Nuo 1998 metų Lietuvoje pradėtos statyti neapšiltintos (šaltos) karvidės, kurios dabar labai populiarios. Tai nulėmė šių tvartų privalumai.

Boksiniai tvartai – galvijų gerovės etalonas

Šaltuose tvartuose galvijai gali būti laikomi palaidi įvairiais būdais: boksuose, kombiboksuose, ant gilaus kraiko, ant pusiau gilaus kraiko arba ant nuožulnių grindų.

Populiariausi yra boksiniai tvartai, kuriuose pasiekiamas geriausias kompromisas tarp atskirų veiksnių: gyvūnų gerovės, aplinkos apsaugos ir išlaidų. Boksiniai tvartai yra laikomi gyvūnų gerovės etalonu. Tokie tvartai dažniausiai statomi ir modernizuojamuose Lietuvos pieno ūkiuose. Karvidėse įrengiami gilūs (gausiai kreikiami šiaudais) arba seklūs boksai (juose paklojami guminiai kilimėliai arba grindys dažnai tik išbetonuojamos ir ant betono nieko nepaklojama, t. y. karvės gulasi ant betono). Pagrindinės problemos diegiant karvių laikymo technologijas šiuose tvartuose išryškėja, esant nepalankioms klimato sąlygoms.

Didžiausias dėmesys – mikroklimatui

Vienas iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką gyvulio produktyvumui, – tvarto mikroklimatas. Jei jis nepalankus, net ir geriausių veislių optimaliai šeriami gyvuliai nebus sveiki ir labai produktyvūs. Norint, kad tvarte būtų geras mikroklimatas, būtina juos intensyviai vėdinti net ir per didelius šalčius, nesibaiminant, kad bus per šalta. Esant žemai temperatūrai, padidėja gyvulių atsparumas susirgimams, patalpose oras būna švaresnis, jame mažiau nuodingų dujų, garų, dulkių.

Palyginti su kitų rūšių gyvuliais, galvijai yra mažiau jautrūs žemoms temperatūroms, nes nuolatinis šalčio poveikis juos tik sustiprina, pagerėja audinių termoizoliacijos savybės: sutankėja kailis, intensyviau kaupiasi riebalinis sluoksnis. Vokietijos mokslininkai nustatė, kad gerai šeriamiems ir produktyviems gyvuliams -15 oC ir dar žemesnė temperatūra nėra pavojinga. JAV mokslininkų tyrimų duomenimis, temperatūrai nukritus iki - 15 oC, primilžis sumažėjo nuo 0,5 iki 1,5 litrų per parą iš karvės, o temperatūrai pakilus iki +30 oC, primilžis sumažėjo 2– 4 litrais per parą iš karvės. Apibendrinus įvairių mokslininkų pateiktus duomenis, optimali karvidės oro temperatūra yra nuo -7–10 °C iki +23–25 °C.

LŽŪU mokslininkų atliktais daugelio karvidžių Lietuvoje tyrimais nustatyta, kad šaltose karvidėse, kurios vėdinamos gana intensyviai ir tvarte būna geras mikroklimatas, vidutinė paros oro temperatūra yra 5–7 °C aukštesnė negu lauke. Esant tokiam temperatūrų skirtumui, ant neapšiltintų tvarto statybinių konstrukcijų nesusidaro vandens garų kondensato. Lietuvoje šiuose tvartuose oro temperatūra nukrenta iki žemesnių kaip -10 °C temperatūrų. Jeigu tvartai tinkamai įrengti, tai dėl tokių žemų temperatūrų problemų nekils.

Tinkamas guolis – gera savijauta

Kai karvidėje sausa ir nėra skersvėjų, o guoliavietė šilta, švari ir patogi, karvės gali ištverti labai žemas temperatūras. Tik reikia gerai suprasti, kokia guoliavietės paskirtis. Joje gyvulys turi gerai pailsėti, nepatirdamas traumų ir stresų. Tai labai svarbus karvę supančios aplinkos aspektas. Jo tinkamai neįvertinus, sutrinka normali karvės organizmo veikla. Pasikeičia gyvulio energinis balansas, labai padidėja energijos nuostoliai. Esant žemoms oro temperatūroms, suintensyvėja šilumos mainai tarp gyvulio ir aplinkos. Kad palaikytų pastovią kūno temperatūrą, gyvuliams būtinas papildomas energijos šaltinis, kurį galima gauti kartu su pašarais. Taigi didės pašarų sąnaudos. Labai svarbu suvokti, kad gyvulį reikia ne tik sočiai šerti, bet ir didelį dėmesį skirti jo judėjimo laisvei, guoliavietės švarai, patogumui, šiltumui ir t. t.

