Bulvės mėgsta sukultūrintas, purias, lengvo priemolio ir priesmėlio, turtingas humuso ir maisto medžiagų, neužmirkstančias ir nepiktžolėtas dirvas. Deja, mūsų dirvose yra didelės piktžolių sėklų atsargos: viename hektare priskaičiuojama net keli šimtai milijonų jų sėklų. Tarp piktžolių ir kultūrinių augalų nuolat vyksta sudėtinga konkurencija dėl drėgmės, šviesos, maisto medžiagų. Tyrimais nustatyta, kad, laiku išnaikinus piktžoles, bulvių derlingumas gali padidėti nuo 15 iki 30 ar net 50 procentų.

Kiek nuostolių dėl piktžolių patiriama auginant bulves? Tikslaus atsakymo į šį klausimą negali būti, nes piktžolių ir bulvių konkurenciją lemia daugelis veiksnių. Visų pirma, kokios piktžolių rūšys vyrauja konkrečiame lauke. Ypač žalingos ir sunkiai išnaikinamos daugiametės piktžolės: dirvinės pienės, dirvinės usnys, paprastieji varpučiai, o iš sėklinių – baltosios balandos, bekvapiai šunramuniai ir kitos. Įsigalėjusios vienametės miglės labai apsunkina bulvių kasamųjų, kombainų darbą nuimant derlių. Derlius labiau sumažėja, jei piktžolės sudygsta anksčiau arba kartu su kultūriniais augalais. Derliaus sumažėjimas ne toks ryškus, jei piktžolės sudygsta vėliau už kultūrinius augalus. Daugelis tyrėjų nurodo, kad temperatūra, dirvožemio drėg­mė ir šviesa yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys piktžolių sėklų dygimą.

Net ir nedaug piktžolių – blogai

Nuo bulvių pasodinimo iki jų sudygimo praeina 14–28 dienos. Esant nepakankamai priežiūrai, tai puikios sąlygos piktžolėms įsigalėti. Vieni specialistai nurodo, kad kritinis piktžolių žalingumo periodas bulvėms yra 3–5 savaitės po bulvių pasodinimo. Tuo laiku sunaikinus piktžoles, vėliau sudygusios gali nebeturėti neigiamos įtakos bulvių derliui. Kitų tyrėjų duomenimis, piktžolės žalingiausios būna nuo bulvių pasodinimo iki bulvienojų nuvytimo ir netgi iki derliaus nuėmimo.

Manoma, kad piktžolių žala priklauso nuo konkrečios vietovės meteorologinių sąlygų ir kitų aplinkybių. Piktžolių žala bulvėms priklauso nuo jų rūšies ir gausumo. Literatūroje pateikiama duomenų, kad per visą vegetaciją kvadratiniame metre augant 5 baltosioms balandoms, bulvių derlingumas sumažėjo 43 proc., o esant 40 vienetų bekvapių šunramunių – net 73 proc. Netgi vienas šiurkštusis burnotis ar viena rietmenė kvadratiniame metre sumažina bulvių derlingumą kone trečdaliu. Viename kvadratiniame metre esant 25 paprastojo varpučio stiebams, arba 20 g orasausės masės, bulvių derlingumas sumažėjo 10 procentų. Ukrainos mokslininkai nustatė, kad 10 trumpaamžių piktžolių kvadratiniame met­re sumažina bulvių derlių 36 proc. Net 2–5 piktžolės kvadratiniame metre gali labai sumažinti derlių ir pabloginti kokybę, nes bulvės vegetacijos pradžioje silpnai konkuruoja su piktžolėmis, o pastarosios gali būti kenkėjų ir ligų infekcijų židiniai.

Trejų metų tyrimai Vėžaičių filiale

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale darytų tyrimų tikslas buvo nustatyti piktžolių sudygimą įvairiais bulvių augimo tarpsniais taikant rekomenduojamą optimalią mechaninę bulvių pasėlių priežiūros sistemą (du kaupimai–akėjimai iki sudygimo ir du tarpueilių kaupimai bulvėms sudygus), kai nenaudojami herbicidai, ir ištirti piktžolių ir bulvių tarpusavio konkurencijos įtaką bulvių gumbų derliui.

Bulvių veislės Mirta pasėlyje taikyta įprastinė mechaninė priežiūra, tai yra iki bulvių sudygimo du kartus įdirbti tarpueiliai kauptuvu, agreguotu su tinklinėmis akėčiomis, ir du kartus apkauptos sudygusios bulvės. Pirmojo varianto laukeliuose piktžolės kiekvieno tarpsnio pabaigoje buvo išravėtos, suskaičiuotos (išskirstant pagal rūšis) ir taip nustatytas sudygusių piktžolių skaičius atskirais bulvių augimo tarpsniais. Kad bulvės būtų nepiktžolėtos atitinkamą laiką, vienuose laukeliuose sudygusios piktžolės tam tikro bulvių vystymosi tarpsnio pabaigoje buvo išravėtos, o kituose laukeliuose jos augo kartu su bulvėmis.

