Pernai Valstybinė mašinų bandymo stotis (VMBS) patikrino 223 naujus ir pertvarkytus bei 250 naudojamų purkštuvų. Be to, praėjusiais metais aštuonios privačios naudojamų purkštuvų techninės apžiūros įmonės patikrino 529 naudojamus purkštuvus.

Privačios naudojamų purkštuvų tech­ninės apžiūros įmonės jau veikia Akmenės, Joniškio, Kaišiadorių, Mažeikių, Pasvalio, Radviliškio, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonų savivaldybėse. Tokia įmonė artimiausiu metu savo veiklą turėtų pradėti ir Šakių rajone. Pakeitus purkštuvų tikrinimo taisykles, nuo 2005 m. Lietuvoje iš viso patikrinti 1 743 purkštuvai. Kadangi tikslių statistikos duomenų nėra, manoma, kad tai sudaro apie 10 proc. visų eksploatuojamų purkštuvų.

Visi eksploatuojami purkštuvai turi būti su aiškiu, neišblunkančiu žymeniu, kuriame pateikiama tokia informacija:

• gamintojo pavadinimas ir adresas;
• pagaminimo metai;
• serijos ar tipo žymuo;
• serijos numeris;
• leistinas grandinės slėgis;
• konstrukcinė masė;
• leistina bendroji masė;
• darbo veleno vardinis sukimosi dažnis ir kryptis (ženklinama rodykle);
• savaeigių mašinų vardinė galia (kW).

Be to, visi purkštuvai turi būti parduodami su išsamia naudojimo instrukcija lietuvių kalba. Joje turi būti aprašytas veikimo principas; naudojimo, remonto ir aplinkosaugos reikalavimai; nurodytos asmens apsaugos priemonės ir jų ypatumai; atsarginių detalių sąrašas; pateikta informacija, kaip teisingai reguliuoti purkštuvus.

Purkštuvo sijoms, rezervuarui ir ventiliatoriui keliami reikalavimai

(išsamus sąrašas pateiktas LST EN 907 standarte)

• Rankomis sulankstomos/išskleidžiamos sijos turi būti su dviem rankenomis, įrengtomis ne arčiau kaip 300 mm nuo artimiausio šarnyro.
• Turi būti įrengtas įtaisas sulankstytai sijai fiksuoti.
• Jėga sijos aukščiui reguliuoti rankiniu būdu negali viršyti 250 N. Jeigu aukštis reguliuojamas suktuvu, tai jis turi būti savistabdis ir išlaikyti 1,3 karto didesnę apkrovą negu purkštuvų sijos masė.
• Jeigu aukštis reguliuojamas jėgos pavara, būtina, kad ji turėtų režimo kontrolės įtaisą ir įrenginį, ribojantį sijos nusileidimo didžiausią greitį iki 10 mm/s arba užtikrinantį mažiausią 500 mm aukštį nuo žemės iki sijos.
• Purkštuvų rezervuaro tūris turi būti bent 5 proc. didesnis už vardinį tūrį.
• Jo dangtis turi nepraleisti chemikalų mišinio, būti prijungtas prie rezervuaro ir turėti įtaisą, fiksuojantį uždarytą padėtį, mechaniškai užveržiant.
• Įpilamo ir išleidžiamo tirpalo lygis turi būti gerai matomas.
• Ventiliatorius turi būti tokioje vietoje arba taip apsaugotas, kad, purkštuvui veikiant, neįsiurbtų arba neišmestų pašalinių medžiagų, kurios galėtų sužeisti žmogų.
• Purkštuvų konstrukcija turėtų būti tokia, kad juos būtų galima saugiai išvalyti, nepažeidžiant aplinkos apsaugos ir darbo saugos reikalavimų.
• Purkštuvuose privalo būti švaraus vandens talpykla, kad, baigus purškimo darbus, chemikalų rezervuaro vidų bei kitas purkštuvo dalis būtų galima išplauti, o panaudotą vandenį išpurkšti tame pačiame lauke.
• Purkštuve turi būti ir mažesnis (15 litrų) indas su švariu vandeniu darbuotojo poreikiams.

