Siekiant sumažinti darbo sąnaudas, stambinami pienininkystės ūkiai, tačiau, didėjant karvių skaičiui, susiduriama su bandos priežiūros ir valdymo problemomis. Be to, vienapusiškai genetiškai tobulinant bandą, ypač prastėja karvių sveikatingumas. Pastebėta, kad labai produktyvių karvių atraminė sistema silpnesnė, jos linkusios sirgti tešmens uždegimais ir reprodukcijos sistemos ligomis. Todėl didelių pieno ūkių sėkmės garantas – optimalus bandos valdymas.

Bene svarbiausia karvių bandos valdymo grandis – karvių sveikatos stebėsena ir tikslus būklės vertinimas (dokumentavimas). Didelėje bandoje užtikrinti šią sąlygą vien žmogiškaisiais ištekliais neekonomiška ir dažnai neįmanoma. Todėl bandoma ieškoti lengvai pastebimų karvių fiziologinių požymių, kurie byloja apie jų sveikatos būklę. Paprastai sveika karvė yra rami, atrajoja arba ėda, gamina nepakitusių biocheminių savybių pieną. Šie požymiai tarsi atspindi fiziologinių sistemų veiklą. Šiuolaikines informacines technologijas įmanoma taikyti ir gyvulio būklei pagal fiziologinius požymius vertinti.

Gyvulio būklės požymiai

Pastebėta, kad karvės savijauta lemia jos elgseną, produktyvumą ir įmitimą. Apsiveršiavusios karvės įmitimas nekoreliuoja su reprodukcinės fiziologijos sutrikimais po atvedimo. Kuo didesnis skirtumas tarp karvės įmitimo po ir prieš atvedimą, tuo ilgesnis periodas iki apsivaisinimo, tuo didesnis sėklinimo indeksas. Jei karvė neteks daug svorio, tikėtina, kad sumažės pieningumas ir sutriks vaisingumas (tai priklauso nuo riebalų mobilizacijos intensyvumo).

Pieno produkcija gali būti vertinama kaip papildomas po apsiveršiavimo pasitaikančių ligų diagnostikos rodiklis. Tyrimais nustatyta, kad sergant ketoze, vidutiniškai netenkama iki 3 kg pieno per parą. Pieningumas sumažėja dar nesant akivaizdžių ketozės požymių. Nustatyta, kad primilžiai sumažėja prieš 2–4 savaites. Taigi šis požymis gali būti svarus rodiklis, vertinant karvės aprūpinimą energinėmis medžiagomis. Be to, ketoze sergančių karvių pienas šiek tiek riebesnis ir baltymingesnis. Nors aiškių ribų tarp sveikų ir sutrikusio energijos balanso karvių pieno riebumo ir baltymingumo nenustatyta, teigiama, kad padidėjusi pieno produkcija, didesnis riebumas ir baltymingumas gali būti signalas, kad dėl energijos trūkumo sutriks kiaušidžių funkcija.

Svarbus pieno rodiklis yra pieno laidumas. Tai yra atvirkščias rodiklis pieno varžai, labiausiai priklausantis nuo kraujagyslių reakcijos stiprumo. Uždegiminio proceso metu pieno liaukoje ypač kinta makroelementų apykaita. Pienas tampa laidesnis elektros srovei. Remiantis įvairiais duomenimis, nustatyta, kad sveikos karvės pieno savitas laidumas yra apie 4–5 mS/cm. Padidėjus piene natrio jonų koncentracijai, pieno savitas laidumas sumažėja. Dažniausiai tai yra gresiančio mastito rodiklis, tačiau vertinti karvės sveikatą vien tik pagal jį nėra tikslu.

Teigiama, kad sveikos karvės aktyvumas (judrumas) yra individualus bruožas ir jam reikšmingos įtakos neturi nei laktacijos laikas, nei aplinka. Lėtine ketoze sergančios karvės aktyvumas didesnis, todėl pagal pieno produkcijos sumažėjimą, gyvulio judrumą, prieš 5–6 paras galima spręsti apie susirgimą ketoze, skrandžio dislokaciją, virškinimo sutrikimus. Judrumo suaktyvėjimą gali lemti ir fiziologiniai reiškiniai, pavyzdžiui, rujos metu karvės būna ypač aktyvios.

