Europos Sąjungos finansinė parama ir kooperacinis judėjimas iš esmės pakeitė Pietų Ispanijos žemės ūkį. Labiausiai neįtikėtina tai, kad anksčiau atsilikęs žemės ūkio kraštas Andalūzija šiandien yra vienas sparčiausiai besivystančių šalies regionų. Išlaikęs agrarinį pobūdį, jis lenkia pagal plėtros tempus pramoninius rajonus. Ispanai šiuos pokyčius vadina revoliuciniais.

Ne tik Ispanijos, bet ir Europos karščiausioje vietoje − Andalūzijoje – termometro stulpelis vidurvasarį gali šoktelėti iki 50 oC karščio, o 30–40 laipsnių karštis yra įprasta temperatūra. Andalūzijos žemumoje dėl gausaus garavimo labai trūksta drėgmės, dirvožemiai yra pilkai rudi ir akmeningi. Per metus saulė šviečia 320–330 dienų, o lyja vos kelias. Ispanai sako, kad jiems neliko nieko kito kaip tik išnaudoti neišsenkančius saulės šilumos išteklius. Tereikėjo užtikrinti vandens tiekimą ir imtis auginti daržoves. Sumanymo autoriai buvo kritikuojami, esą auginti daržoves reikia ten, kur yra vandens, o ne priešingai. Ispanai nusprendė panaudoti laistymui jūros vandenį ir ištobulino vandens nudruskinimo technologiją. Taip buvo sukurtos sąlygos šiltnamių ūkiui.

Almerija – šiltnamių provincija

Ūkininkams už simbolinę kainą buvo parduodamos nederlingos žemės, raginant statyti šiltnamius ir auginti daržoves. Tuo pačiu buvo skatinama kooperacija, kitos bendro ūkininkavimo formos, teikiant paramą augintojams pirmiausia per asociacijas. Per du dešimtmečius (būtent tiek Ispanijos ūkininkai naudojasi ES finansine parama) šiltnamių plotai padidėjo neįsivaizduojamą kiekį kartų.

Norint papasakoti apie Almerijos provincijos šiltnamių mastą, dažniausiai sakoma: didžiuliai, milžiniški, neaprėpiami plotai, šiltnamių jūra… Jie užima 30 tūkst. ha. Almerijos šiltnamiuose kasmet išauginama 2,7 mln. tonų daržovių, t. y. 54 proc. viso Ispanijos šiltnaminių daržovių derliaus. Vienur seni šiltnamiai jau griūva, kitur statomi nauji. Pagrindinė šiltnamių darbo jėga – imigrantai, tarp kurių daug lietuvių.

Andalūzijos regione sutelkta 25 proc. visų Ispanijos žemės ūkio subjektų, dirba 15 proc. visų šalies žemės ūkio darbininkų. Iš viso žemės ūkyje dirba 12 proc. Andalūzijos dirbančiųjų (Ispanijos vidurkis – 6,4 proc.).

Daržovės sudaro apie 40 proc. Andalūzijos žemės ūkio produkcijos, alyvuogių aliejus – 30 proc., vaisiai – 20 proc. Pagrindinės daržovės yra pomidorai, pipirai, agurkai.

Parama žemės ūkio kooperacijai per tuos du dešimtmečius nenutrūko. Andalūzijoje 2003–2006 metais įgyvendintas Žemės ūkio gamybos pramonės planas, kuriame dalyvavo 7 tūkst. regiono įmonių. Pagal šį planą vien Almerijos provincijoje 400 žemės ūkio produktų perdirbimo įmonių gavo 51 mln. eurų finansinę paramą. Ji buvo suteikta žemės ūkio produktų kokybei gerinti, įmonių, gaminančių maisto produktus, vienijimuisi skatinti, asocijuotų struktūrų, tarp jų gamintojų organizacijų, kooperatyvų plėtrai.