Piktžolės dygsta per visą vegetaciją

Bulvių pasėlyje piktžolės dygo visą vegetaciją. Iš viso buvo rasta 15 piktžolių rūšių, iš kurių dominavo 4 vienametės ir 2 vienametės žiemojančios piktžolės. Baltosios balandos ir dirvinės aklės intensyviau dygo vasaros pradžioje, kol bulvienojai užaugo 20 cm aukščio, nežiūrint, kad bulvės buvo kaupiamos ir akėjamos. Daržinės žliūgės, kaip ir žiemojančios piktžolės, dirvinės našlaitės, bekvapiai šunramuniai intensyviausiai dygo, kai bulvienojai buvo 20 cm aukščio ir iki 20 dienų po žydėjimo. Tai lemia piktžolių biologinės savybės, nes tyrimų metais tuo laiku bekvapių šunramunių sudygo 71–90 proc. (100 proc. – tai per visą vasarą sudygusios piktžolės).

Piktžolių dygimo intensyvumas įvairiais bulvių augimo tarpsniais, kaip ir skirtingais metais, nebuvo vienodas. Vienais metais daugiausia piktžolių sudygo bulvienojams pasiekus 20 cm aukštį ir iki 25 d. po žydėjimo: tam įtakos turėjo birželio mėn. 25 mm didesnis negu įprasta kritulių kiekis. Tuo laiku intensyviau dygo dirvinės našlaitės, bekvapiai šunramuniai, daržinės žliūgės. Kitais metais intensyviau piktžolės dygo bulvienojams esant 20 cm aukščio ir iki bulvių žydėjimo, o paskui praėjus 25 dienoms po žydėjimo ir iki bulvių kasimo, mat prieš tai buvęs lietingas periodas stimuliavo intensyvesnį dirvinių našlaičių, bekvapių šunramunių dygimą. Žinoma, turėjo įtakos ir tai, kad tais metais rugpjūčio antrąjį ir trečiąjį dešimtadienį dėl maro pradėjo vysti bulvienojai.

Prognozuoti, kada piktžolės sudygs, sunku, nes jų dygimui įtakos turi daug veiksnių. Pavyzdžiui, miežių pasėlyje piktžolės intensyviausiai dygsta gegužės mėnesį. O bulvių pasėlyje, įdirbant tarpueilius iki bulvių sudygimo ir joms sudygus, nemažai piktžolių sunaikinamos mechaniškai.

Bulvių derlius ir pasėlio piktžolėtumas

Remiantis darytais tyrimais, galima teigti, kad mechaninės bulvių pasėlių priežiūros fone piktžolės dygo visą vegetacijos laikotarpį. Atskirais metais dygimo intensyvumas ir jų gausumas priklausė nuo klimato sąlygų. Bulves pasodinus ir iki jų žydėjimo intensyviausiai dygo baltosios balandos, daržinės žliūgės, vijokliniai pelėvirkščiai, dirvinės aklės. Tarpsniais nuo bulvienojų 20 cm aukščio iki kasimo intensyviau dygo bekvapiai šunramuniai, dirvinės našlaitės. Žinoma, esant kitokiai piktžolių sėklų dirvoje rūšinei įvairovei, pasėlyje gali vyrauti šiek tiek kitokios piktžolės, tačiau jų dygimo intensyvumas išliks panašus ir priklausys nuo gamtinių sąlygų.

Tai buvo piktžolės, kurios sudygo pasodinus bulves ir išliko po tarpueilių dirbimo. Bulvių derlius sumažėjo atitinkamai 8,1; 8,4 ir 7,5 proc., palyginti su visą vegetaciją nepiktžolėtomis bulvėmis. Visais kitais atvejais, tai yra, kai piktžolės augo kartu su bulvėmis trumpesnį laiką bei vėliau sudygusios ir būdamos mažos, jos neturėjo neigiamos įtakos bulvių derliui.

Lietuvos Vakarų regiono sąlygomis bulvėms kritinis žalingas piktžolių laikotarpis buvo nuo jų pasodinimo iki jų žydėjimo, tiksliau iki tol, kol bulvienojai uždengia vagas. Nustatyta tiesioginė neigiama priklausomybė tarp piktžolių skaičiaus (r = - 0,86) ir jų masės (r = - 0,77) bei bulvių derliaus.

Ekologiškai auginant bulves, kad pasėlis nebūtų piktžolėtas, kol bulvienojai uždengia tarpueilius, reikėtų dažniau įdirbti tarpueilius ir taip palaikyti švarų pasėlį. O intensyvios ar tausojančios žemdirbystės ūkiuose panaudoti herbicidus, dėl kurių galima sumažinti tarpueilių dirbimų skaičių ir taupyti darbo bei energijos sąnaudas.

• nuo pasodinimo iki žydėjimo, tai yra 9,4 savaitės, ir kvadratiniame metre buvo 10 piktžolių, o orasausė masė 7,9 g m-2;
• nuo pasodinimo iki 25 dienų po žydėjimo, tai yra 12,6 savaitės – piktžolių skaičius 8 vnt. m-2 ir masė 15,7 g m-2;
• visą vegetaciją, kuri tęsėsi 17,6 savaitės, piktžolių buvo 9 vnt. m-2 ir masė sudarė 19,8 g m-2.