Birželio viduryje, kai daugelyje šalies rajonų augalai kentėjo nuo sausros, Šakių, Vilkaviškio ir Jurbarko rajonų ūkininkus bendrovė „Kustodija“ pakvietė į lauko dieną Griškabūdyje. Renginys buvo skirtas pagrindinėms aktualijoms – kaip padėti sausros nuvargintiems augalams ir pasiruošti artėjančiam derliaus nuėmimui.

Kad neišbyrėtų rapsų sėklos

Birželio mėnesį žieminių rapsų ankštaros jau pasiekia galutinį savo dydį, o jose esančios sėklos sparčiai auga. Ūkininko Raimundo Maksvyčio laukuose žieminiai rapsai itin vešlūs, planuojamas derlius – 4 t/ha. Kaip ir pernai, ūkininkas planuoja purkšti rapsų pasėlius iš pušų sakų gaminamu pinolenų grupės preparatu Aventrol – tai veiksminga priemonė sumažinti savaiminį sėklų išbyrėjimą iš ankštarų.

„Pernai pirmą kartą šalies rinkoje pasirodęs Aventrol Šakių rajone tikrai buvo labai populiarus. Galima sakyti, kad mažai buvo ūkininkų, kurie nepurškė šiuo preparatu rapsų pasėlių“, – sakė „Kustodijos“ regioninis konsultantas Arūnas Vasiliauskas. Tyrimų duomenys rodo, kad į Aventrol (1l/ha) tirpalą pridėjus karbamido (20 kg/ha), purškimo efektyvumas padidėja 40 proc. (karbamidas pamaitina ankštaras ir stiebus, kurie perima nudžiūvusių lapų funkcijas).

Rapsų pasėlius bene patogiausia preparatu Aventrol purkšti iš lėktuvo – nupurkšti hektarą pasėlių kainuoja 5–6 Lt/ha brangiau, negu purškiant purkštuvais. Tačiau ūkininkai neturėtų bijoti purkštuvais važiuoti per pasėlius – tyrimų duomenimis, važiuojant per pasėlį, išguldoma iki 7,5 proc. augalų, kurių derlingumas gali sumažėti 25–50 proc. Išeitų, kad bendras sėklų derliaus sumažėjimas gali siekti tik 3,5 proc. O purškimas preparato Aventrol ir karbamido mišiniu derlių padidina mažiausiai penktadaliu.

„Mūsų tikslas – patarti ūkininkams naudoti tai, kas tikrai apsimoka, – teigė bendrovės „Kustodija“ pardavimo vadovas Remigijus Peleckis. – Tiekdami rinkai naują produktą, pirmiausia atliekame bandymus: ne tik tiksliuosius, bet ir gamybinius.“ Mažiausias derliaus priedas nuo Aventrol pernai buvo 500 kg/ha, didžiausias – 1 200 kg/ha.

Ekstremaliomis sąlygomis mikroelementai būtini

„Kuo didesnė sausra, tuo daugiau kartų reikia purkšti augalus per lapus“, – pripažįsta ne vienerių metų ūkininkavimo patirtį turintis „Barzdų agroserviso“ vadovas Almantas Pališkis.

Kalis mažina vandens išgaravimą iš ląstelių ir taip didina atsparumą sausrai, o fosforas suteikia augalui energijos. Vasariniai rapsai dėl sauso ir karšto oro birželio viduryje dar neformavo šoninių žiedynų – tokius augalus būtina patręšti boru. Boro trūkumą rapsuose rodo šviesėjantys, rausvėjantys, į viršų užsirietusiais kraštais lapai.

Banguoti ir susisukę cukrinių runkelių lapai rodo, kad jiems trūksta kalio. Jei perpjovus išilgai runkelio šakniavaisį matyti, kad lapų skrotelės šerdyje išryškėjusi rausva dėmelė, tai signalas apie boro trūkumą. Kai trūksta boro, augalai suserga lapų puviniu, silpniau vystosi šaknys.

Jei po kviečių žydėjimo tęstųsi sausra ir augalai pradėtų vysti, kviečių pasėlius rekomenduojama purkšti mikroelementinėmis trąšomis Alkalin PK 10-20 (papildo augalų fosforo ir kalio atsargas) ir karbamidu (palaiko grūdo pildymąsi, padidėja 1 000 grūdų masė).

Šiemet visoje šalyje nuo sausrų bene labiausiai nukentėjo vasariniai kviečiai ir miežiai: iš pradžių gražiai atrodę pasėliai, trūkstant drėgmės, pradėjo nykti, nauji besiformuojantys lapai pradėjo imti maisto medžiagas iš senesnių, o pastarieji nugelto. Vasarinius kviečius „Kustodijos“ specialistai rekomenduoja papildomai patręšti karbamidu, boru, Plonvitu javams ir Tytanitu. Pastarasis veikia kaip katalizatorius – skatina kitų maisto medžiagų įsisavinimą. Specialistų teigimu, mikroelementų naudojimas sumažina purškimų fungicidais skaičių.