Vienaskilčių piktžolių naikinimas kukurūzų pasėliuose yra problemiškas, nes ir vieni, ir kiti priklauso vienaskilčiams augalams. Didžiausią žalą kukurūzų pasėliams daro miglinių šeimos piktžolės. Mūsų šalyje kukurūzų apsaugos nuo piktžolių sistema dar tobulinama, nors jiems registruotų herbicidų spektras jau ganėtinai platus – šiemet registruota 13 herbicidų. Šiame straipsnyje pateikiama Lenkijos specialistų rekomenduojama kukurūzų apsaugos nuo piktžolių sistema.

Kukurūzų laukus labiausiai teršia ir alina paprastosios rietmenės (Echinochloa crus-galli), mažiau ekspansyvios yra rusvosios (Setaria glauca) ir žaliosios (Setaria viridis) šerytės bei paprastosios (Digitaria ischaemum) ir raudonosios (Digitaria sanguinalis) pirštuotės.

Išvardytoms piktžolėms būdinga keletas bendrų bruožų. Jos yra šilumamėgės, jų sėklos dygsta antroje pavasario pusėje (gegužės ar jau birželio mėnesiais), jautrios žemai temperatūrai (žūsta per pirmąsias šalnas), mėgsta gerai azotu patręštas dirvas. Jų sėklas noriai lesa paukščiai, o patys augalai yra geras pašaras gyvuliams. Šeriant gyvulius šiomis žolėmis, dalis grūdelių, net ir perėję per virškinamąjį traktą, išlieka nepažeisti. Jie lengvai patenka į laukus su mėšlu ar srutomis, todėl organinėmis trąšomis patręšti laukai lengvai užteršiami piktžolėmis: į vieną kvadratinį metrą gali patekti net iki kelių šimtų (!) sėklų.

Miglinių šeimos piktžolės mėgsta derlingą dirvą. Mažiau išrankios yra pirštuotės, kurios auga ir smėlėtose žemėse. Šios šeimos piktžolės yra labai daigios, o lengviausiai sudygsta šeryčių sėklos. Vienas augalas išaugina kelis tūkstančius sėklų, kurios būna labai gyvybingos – dirvoje sėklos nepraranda daigumo net ir po 15 metų.

Miglinių augalų paplitimas daugeliu atveju priklauso nuo kaimynystės. Paprastosios rietmenės kukurūzuose gali išaugti net iki 1 metro aukščio, o žieminiuose javuose retai išauga aukštesnės kaip 10 cm. Miglinių piktžolių šaknys yra negiliai paviršiuje, tačiau optimaliomis sąlygomis paprastosios rietmenės šaknų sistema gali pasiekti ir 50 cm gylį. Nustatyta, kad jei 1 m2 auga 6 piktžolės, labai didelė tikimybė, kad derlius sumažės 5 procentais.

Daug rūpesčių žemdirbiams kelia paprastieji varpučiai (Agropyron repens). Šie daugiamečiai augalai dažniausiai auga tuose kukurūzų plotuose, kuriuose kelerius metus kultivuojama monokultūra. Varpučiai paprastai apibūdinami kaip labai agresyvi, „raji“ ir konkurencinga piktžolė. Užtenka paminėti, kad per vieną vegetacijos sezoną varpučiai 1 ha plote gali užauginti 42 tonas žaliosios masės!

Kitos vienaskiltės piktžolės kukurūzuose auga rečiau ir kelia mažiau problemų. Lentelėje išvardytos kukurūzų pasėliuose dažniausiai augančios piktžolės ir herbicidų poveikis joms. Iš pateiktų augalų apsaugos produktų du skirti naikinti vien tik vienaskilčius: tai Dual Gold 960 EC (veiklioji medžiaga metolachloras) ir neseniai užregistruotas Focus Ultra 110 EC (veiklioji medžiaga cikloksidimas). Šis herbicidas naikina visų rūšių vienaskiltes vienametes ir daugiametes piktžoles.