Karvių guoliavietės gali būti išklojamos guminiais kilimėliais, čiužiniais, smėliu, šiaudais ir t. t. Tinkamai įrengta guoliavietė – pagrindinis geros galvijo savijautos veiksnys. Geriausia, kai karvės guli 50–60 proc. (12–14 val.) paros laiko. Jos atrajoja ilgesniais periodais, o kai guli, į tešmenį intensyviau teka kraujas. Kai sutrikdomas karvės poilsio režimas, pvz., nepatogi guoliavietė, pasikeičia ir karvių elgsena, ir psichika. Tokie pokyčiai gali sukelti stresą. Tyrimais nustatyta, kad ar dažnai ir ar ilgai karvė gulės priklauso nuo guoliavietės pakloto. Paklojus minkštą, šiltą paklotą, karvės guli 60–65 proc. paros laiko. Jei guolis kietas ir šiltas – 50–55 proc., o esant šaltam ir kietam (pvz., betonas) paklotui – tik 25–30 proc. paros laiko. Karvei gulint ant betono, dažnai sužeidžiami speniai ir tešmuo.

Švari, sausa, šilta, minkšta ir patogi – tai pagrindiniai reikalavimai, kurie yra keliami guoliavietėms. Švari guoliavietė sumažina galimybę karvėms susirgti tešmens ir kitomis ligomis, sumažėja ligų plitimo ir užsikrėtimo rizika, taip pat sutrumpėja paruošimo melžti laikas. Sausa guoliavietė – tai švari karvė, nes mažiau mikroorganizmų dauginasi, plinta ir patenka į karvės organizmą (ypač per spenių angas). Patogi guoliavietė skatina karves naudotis poilsio vieta, sumažina susižalojimų skaičių, stresą ir nuovargį. Pagrindinis kriterijus, užtikrinantis guoliavietės patogumą, – tinkamas paklotas ir jos dydis. Ar guoliavietės patogios, galima spręsti pagal karvių gulėjimo dažnumą ir poilsio trukmę.

Neigiamas temperatūrų svyravimo poveikis

Didžiausią neigiamą poveikį karvėms (ypač labai produktyvioms) turi staigūs ir trumpalaikiai temperatūrų svyravimai. Tai sukelia įvairias karvių ligas. Viena iš pagrindinių ligų priežasčių – dėl temperatūrų svyravimų sutrikdytos normalios gyvulio organizmo funkcijos. Vasarą, kai tvarte 25 oC temperatūra, grindų paviršius būna įšilęs iki 24 oC. Žiemą grindų temperatūra būna 1,5–2,0 oC aukštesnė už patalpos.

Paprastai guoliavietės temperatūra yra žemesnė negu gyvulio kūno temperatūra, todėl šilumos srauto kryptis yra nuo gyvulio į grindis. Esant karščiams, tai yra privalumas, tačiau kai tvarte šalta – tai didelis trūkumas. Kai gyvulys atsigula šaltoje aplinkoje, prasideda intensyvus šilumos atidavimas. Temperatūrų skirtumas tarp grindų ir tešmens (jautriausios vietos) siekia iki 30 oC. Karvei atsigulus ant šiltų ir gerai apšiltintų grindų, šilumos srauto tankis būna nedidelis. Tačiau karvei atsigulus ant šaltų, blogos šilumos izoliacijos grindų (temperatūra mažesnė kaip 0 oC) šilumos srauto tankis būna labai didelis. Atsigulus ant betono, šilumos srauto tankis per betoną išlieka didelis, gyvuliui ką tik atsigulus (490 W/m2) ir pagulėjus valandą (460 W/m2).