Reikalavimai purkštuvų darbui

Purkštuvo įsiurbimo linijoje privalo būti įrengta sklendė, kad, remontuojant siurblį, filtrus ir vamzdynus, tirpalas neištekėtų iš rezervuaro.

Purkštuvo išpurškiamas tirpalas turi pasiskirstyti tolygiai: variacijos koeficientas negali būti didesnis kaip 15 proc. Jeigu išpurškimo tolygumas matuojamas debitmačiu ar kalibruotu indu, kiekvieno purkštuko našumo paklaida neturi viršyti ±5 proc., lyginant su vidurkiu, arba 15 proc., lyginant su gamintojo nurodytais našumo duomenimis. Ventiliatoriniams purkštuvams – atitinkamai ±10 ir ±15 procentų.

Purkštuvo siurblys turi užtikrinti ne mažesnį kaip 0,5 MPa darbinį slėgį vamzdiniuose ir ne mažesnį kaip 1,5 MPa ventiliatoriniuose purkštuvuose. Vamzdyne slėgis negali kisti ±10 proc. nustatyto slėgio reikšmės. Oro slėgis pulsavimo išlyginimo įtaise turi būti nuo 1/3 iki 2/3 darbinio slėgio.

Purkštuvų sija turi būti lygiagreti dirvos paviršiui, jos judėjimo bendras laisvumas pirmyn ir atgal neturi viršyti 5 proc. darbinio sijos ilgio. Išpurškiamas tirpalas neturėtų patekti ant purkštuvo darbinių dalių. Slėgio skirtumas valdymo pulte ir ties purkštukais negali būti didesnis kaip 0,03 MPa. Slėgis skirstomajame vamzdyne negali viršyti 5 proc. nustatyto slėgio. Kad sija neatsitrenktų į dirvos paviršių, jos galai turi būti su apsaugomis.

Purkštukai ant sijos turi būti vienodi ir sukonstruoti taip, kad tolygiai purkštų ir būtų galima keisti išpurškimo normą, parenkant skirtingus antgalius. Sodų purkštuvai gali būti su skirtingo tipo purkštukais, tačiau abiejose pusėse purkštukai turi būti išdėstyti vienodai. Purkštuvo instrukcijoje turi būti nurodyti duomenys apie purkštukų našumą. Jie privalo būti atitinkamai pažymėti, kad būtų lengva nustatyti kiekvieno purkštuko tipą, dydį, purškimo kampą ir našumą. Išpurškiamo tirpalo netolygumas įvairiuose purkštukuose neturi būti didesnis kaip ±5 proc. vidutinės reikšmės. Kai purkštukų našumas 15 proc. viršija gamintojo nustatytas reikšmes, juos būtina keisti naujais.

Purkštuvo siurblio filtras turi būti sumontuotas taip, kad būtų patogu jį išvalyti ir pakeisti. Slėgio vamzdyne turi būti ne mažiau kaip vienas lengvai išvalomas ir pakeičiamas filtras. Filtrų akučių dydis turi atitikti mažiausią naudojamų purkštukų skylučių skersmenį.

Patikros rezultatai

Dauguma praėjusiais metais VMBS specialistų patikrintų purkštuvų buvo pagaminti 1998–2007 metais. Tačiau pasitaikė ir 1984–1985 m. pagamintų purkštuvų. Lietuvoje dominuoja lenkiški, deja, ne pačios geriausios kokybės purkštuvai. Iš vakarietiškos technikos daugiausia dirbama daniškais purkštuvais. Beveik trys ketvirtadaliai (73 proc.) iš VMBS specialistų patikrintų mašinų buvo pakabinamieji iki 1 000 l talpos purkštuvai. Prikabinamieji sudarė 24 proc. (talpa nuo 2 000 iki 3 500 l), o savaeigiai ir uždedami – 3 proc. Dauguma patikrintų purkštuvų buvo skirti laukams purkšti. Patikrinti ir keli sodo purkštuvai.

