių, salierų liekanas rekomenduojama sunaikinti.

Purškimams patartina naudoti skirtingų veikliųjų medžiagų augalų apsaugos produktus, kad neišsivystytų patogenų atsparumas. Purškiant naudoti pakankamai vandens, kad gerai sudrėktų apatiniai lapai ir lapkočiai. Salierų apsaugai naudojami fungicidai, turintys tokias veik­liąsias medžiagas, kaip chlorotalonilas, manebas, propikonazolas, difenokonazolas, mankocebas, vario grupės preparatai, o pastaruoju metu – strobilurinų grupės fungicidai. Vario turintys fungicidai paprastai naudojami profilaktiniams purškimams nuo bakterinės lapų dėmėtligės, nors yra tolerantiškų variui bakterijų padermių. Lietuvoje salierų apsaugai galėtų būti naudojami fungicidai, skirti morkų apsaugai: Amistaras 250 g/l k. s., Folikuras 250 g/l v. e. ir Signumas 334 g/kg v. t. g.

Kai kuriose šalyse pradėtos naudoti ligų prognozavimo sistemos duoda gerų rezultatų. Registruojamos meteorologinės sąlygos (temperatūra, krituliai, santykinė oro drėgmė, vėjo greitis, radiacija ir t. t.) leidžia apskaičiuoti infekcijos pradžią ir pirmojo purškimo laiką. Be to, daug dirbama ir selekcijos srityje: išvedamos tolerantiškos arba atsparios vienai ar kitai ligai salierų veislės.