Iki šiol Lietuvos sąlygomis auginamų žieminių kvietrugių technologijoje buvo beveik netyrinėta tręšimo grandis. Lietuvos žemdirbystės institute darytas žieminių kvietrugių bandymas, kurio tikslas – nustatyti optimalias Vidurio Lietuvos dirvožemiuose auginamų žieminių kvietrugių mitybos azotu sąlygas, siekiant kuo geriau išnaudoti genetinį derlingumo potencialą.

Žieminiai kvietrugiai – perspektyvūs, turintys didelį derliaus potencialą augalai. Pastaruoju metu šalyje didėja šių augalų plotai ir tai lemia naujai sukuriamos derlingos, gerai žiemojančios, storašiaudės, pakankamai gerai ištveriančios sausras ir atsparios ligoms veislės.

Žieminiai kvietrugiai derliumi beveik prilygsta daugeliui derlingų žieminių kviečių veislių. Kvietrugių grūdų cheminė sudėtis lemia plačias jų naudojimo galimybes. Šių javų grūdai naudojami maisto pramonėje, miltai – konditerijos gaminiams, alui, spiritui ir krakmolui gaminti. Kvietrugių grūdų baltymuose aminorūgščių kiekio santykis itin tinkamas gyvulių pašarui, o biomasė, auginant juos ir kaip monokultūrą, ir mišinyje su avižomis ar miežiais, tinka javainiui gaminti. Kvietrugiai yra puiki žaliava besiplečiančioje bioetanolio pramonėje ekologiškai švariems degalams gaminti. Žieminiai kvietrugiai gerai dera įvairios granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, juos auginti racionalu ne tik derlingumo, bet ir dirvožemio optimalių fizikinių ir cheminių savybių palaikymo požiūriu.

Azoto trąšos – viena iš svarbiausių ir efektyviausių priemonių derliui didinti, derliaus formavimosi eigai reguliuoti ir jo kokybei gerinti. LŽI atliktų trejų metų tyrimų vidutiniais duomenimis, be trąšų auginti kvietrugiai subrandino 5,06 t ha- 1 grūdų derlių, o nuo azoto trąšų gautas 25,5–32,2 proc. didesnis derlius, palyginti su augintais be trąšų.

Derliaus priedas nuo vienkartinės pavasarį išbertos azoto 60, 90 ir 120 kg ha- 1 normos tyrimų metais buvo skirtingas. Esant sausiems, su aukštesne negu įprasta vidutine paros oro temperatūra orams, azoto efektyvumas buvo mažesnis negu įprasto drėgmės režimo metais. 2001 metais derliaus priedas nedidėjo nuo 90 kg ha-1, o ypač šiltais 2002 –aisiais – nuo 120 kg ha-1 azoto normos. 2003 m. azoto trąšos buvo efektyviausios – didinant per vieną kartą beriamą normą iki 120, derlius vis didėjo.

Vidutiniais duomenimis, žieminius kvietrugius auginant vidutinio arba didelio fosforingumo, vidutinio kalingumo arba kalingame, mažo ar vidutinio humusingumo dirvožemyje, optimali azoto trąšų norma – 90 kg ha-1. Mažiau turtingame maisto medžiagų dirvožemyje azoto norma turėtų būti didesnė.

Analizuojant trąšų efektyvumo duomenis, pastebimi įprasti dėsningumai. Daugiausia kg grūdų už 1 kilogramą trąšų azoto buvo gauta išbėrus 60 kg azoto normą – vidutiniais trejų metų duomenimis tai sudarė 21,5 kg. Normą didinant 30 kg „žingsneliu“, t. y. beriant 90 ir 120 kg ha- 1, trąšų veiksmingumas mažėjo atitinkamai 5,6 ir 3,8 kg.

Papildomas žieminių kvietrugių tręšimas nepasiteisino, nes, palyginti su tokios pačios azoto normos vienkartiniu išbėrimu, jos skaidymas per du kartus derliaus nedidino.

Derlių ir azoto trąšų efektyvumą gali riboti nepakankamai efektyvi auginimo technologija ir ne laiku ir netinkamomis normomis naudojamos augalų apsaugos priemonės, nepalankios meteorologinės sąlygos. Fungicido reikšmė padidėja drėg­nais, ligoms plisti palankiais metais. Žieminių kvietrugių tyrimuose 2000 ir 2001 metais, kai per vasaros vegetacijos periodą kritulių iškrito beveik tiek, kokia yra vidutinė daugiametė norma (atitinkamai 114,2 ir 98 proc.), vyravo šilti orai. Tuomet susidarė palankios sąlygos ligoms plisti ir fungicidai veikė efektyviai. N90 ir N120 tręšti ir fungicidu Tiltas purkšti kvietrugiai subrandino statistiškai patikimą derliaus priedą – atitinkamai 0,91 t ha-1 ir 1,04 t ha-1, palyginti su taip pat tręštais, bet fungicidu nepurkštais javais.

Kuo gausiau buvo tręšta azoto trąšomis, tuo didesnį derliaus priedą davė fungicidų naudojimas. 2002 metais nuo fungicido derlius iš esmės padidėjo tik N90 tręštų kvietrugių, kurie buvo mažiau išguldyti lietaus, negu tręšti N120. Vidutiniais trejų metų duomenimis, N 90 tręšimo lygyje fungicidas derlių padidino 10,5 proc., o N120 lygyje – 5,9 procento.

Taigi žieminiai kvietrugiai nėra lepūs augalai ir iš javų mažiausiai jautrūs auginimo intensyvinimo priemonių taupymui. Su minimaliomis auginimo išlaidomis galima išauginti nemažą geros kokybės grūdų derlių, atitinkantį šiuolaikinių perdirbėjų poreikius.

***
Visais atvejais azoto trąšomis tręšti žieminiai kvietrugiai grūduose sukaupė didesnį kiekį baltymų. Trejų metų vidutiniais duomenimis, nuo 60 ir 90 kg ha-1 azoto normų baltymų sukaupta 5,6–6,5 proc. daugiau negu netręštų javų grūduose. Didžiausia (120 kg ha- 1) vienkartinė norma baltymų priedą padidino dvigubai – 13,1 procento.

Azoto trąšų normų skaidymas, palyginti su vienkartiniu jų išbėrimu pasėlyje, baltymų kiekio nedidino. Palankiais ligoms plisti metais fungicidas, apsaugodamas augalų asimiliacinį paviršių, skatino baltymų kaupimąsi grūduose.