Šaltos guoliavietės grindys labai neigiamai veikia gyvulio organizmo fiziologines funkcijas. Ant grindų paklojus guminius kilimėlius, šilumos srautas nuo tešmens per grindis būna 150–240 W/ m2. Per guminį kilimėlį didesnis šilumos srau­tas yra tik per pirmąsias 10 min., o karvei pagulėjus 60 min., sumažėja du kartus. Karvei atsigulus ant šiaudų pakloto, šilumos srautas nuo gyvulio būna apie 170 W/m2, o per valandą jis sumažėja iki 100 W/m2. Tačiau jeigu šiaudai bus drėgni, šilumos srautas padidės iki 2 kartų. Per betoną ir smėlį šilumos srautas didelis išlieka gana ilgai. Per paklotus, kurių geros termoizoliacinės savybės, didesnis šilumos srautas būna tik per pirmąsias kelias minutes karvei atsigulus, o vėliau sumažėja 2–3 kartus.

Norint šaltame tvarte išplėsti karvės šiluminio komforto zoną, t. y. sumažinti žemų temperatūrų neigiamą poveikį, reikia mažinti šilumos atidavimą per guoliaviečių grindis. Gyvulio organizmui yra labai svarbi šiluminio komforto zona (minimali ir maksimali kritinė aplinkos temperatūra), kurioje geriausiai vyksta kūno termoreguliacija ir gaunamas maksimalus produktyvumas. Jei oro temperatūra žemesnė kaip 0 oC, gerai apšiltinus guoliavietės grindis, 250 W sumažės karvės atiduodamos į aplinką šilumos nuostoliai (produktyvi karvė atiduoda į aplinką 1 000–1 300 W šilumos). Taigi šiluminio komforto zona išsiplės iki 8 oC žemesnės temperatūros. Guoliavietės grindų šilumos perdavimo koeficientas turi būti ne didesnis kaip 4,6 W/(m2 K), o geriausia, kad jis būtų apie 1,0 W/(m2 K). Tada šilumos atidavimas per guoliavietės grindis bus nedidelis, o per šalčius aplinkos kritinė temperatūra galės būti mažesnė.

Boksų dydį lemiantys veiksniai

Taikant boksinį karvių laikymą, kiekvienai karvei poilsiui įrengiamas boksas, kurio matmenys turi atitikti jos masę ir dydį. Tada boksus prižiūrėti nesudėtinga. Jei guoliavietė per trumpa, karvė gulėdama ar stovėdama negali patogiai laikyti užpakalinių kojų, susižeidžia nagas, suserga sąnarių, tešmens ligomis. Per ilga guoliavietė teršiama mėšlu, todėl karvės būna nešvarios.

Priklausomai nuo karvės masės, karvės galvos ir kaklo ilgis būna 0,60–0,80 m, liemens ilgis iki krūtinės – 1,65–1,80 m, o karvės aukštis – 1,40–1,60 m. Įvertinus karvės matmenis, rekomenduotini tokie boksų matmenys: bokso plotis – 1,20–1,25 m, bokso ilgis – 2,30–2,40 m (prie sienos boksas pailginamas iki 2,50–2,60 m). Tradicinių boksų pertvaros lankstomos iš 50 mm skersmens plieninių cinkuotų vamzdžių. Taip pat jos gali būti pagamintos iš medžio. Sekcijos pertvarų aukštis 1,5 m. Virš boksų 0,5 m atstumu nuo sienos pritvirtinamas metalinis vamzdis arba medinis tašelis – sprando užtvara, kuri priverčia besikeliančią karvę atsitraukti. Taip ji neužteršia bokso grindų.

Guoliaviečių paklotų tipai

Paprastai boksų grindys įrengiamos 0,20–0,25 m aukščiau už mėšlo taką. Jos gali būti periodiškai kreikiamos šiaudais ir kitais pakratais arba išklotos guminiais kilimėliais, įvairiais čiužiniais, perpjautomis automobilių padangomis, kurios apipilamos pjuvenomis, smėliu. Svarbiausia, kad paklotas turėtų geras šilumos izoliacines savybes. JAV kraikui dažnai naudojamas smėlis, kuris anksčiau buvo laikomas vienu iš geriausių guoliavietės paklotų, nes palyginti su mažai pakreiktu betonu ar mediena, toks paklotas mažiausiai žaloja spenius ir tešmenį. Tyrimais nustatyta, kad gyvuliams gulėti smėliu pakreiktose guoliavietėse gana patogu, tačiau karvės mieliau renkasi ir gulasi ant gumos granulių pripildytų čiužinių.