Purkštuvų techninė patikra pradedama nuo pirminės apžiūros, t. y. vertinama, kaip purkštuvas paruoštas techninei apžiūrai, ar turi žymenis, kokia jo komplektacija, ar užtikrintas tvirtinimas prie traktoriaus, ar nėra aiškiai matomų detalių ir mazgų (sukabinimo įtaisų, slėginės ir hidraulinės žarnų, rezervuarų, sklendžių, jungčių, purkštukų korpusų, siurblių, važiuoklės, elektriniu būdu valdomų įtaisų bei signalinių priemonių ir kt.) susidėvėjimo požymių.

Esant akivaizdiems susidėvėjimo požymiams, toliau techninė apžiūra netęsiama, o savininkui pasiūloma atlikti remonto darbus. 2007 metais tokių purkštuvų buvo apie 15 procentų.

Purškimo kokybė techninių apžiūrų metu įvertinama, debitmačiais išmatuojant atskirų purkštukų našumą. Apie 25 proc. patikrintų purkštuvų šis rodiklis neatitiko normatyvų. Dažniausiai dėl pažeistų purkštukų našumo paklaida viršydavo ±5 proc. nuo vidurkio. Apie 5 proc. purkštuvų turėjo daugiau kaip 15 proc. išdilusių purkštukų. Abiem atvejais purkštukai buvo keičiami.

Valstybinės mašinų bandymo stoties specialistų patirtis rodo, kad dalis purkštuvų techninei apžiūrai visiškai neruošiami arba tai daroma atmestinai: neišplauti vamzdynai, nesandarūs ir netolygiai purškiantys purkštukai, nėra darbų ir aplinkos saugos priemonių. Be trūkumų šalinimo techninės apžiūros dieną ar didesnio remonto iš pirmo karto pažymėjimus gauna tik kas antras pateiktas purkštuvas. Apie 7 proc. tikrintų purkštuvų iš viso buvo netinkami techninei apžiūrai.

• Techninis reglamentas „Mašinų sauga“.
• Standartas LST EN 907 „Žemės ir miškų ūkio mašinos. Purkštuvai ir skystų trąšų skleistuvai. Sauga“.
• Standartas LST ISO 5682-1 „Augalų apsaugos įrenginiai. Purkštuvai. 1 dalis. Purkštukų bandymų metodai“.
• Standartas LST ISO 5682-2 „Augalų apsaugos įrenginiai. Purkštuvai. 2 dalis. Hidraulinių purkštuvų bandymų metodai“ ir „Purkštuvų tikrinimo taisyklės“.
• Standartai LST EN 13790 1; 2 „Žemės ūkio mašinos. Purkštuvai. Naudojamų purkštuvų patikra. 1 dalis. Lauko kultūrų purkštuvai. 2 dalis. Medžių ir krūmų ventiliatoriniai purkštuvai“.
• Standartai LST EN 12761-1; 2; 3 dalys. „Žemės ir miškų ūkio mašinos. Purkštuvai ir skystų trąšų skleistuvai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai. 2 dalis. Lauko kultūrų purkštuvai. 3 dalis. Pneumatiniai medžių ir krūmų purkštuvai“.
• „Purkštuvų tikrinimo taisyklės“, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 199 ir jo 2005 m. spalio 18 d. pakeitimu Nr. 3D-490.

***
Dažniausiai pasitaikantys trūkumai

• Išdilę arba užsikimšę purkštukai.
• Nepakankamas filtrų skaičius, jie pažeisti arba nesuderinti su purkštukais.
• Mažas siurblio našumas.
• Nėra apsauginio vožtuvo.
• Per didelė manometro paklaida ir per stambi padalos vertė.
• Susidėvėjusios, sulinkusios ir nesandarios žarnos.
• Darbo metu apipurškiamos darbinės purkštuvo dalys.
• Nėra ženklinimo ir identifikavimo duomenų.
• Nėra praplovimo ir švaraus vandens rezervuaro operatoriaus reikmėms.
• Sulankstytos ir deformuotos sijos.
• Nesandarus pagrindinio rezervuaro dangtis.