Kiti herbicidai naikina ir dviskiltes piktžoles. Ypač platus spektras herbicidų, kurių veiklioji medžiaga yra acetochloras. Esant perdžiūvusiai dirvai, juos galima naudoti prieš sėją, įterpiant į žemę. Antrąjį kartą purkšti galima iš karto po sėjos ar kukurūzams išleidus 1–3 lapelius. Piktžolės nyksta dirvoje dar būdamos dygimo stadijoje arba vos išdygę – iki 2 lapelių tarpsnio.

Labai nedaug herbicidų, skirtų apdoroti kukurūzų pasėlius iš karto po sėjos. Išskirti būtų galima Lasso 480 EC ir Alanex 480 EC, kurių veiklioji medžiaga yra alachloras. Šios herbicidų grupės naujiena – Boreal 58 WG.

Produktai, kuriuose yra glifosato, skirti naikinti labai įvairioms piktžolėms, kurios sudygsta dar iki pasirodant kukurūzų daigams. Jų naudojimo normos mažos, tačiau ir efektas nedidelis. Naudojant šiuos herbicidus, neverta tikėtis didelės sėkmės naikinant varpučius. Rekomenduojamas glifosato ir acetochloro mišinys, kuris veikia greitai ir efektyviai.

Ypatingą grupę sudaro sulfurono cheminės klasės herbicidai: Titus 25 WG, MaisTer 310 WG, ir Accent 75 WG ir Milagro Exstra 060 SC. Šiuos produktus galima naudoti vieną kartą. Maksimali norma visiškai sunaikina paprastuosius varpučius. Išvardytus herbicidus (išskyrus Titus) galima purkšti ir dalimis, purškimus kartojant 8–10 dienų. Herbicidus, išskyrus Accent ir Maister, galima naudoti mišiniuose, kurie veikia ir vienaskiltes, ir dviskiltes piktžoles. Populiariausi mišiniai – Milagro 060 SC + Callisto 100 EC arba Titus 25 WG + Harmony 75 WG.

Lentelėje pateiktos rekomendacijos sudarytos taip, kad apdorojant vienaskiltes piktžoles kartu būtų išnaikintos ir dviskiltės. Universalių preparatų naudojimas padeda išspręsti problemą vienu mostu, išvengiama dažno važiavimo į laukus.

Parengta pagal užsienio spaudą

***

Patarimai augintojams

• Kukurūzus reikia suspėti pasėti iki gegužės 5–10 dienos (tada ankstyvųjų ir vidutiniškai ankstyvų veislių kukurūzai spėja išauginti vaškinės brandos burbuoles).
• Nesėti kukurūzų į šaltas dirvas: kai dirvos temperatūra tesiekia 10–12 °C, kukurūzai sudygsta per 18–20 parų, kai dirva įšilusi iki 15–16 °C, kukurūzai sudygsta dvigubai greičiau – per 10 parų.
• Kuo vėsesnis oras ir dirva, tuo sekliau reikėtų sėti kukurūzus.
• Prieš pasirenkant herbicidus pasėliui, reikėtų atidžiai apžiūrėti, kokios piktžolės jame vyrauja.
• Herbicidų nerekomenduojama naudoti, jei kukurūzai pažeisti šalnų.

***
Lietuvoje 2008 metais kukurūzų pasėliams purkšti yra registruoti šie herbicidai: Arratas 75 % v. d. g., Banvelas 480 g/l v. t., Bazagranas 480 g/l v. t., BACF 2,4 D amino druska, 500 g/l v. t. k., DMA 6 2,4–D Retro 683 g/l v. t. k., 2,4–D Nufarm 600 g/l v. t. k., Estet 600 g/l k. e., Harmony 50 % v. t. g., Lontrelas 300 g/l v. t., Maisteris WG v. d. g., Milagro 40 g/l k. s., Stompas 330 g/l k. e., Titus 25 % v. t. g.