Nuo mažo kooperatyvo iki stambios įmonės

Penkioliktus veiklos metus skaičiuojantį „Casur“ kooperatyvą įsteigė 12 asmenų, dabar jis vienija 220 narių. Per sezoną jie užaugina 35 tūkst. tonų pomidorų. Kooperatyve dirba 700 darbuotojų. Metinė apyvarta siekia 30 mln. eurų, apie 90 proc. išaugintos produkcijos eksportuojama. Pasinaudojęs ES finansine parama, kooperatyvas modernizavo daržovių plovimo, rūšiavimo, pakavimo linijas, įrengė šiuolaikiškas saugyklas, įdiegė informacines technologijas. Tiesa, rankų darbo čia vis dar naudojama daug.

„Casur“ kooperatyvo veikla apima procesą „nuo lauko iki pat realizacijos“. Tai pirmasis regiono kooperatyvas, gavęs oficialų kokybės sertifikatą. Pasak kooperatyvo vadovų, jie nuo pat veiklos pradžios siekė produkcijos kokybės.

Kooperacijos naudą ispanai mato labai akivaizdžiai: bendrai tiekdami rinkai didesnį kiekį produkcijos gauna didesnę kainą. Centralizuota gamyba ir produkcijos paruošimas rinkai vyksta paprasčiau, kainuoja pigiau. Nors į produkcijos rūšiavimo centrą daržoves atveža daugybė augintojų, atsekamumo sistema leidžia nustatyti bet kurios daržovės ar vaisiaus augintoją. Ispanai labai tuo didžiuojasi ir juokauja, kad kiekvienas pomidoras čia gauna savo pasą.

„Casur“ kooperatyvo nario – ūkininko Manuelio Kespedo šiltnamiai užima 2 ha, juose auginami 3 veislių pomidorai. Anot ūkininko, veislės labai produktyvios, bet ir nepaprastai lepios. Skinti pradedama, kai ant kekės sunoksta bent 6 vaisiai. Ūkininkas nepataria Lietuvoje auginti šių pomidorų. Anot jo, geriau rinktis olandiškų veislių, kurios atsparesnės ligoms. Ūkininko šiltnamiuose pomidorų žiedai apdulkinami natūraliu būdu, o apsaugai nuo kenkėjų taikomi biologinės kontrolės metodai.

Pomidorai šiltnamiuose dera iki gegužės pabaigos. Nauji darbai prasideda rugpjūčio pabaigoje. Darbas šiltnamiuose prasideda 7 val. ryto ir trunka 4 valandas. Per karščius dirbti pavojinga, nes temperatūra po polietileno plėvele pakyla iki 70 laipsnių karščio. Darbininkai grįžta į šiltnamius apie 17 val. ir dirba iki 21 val. Ūkininko šiltnamiuose dirba nemažai lietuvių, jis patenkintas jų darbo kokybe. Tačiau lietuviams didelę konkurenciją šiuo metu sudaro marokiečiai ir rumunai, kurie sutinka dirbti už kur kas mažesnį atlygį.

Kaina nustatoma biržoje

Žemės ūkio kooperatyvas „Casi“ gyvuoja keletą dešimtmečių. Jo veiklos mastai daug didesni. Kooperatyvo produkcijos įvairovė atsispindi sandėliavimo salėje. Čia galima išvysti ne tik kekinius, kriaušinius, bet ir žaliuosius bei žaliai juodus Raf veislės pomidorus, kurie eksportuojami į Vakarų Europą ir yra labai brangūs (20–30 eurų/kg). „Casi“ kooperatyve kiekvieną dieną vyksta biržos aukcionai, kuriuose parduodami kooperatyvo narių išauginti pomidorai. Produkcija į biržos sandėlius atgabenama iš ryto, o po pietų iškeliauja pas vartotojus. Kooperatyvas dar gauna pajamų iš šios paslaugos, už kurią sumoka pirkėjai didmenininkai. Jei tenkina produkcijos kokybė, pirkėjas gali ją pirkti tiesiai iš ūkio. „Casi“ produkcija pasiekia ir Lietuvą, tačiau pirkėjų iš Lietuvos aukcionuose nėra, ispaniški pomidorai atkeliauja per Olandiją. Ispanai sutinka, kad tiekiant produkciją į Lietuvą tiesiogiai, pomidorai kainuotų pigiau, tačiau iniciatyvos turėtų imtis Lietuvos verslininkai.