Kreikiant guoliavietes smėliu, jo sluoksnis turi būti 12–15 cm storio. Smėlis guoliavietėje keičiamas kas 1–2 savaitės. Vienas iš jo trūkumų – sudėtingas pašalinimas iš tvarto. Jeigu smėlis nelabai suspaustas, šlapimas į jį įsigeria labai greitai. Visi mėšle esantys mikroorganizmai lieka ant smėlio paviršiaus. Kad smėlyje ir ant jo paviršiaus nesikauptų mikroorganizmų, reikia įrengti drenažą. Geras drenažas padės guoliavietės kraiko paviršiui greitai išdžiūti. Pakratams naudojant smėlį, tinka tik tokios mėšlo tvarkymo sistemos, kurios suprojektuotos su smėlio nusodintuvais arba kitaip smėlį nuo mėšlo atskiriančiais įrenginiais.

Kai karvės guli ant guminių kilimėlių, palaikyti jų švarą nesudėtinga. Ant kilimėlio paviršiaus nesikaupia nešvarumai, bakterijos. Karvės noriai gulasi ir keliasi. Be to, ant šio tipo pakloto jos neslidinėja. Kilimėliai turi gerą šilumos izoliaciją. Išklojus guoliavietes guminiais kilimėliais, sumažėja darbo krūvis, nes nereikia kas dieną kreikti, lengviau boksus išvalyti. Be to, gyvuliai būna sveikesni. Guminis kilimėlis sušvelnina smūgius, t. y. apsaugo karvių kelius nuo smūgių, kai jos gulasi ar keliasi.

Tyrimai rodo, kad karvės iš visų paklotų tipų dažniausiai renkasi tas guoliavietes, kuriose patiesti gumos pripildyti čiužiniai arba panašaus minkšto paviršiaus kilimėliai. Karvės ilgiausiai (50–65 proc. laiko) guli ant minkštų ir šiltų paklotų.

Geriausiai karvių poreikius atitinkantys paklotai yra storas šiaudų ar pjuvenų sluoksnis (ne mažiau kaip 10 cm), guminiai kilimėliai, gumos granulių pripildyti čiužiniai. Taip pat paklotams gali būti naudojamas smėlis, „vandens lovos“. Paklotams netinka medis, betonas.

***
Šaltų karvidžių trūkumai

• Per šalčius užšąla mėšlo šalinimo transporteriai.
• Ne visuomet mikroklimato veiksniai atitinka optimalius dydžius. Todėl sutrinka gyvulio termoreguliacijos mechanizmas, padidėja pašarų sąnaudos, 10–13 proc. sumažėja karvių produktyvumas.
• Jei netinkamai įrengiamos karvių guoliavietės, karvės per trumpai guli: ilsisi tik 8–9 val. per parą. Dėl šios priežasties jų produktyvumas sumažėja iki 10 proc. Dėl blogai įrengtų guoliaviečių grindų, žiemą per jas atiduodama per daug šilumos nuo gyvulio ir sutrinka  gyvulio termoreguliacijos mechanizmas, blogėja jo savijauta.

***
Šaltų karvidžių privalumai

• Šaltas pastatas pigesnis.
• Greičiau ir lengviau pastatomas.
• Šaltis, sausas oras, gerai vėdinama aplinka yra blogos sąlygos ligų sukėlėjams daugintis.
• Patalpoje mažai amoniako, anglies dvideginio, dulkių, todėl oras yra sveikesnis ir gyvuliams, ir juos prižiūrinčiam personalui.
• Neizoliuotas pastatas sukuria gyvuliams natūralią aplinką, gyvuliai būna ramesni ir patiria mažiau stresų.

***
Pagrindinių bokso matmenų apskaičiavimo formulė

Bokso ilgis = karvės galvos ir kaklo ilgis + liemens ilgis iki krūtinės x 0,922 + 0,20

Bokso plotis = karvės aukštis x 0,85