Cukriniai runkeliai silpnai konkuruoja su piktžolėmis, nes jie lėtai auga ankstyvaisiais vystymosi tarpsniais. Piktžolės gali cukrinių runkelių derlių sumažinti nuo 25 iki 90 proc., o ekstremaliomis sąlygomis – net iki 100 procentų.

Įsigalėjus naujajam cukraus režimui, sumažinta cukraus gamybos kvota ir cukrinių runkelių supirkimo kaina.

Gerokai sumažėjo perdirbėjų ir augintojų pelnas. Todėl didelis cukraus derlius ir maža savikaina yra lemiami faktoriai runkelių auginimo ekonomikoje. Cukrinių runkelių produktyvumas labai priklauso nuo pasėlių švarumo. Tad apsaugai nuo piktžolių reikėtų skirti nemažai dėmesio.

Kokia dalimi sumažės derlius, priklauso ne tik nuo piktžolių kiekio, bet ir nuo jų rūšies. Baltosios balandos, burnočiai, bekvapiai šunramuniai padaro kelis kartus didesnę žalą negu dirvinės našlaitės, dirvinės veronikos ir kitos smulkios piktžolės. Paaugusias piktžoles daug sunkiau išnaikinti negu esančias skilčialapių tarpsnio. Ypač sunku išnaikinti ūgtelėjusias takažoles, rūgčius, kibiuosius lipikus, bekvapius šunramunius ir baltąsias balandas.

Cukriniuose runkeliuose daugiau ir įvairesnių piktžolių sunaikinama, kai naudojamas ne vienas herbicidas, o jų mišinys. Mišiniuose su kontaktiniais herbicidais (Betasana, Betanalas ekspertas) naudojami dirvinio veikimo herbicidai (Goltiksas, Piraminas Turbo, Fiesta T, Karibu). Herbicidų mišinių komponentai parenkami, atsižvelgiant į vyraujančias piktžolių rūšis.

Lietuvos žemdirbystės institute atliktų tyrimų duomenimis, vijoklinius pelėvirkščius efektyviausiai naikino Betasanos 1,5 l ha-1  ir Nortrono 0,8 l ha-1 mišinys, purkštas tris kartus. Mišinyje sumažinus 0,4 l ha-1 (11 proc.) Betasanos ir 0,2 l ha-1 (25 proc.) Nortrono normą, efektyvumas sumažėjo ir siekė 77 procentus. Panašiai vijoklinius pelėvirkščius naikino Betasanos, Nortrono ir Goltikso mišinys, panaudotas du kartus (1,5+0,4+1,5 l ha-1). Silpniausiai juos naikino Betasanos 1,25 ir Nortrono 0,4 l ha-1 mišinys, naudotas tris kartus. Šis mišinys taip pat silpnai naikino ir dėmėtuosius rūgčius. Du kartus išpurkštas Betasanos, Nortrono ir Goltikso mišinys labai gerai išnaikino dėmėtuosius rūgčius. Dar efektyvesnis buvo herbicidų mišinių derinys, kai pirmuosius du kartus purkšta Betasanos ir Goltikso (1,5+1,5 l ha-1), o paskutinį – Betasanos ir Nortrono (2,0+0,8 l ha-1) mišiniu. Efektyvumas didėjo, didinant herbicidų normas mišinyje. Dviejų herbicidų mišiniai šiuos rūgčius naikino nepakankamai efektyviai. Didesnės Betasanos ir Nortrono normos mišiniuose sunaikino daugiau piktžolių.

Baltųjų balandų mažiausiai sunyko, tris kartus nupurškus Betasanos 1,25 ir Nortrono 0,4 l ha-1 mišiniu, palyginti su šių herbicidų mišiniais, kuriuose buvo naudotos didesnės Betasanos (1,5 ir 1,9 l ha-1) ir ­Nortrono (0,6 ir 0,8 l ha-1) normos. Betasanos, Goltikso ir Nortrono mišiniai labai efektyviai naikino baltąsias balandas (90–99 proc.). Tirti herbicidų mišiniai garstukus naikino silpniau, negu baltąsias balandas. Cukrinius runkelius du kartus nupurškus Betasanos ir Goltikso mišiniu (1,5+1,5 l ha-1), o trečiąjį kartą – Betasanos ir Nortrono mišiniu (2,0+0,8 l ha- 1), balandų sunyko 92 procentai. Kitų herbicidų mišinių efektyvumas buvo mažesnis – nuo 52 iki 75 procentų.

Tyrimų rezultatai rodo, kad Betanalo eksperto mišiniai su Piraminu Turbo, Goltiksu ir Karibu labai efektyviai (92–100 proc.) naikino vijok­linius pelėvirkščius, kibiuosius lipikus ir baltąsias balandas. Efektyvūs buvo ir Betasanos, Nortrono ir Goltikso mišiniai su alyva.

Cukrinių runkelių pasėlyje, naikinant bekvapius šunramunius, išryškėjo herbicidų mišinių efektyvumo skirtumai. Goltikso priedas prie Betanalo eksperto buvo efektyvesnis, palyginti su Piramino Turbo. Bekvapių šunramunių mažiausiai (76 proc.) sunyko išpurškus vieną Betanalą ekspertą (1,25 l ha-1 x 3) ir Betasanos, Nortrono, Goltikso bei alyvos mišinį (1,0+0,2+0,75+0,5 l ha-1 x 3). Minėtame mišinyje sumažinus 40 proc. Betasanos ir 33 proc. Goltikso normas, o Nortrono normą padidinus 33 proc. ir panaudojus jį keturis kartus, efektyvumas padidėjo iki 97 procentų. Kitų herbicidų mišinių efektyvumas, naikinant bekvapius šunramunius, buvo labai geras – siekė 95–100 procentų.

Išanalizavus tyrimų duomenis, galima teigti, kad herbicidų mišiniai, sudaryti iš keturių ar penkių veikliųjų medžiagų, labai efektyviai naikino problemines piktžoles. Mažinant komponentų skaičių mišinyje, reikėtų didinti herbicidų normas.