Yra įsitvirtinusi nuostata, kad didelėse bandose karvės trumpiau gyvena, o jų produktyvumas mažesnis. Paskutiniaisiais dešimtmečiais pasiekta didelės pažangos karvių laikymo, priežiūros, šėrimo srityse. Tad kyla klausimas, ar minėta nuostata atitinka tikrovę, kai pieninėje galvijininkystėje paplito modernios technologijos? Vokietijos mokslininkai analizavo, kokio dydžio bandose karvės auginamos efektyviausiai.

Buvo tirta, kaip bandos dydis veikia į primilžio, gauto iš karvės per visą jos amžių, dydį ir į jos laikymo bandoje trukmę. Tyrimui atrinkti didelio produktyvumo pieno ūkiai ir suskirstyti į grupes pagal karvių skaičių. Mažose bandose buvo laikoma iki 40, o didžiausiose – daugiau kaip 1 000 karvių. Nustatyta, kad didžiausias produktyvumas ir ilgiausia karvių naudojimo trukmė buvo iki 40 gyvulių dydžio bandose, tačiau pagal primilžį, gaunamą per vieną karvės produktyviojo gyvenimo dieną, mažos fermos atsiliko nuo stambesnių bandų. Daugiausia natūralaus pieno per vieną karvės produktyviojo gyvenimo dieną (darant prielaidą, kad jos visos pirmą kartą veršiavosi 28 mėnesių amžiaus) buvo gauta 201–500 karvių dydžio bandose, tačiau produktyvumą išreiškiant perskaičiuotu pienu, rezultatai buvo kitokie.

Analizei atlikti buvo naudojami daugiau kaip 335 tūkst. karvių iš 276 ūkių brokavimo per 10 metų duomenys. Nustatyta, kad karvių naudojimo trukmė 201–500 dydžio bandose buvo vidutiniškai 2,2 mėnesio trumpesnė negu 41–100 karvių bandose. Be to, mažose fermose vidutinis perskaičiuoto pieno primilžis per visą karvės amžių buvo 1 689 kg didesnis.

Remiantis analizės duomenimis, ilgaamžiškumo trukmė vėl ilgėja, o primelžto per visą karvės amžių pieno kiekis didėja, jeigu karvių skaičius išauga iki 500 ir daugiau, bet mažų fermų primilžio lygio nepasiekia. Taigi galima daryti išvadą, kad ūkiuose, kuriuose laikoma apie 350 karvių, yra tam tikrų laikymo ir pieno gamybos organizavimo trūkumų, dėl kurių trumpėja karvių naudojimo laikas.

Apskaičiavus vienos viso karvės amžiaus arba produktyviojo naudojimo dienos primilžį paaiškėjo, kad mažose fermose (41–100 karvių) jis yra didžiausias ir siekia 19,7 kg perskaičiuoto pieno. Didesnės bandos pagal šį rodiklį tarpusavyje menkai skyrėsi ir primilžis jose buvo 0,4–0,6 kg perskaičiuoto pieno mažesnis negu 41–100 karvių dydžio bandose. Tad galima sakyti, kad bandos dydis neturi didelio neigiamo poveikio karvių sveikatai ir jų ilgaamžiškumui.

Ilgaamžės karvės mažose ir didelėse bandose

Priklausomumo ryšį tarp primilžio, gauto iš karvės per visą jos amžių, ir bandos dydžio patvirtina karvių pasiskirstymas (išreikštas procentais) į produktyvumo grupes įvairaus dydžio bandose.

Ūkiuose, laikančiuose 201–500 karvių, apie pusė bandos, t. y. 51 proc. karvių, per savo amžių duoda vidutiniškai 15 000 kg perskaičiuoto pieno, o daugiau kaip 55 000 kg – tik 0,7 proc. karvių. Jeigu bandoje laikoma 41–100 karvių, didžiausią produktyvumą pasiekia 1,3 proc., o didesnėse kaip 500 bandose – 0,9 proc. karvių. Mažiau kaip 15 000 kg pieno per visą amžių davė 45 proc. karvių.

Kad tarp bandos dydžio ir karvių ilgaamžiškumo yra ryšis, patvirtina karvių pasiskirstymas į grupes pagal produktyviojo naudojimo trukmę įvairaus dydžio bandose. Mažose (41–100 karvių) bandose 4,5 proc. karvių produktyviojo naudojimo trukmė buvo ilgesnė kaip 72 mėnesiai. Bandose 201–500 ir didesnėse kaip 1 000 gyvulių ilgaamžės karvės sudarė atitinkamai 3,2 ir 3,1 procento.

Tyrimo išvados

Tyrimo duomenys rodo, kad ilgiausia naudojimo trukmė ir didžiausias primilžis per visą karvės amžių pasiekiamas mažose 41–100 karvių bandose. Trumpiausias karvių amžius ir mažiausias primilžis per gyvenimą būna 201–500 dydžio bandose. Nuo 500 iki 1 000 karvių bandos pagal produktyvumą ir ilgaamžiškumą užima antrąją vietą.

Pabrėžtina, kad efektyviausiai karvės naudojamos tuomet, kai bandoje yra mažiau kaip 100 gyvulių. Šiek tiek mažesnis pieno gamybos ir gyvulių auginimo efektyvumas yra 500–1 000 karvių bandose. Vokiečių mokslininkai teigia, kad bandos dydžio įtaka primilžio per visą karvės amžių dydžiui ir karvių produktyviajam ilgaamžiškumui (išlikimo bandoje trukmei) nėra taip svarbi, kaip iki šiol teigė gyvulininkystės specialistai. Didelėse bandose dauguma karvių pagal produktyvumo lygį per vieną viso amžiaus arba produktyviojo naudojimo dieną prilygsta mažose fermose gautam primilžiui.

Parengta pagal užsienio spaudą