Kompiuterinių bandos valdymo sistemų galimybės

Bandoms valdyti sukurtos kelios kompiuterinės programos. Vokietijoje paplitusi Fullexpert sistema, kurią siūlo kompanija „Lemmer-Fullwood GmbH“. Programos pagrindas Izraelio specialistų parengta kompiuterinė sistema Afimilk. Kompiuterinis bandos valdymas pasaulyje diegiamas ne tik kaip ūkininkavimo, bet ir kaip perspektyvi mokymo priemonė. Jungtinėse Amerikos Valstijose Afimilk sistemą studentų mokymo programose naudoja 12 kolegijų.

Kompiuterinė bandos valdymo sistema gali fiksuoti pieno kiekį, atleidimo greitį, elektrinį laidumą, karvės svorį ir judrumą (aktyvumą). Šie duomenys perduodami į kompiuterį, specialia programa apdorojami ir pateikiami grafiniu vaizdu. Sukaupti duomenys išsaugomi kaip virtualūs dokumentai, todėl galima atkurti bet kurios karvės sveikatos būklės rodiklius. Pagal sukauptus duomenis galima automatiškai valdyti karvių judėjimą. Tai itin palengvina veterinarijos specialistų darbą, nes po melžimo karvės gali būti automatiškai atskiriamos apžiūrai ar sėklinimui.

Paprastai į melžimo sistemą įmontuojami pieno matuokliai, registruojantys pieno kiekį ir atleidimo greitį. Kompiuterinėse bandos valdymo sistemose įrengti pieno laidumą registruojantys davikliai. Jų veikimas pagrįstas jonų koncentracijos matavimu. Esant uždegimui ar stresui, pakinta kraujagyslių reakcija ir padidėja elektrolitų koncentracija, t. y. sumažėja pieno laidumas. Sistemos Afimilk pieno matuokliai gali registruoti pieno pakitimus ir antibiotikų priemaišas.

Karvės aktyvumas registruojamas žingsniamačiu. Tai elektroninis prietaisas, tvirtinamas ant karvės kojos (priklausomai nuo sistemos, gali būti dedamas ant priekinės arba užpakalinės kojos). Pavyzdžiui, jei naudojama Fullexpert sistema, jis tvirtinamas ant priekinės kojos išorinio paviršiaus. Ankstesnės gamybos žingsniamačiuose įrengti gyvsidabrio pripildyti stiklo vamzdeliai. Kojai judant, gyvsidabris nuteka į atskirą ertmę. Susumavus ištekėjusio gyvsidabrio kiekį, galima apskaičiuoti žingsnių skaičių. Nuo 2003 metų tokie žingsniamačiai gyvulininkystėje nebenaudojami. Dabartinių prietaisų veikimas pagrįstas pjezoefekto arba elektromagnetinės indukcijos principu, kai elektrinį impulsą sužadina kartu su koja judantis metalinis rutuliukas. Žingsniamačiuose įmontuotas elektroninis identifikatorius nustato karvę. Paprastai prietaisą maitina minibaterijos (beje, žingsniamačių konstrukcija ir veikimo principas laikomi paslaptyje). Prietaisų duomenys fiksuojami nekontaktiniu būdu, per skaitytuvus-antenas, kurios tvirtinamos ant melžimo, pašarų dalijimo įrangos, ir perduodami į kompiuterį.

Norint tiksliau nustatyti rują, neužtenka žingsniamačio duomenis fiksuoti tik melžimo metu, todėl tikslingiau skaitytuvus-antenas montuoti ir koncentruotų pašarų dalijimo aikštelėse. Aikštelėje įrengti pjezodavikliai nustato ir karvės svorį.

Sistemos moduliai

Paprastai kompiuterinė bandos valdymo sistema sudaryta iš atskirų modulių. Priklausomai nuo poreikių ir ekonominių sąlygų, ją nuolat galima modernizuoti.