Pristatydami savo verslą, kooperatyvo vadovai pažymi, kad nesijaučia ramūs ir neturi laiko atsikvėpti, nes konkurencija didelė. Didžiausi konkurentai – Turkijos ir Izraelio gamintojai. Konkurencija verčia ispanus daug dėmesio skirti produkcijos kokybei, įvairovei, saugumui.

Ispanijoje viešėjusį Žemės ūkio rūmų pirmininką Bronių Markauską pirmiausia nustebino kooperatyvų veiklos mastai, narių skaičius, produkcijos kiekiai. Ispanijos daržovių augintojų kooperatyvai – rimto stambaus verslo pavyzdys. „Tačiau ispanų ūkininkai irgi nėra labai laimingi ir abejoja dėl ateities. Lietuvoje šiltnamiams dar blogiau. Nereikia iliuzijų mūsų šiltnamių ūkiui. Jei nerasime, kaip juos paremti, Lietuvoje šiltnamių neliks“, – dalijosi mintimis B. Markauskas.

Pasak žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės, labai svarbu, kad smulkieji Lietuvos ūkininkai suprastų, jog reikia įveikti savo abejones, patikėti kooperacijos veiklos perspektyva – galimybe išeiti į naujas rinkas su dideliais produkcijos kiekiais. Ministrės manymu, kooperacija gali atstoti Lietuvos vaisių ir daržovių sektoriui energetikos kaštų kompensacijas, kurių šis neteko.

Paramos įvairovė

Vidutinis Andalūzijos regiono ūkis yra 17,3 ha, o vidutinis daržovių ūkis – 2–3 ha. Dominuoja šeimyniniai ūkiai – minifundijos. Jie ir sudaro kooperatyvų pagrindą. Dalyvavimas kooperacijoje skatinamas įvairiomis finansinėmis priemonėmis. 1990–2007 metais investicijos į Almerijos provincijos žemės ūkio gamybą sudarė 580 mln. eurų, iš jų 205 mln. eurų gavo įmonės ir kooperatyvai.

Almerijos provincijoje yra registruotos 42 vaisių ir daržovių gamintojų organizacijos (Lietuvoje – nė vienos – red. past.), kurios per minėtą laikotarpį gavo 107 mln. eurų paramą. Kooperacijos rėmimas siejamas ir su kitomis priemonėmis. Pavyzdžiui, su sodininkystės ūkių veiklos įvairinimu. Ūkininkui, pradėjusiam auginti migdolus, buvo mokama 242 eurų/ha parama, jei jis priklausė gamintojų susivienijimui. Kooperatyvai gali pretenduoti į paramą ir pagal priemonę, skirtą konkurencingumui bei pasiūlai didinti.

Antroji revoliucija – ekologinė

Šiuo metu Ispanijoje kalbama apie ant­rąją revoliuciją žemės ūkyje – ekologiškos produkcijos gamybos plėtrą. Ekologiškos produkcijos plotus numatyta padidinti nuo 14 iki 25 tūkst. ha. Prieš 5 metus Andalūzijoje įsteigta Ekologinės produkcijos taryba, įkurtos 4 sertifikavimo įstaigos. Andalūzijos 2007–2013 metų ekologinio žemės ūkio plane investicijoms numatyta 326 mln. eurų.

Pasak žemės ūkio ministrės K. Prunskienės, Ispanijos vartotojai už kokybišką ekologišką produkciją linkę mokėti brangiau. Tokiu būdu jie palaiko gamintojus, o Lietuvoje ekologiškos produkcijos gamintojai skatinami vien ES ir nacionaline finansine parama.

Ispanai įsitikinę, kad pasinaudodami ES finansine parama, jie taip pat smarkiai pažengs ekologiškos produkcijos gamybos srityje kaip ir kooperacijoje.