Galimi Afimilk sistemos moduliai

• Afifarm modulis skirtas kasdieninių (sėklinimo, šėrimo, sveikatos būklės) arba strateginių (primilžio prognozavimo, reprodukcijos, selekcijos ir t. t.) sprendimų korekcijai
• Afiact skirtas karvių rujai nustatyti
• Afisort – tai selekciniai vartai, kurie po melžimo praleidžia karves atgal į tvartą arba automatiškai atskiria gyvulius veterinarinei apžiūrai ar sėklinimui
• Afiweigh – gyvulių svorio kontrolės sistema, kuri padeda koreguoti racioną, stebėti karvių sveikatą
• Afifeed – individuali gyvulio šėrimo sistema, kuri koreguoja kiekvienos karvės koncentruotų pašarų normas pagal primilžį ir fiziologinę jos būklę
• Afipalm – minikompiuteris, leidžiantis vertinti duomenis ne stacionarioje darbo vietoje

Įdiegus tokią sistemą, ruja nustatoma iki 90 proc. tikslumu. Labai dažna karvių neapsivaisinimo priežastis – „tyli ruja“, kada karvės elgesys nepasikeičia adekvačiai fiziologinei būklei. Be išorinių požymių rujoja dauguma produktyvių šiuolaikinių veislių karvių. Sistema leidžia fiksuoti ne tik momentinius karvės fiziologinius parametrus, bet ir juos išsaugoti bei atlikti analizę.

Iš bandos valdymo sistemos pateikiamų duomenų galima spręsti apie karvės sveikatą, kuri labai priklauso nuo priežiūros ir laikymo sąlygų. Pieno atleidimo greičio sulėtėjimas (jei nekito melžimo sąlygos) yra karvės diskomforto (streso) požymis. Normaliai didėjant pieno primilžiui, melžimo trukmė atitinkamai ilgėja. Ji gali pailgėti ir dėl ligos ar streso, kuris slopina pieno atleidimo refleksą. Dėl streso ne tik sumažėja pieningumas, bet ir sudaromos sąlygos (dėl imuninės sistemos slopinimo) gyvuliui susirgti.

Remiantis mūsų atlikta analize, sirgusių ginekologinėmis ligomis karvių svoris po veršiavimosi, palyginti su jų svoriu prieš užtrūkinimą, sumažėjo 3 kg daugiau negu sveikų karvių. Sirgusios karvės po apsiveršiavimo svėrė 13,6 proc., o nesirgusios 10,2 proc. mažiau. Sveikų karvių servis periodas buvo trumpesnis beveik du kartus (p<0,05). Pagal žingsniamačių pateiktus duomenis nustatyta, kad praėjus 25 paroms po apsiveršiavimo, sirgusios karvės buvo 6,8 proc. judresnės negu sveikos (p<0,05).

Taip pat nustatyta, kad karvių, sirgusių šliužo dislokacija (ŠD) kairėn, elektrinis pieno laidumas 5 parą po veršiavimosi buvo 5,7 proc. didesnis negu karvių, sirgusių ŠD dešinėn. Likus 3 dienoms iki klinikinių ŠD požymių pasireiškimo, sumažėjo gyvulio aktyvumas (ir ŠD kairėn – 15,9 proc., ir ŠD dešinėn – 22,9 proc.), svoris (ŠD kairėn – 2,9 proc., ŠD dešinėn – 5,9 proc.) ir sutrumpėjo melžimo laikas (ŠD kairėn – 17 proc., ŠD dešinėn – 12,8 proc.). Nustatyta, kad karvių, sirgusių ŠD dešinėn, svoris buvo statistiškai patikimai mažesnis negu karvių, sirgusių ŠD kairėn.

Labai didelis svorio ir primilžių kritimas atspindi neigiamą energinį balansą, būdingą ketozei (dėl ketozės karvės organizmas, balansuodamas energiją, sumažina pieno produkciją).

Kompiuterinės bandos valdymo sistemos – perspektyvi priemonė pieno ūkio vystymui. Pabrėžtina, kad sistemos gali būti taikomos tik palaidai laikomų karvių ūkiuose. Taikant šią technologiją itin svarbu, kad būtų susietas karvių melžimas, šėrimas ir higienos sąlygos.

Kai kurie kompiuterinės bandos valdymo sistemos moduliai, įdiegti daugumoje melžimo robotų, įrodo, kad pieno ūkio modernizavimas ir plėtra neatsiejama nuo informacinių technologijų.