Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atlikti braškių veislių tyrimai, siekiant visapusiškai įvertinti ir atrinkti derlingas desertines uogas vedančias braškių veisles, taikant iš esmės naują braškių auginimo technologiją – auginant balta plėvele mulčiuotose lysvėse su kapiliariniu laistymu. Buvo tiriamos šios braškių veislės: Honeoye, Elkat, Ventana, Saliut, Polka, Marmolada, Pandora ir Vikat.

Dažnai braškių auginimo technologijoje lemiamą reikšmę turi veislė. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute (LSDI) per pastaruosius 15 metų ištirta per 70 braškių veislių. Iš institute tirtų braškių veislių auginimui įvairiais laikotarpiais buvo pasiūlyta 16 veislių: Senga Sengana, Venta, Rubinovyj Kulon, Redgauntlet, Nida, Jaunė, Holiday, Rusanovka, Dukat, Induka, Korona, Polka, Tenira, Kama, Kent, Pandora. Kaimyninėse šalyse plito Elsanta, Senga Sengana, Dukat, Kama, Kokinskaya Raniaya, Zefyr, Festivalnaya, Kulon, Tenira, Induka, Holiday, Bogota, Polka, Korona, Bounty veislių braškės.

LSDI braškių veislių bandymas pradėtas 2005 m. rugpjūčio 20 dieną. Braškių veislių tyrimas atliktas taikant naujausias desertinių braškių auginimo technologijas. Braškės buvo auginamos balta plėvele mulčiuotose žemose trieilėse lysvėse, panaudojant firmos „Maidina“ fertigacijos sistemą. Bandyminis braškynas įveistas kasetėse išaugintais daigais. Braškių sodinimo schema: 1,0 + 0,35 + 0,35 x 0,2 m (87 719 vnt./ha).

Braškių kerelių būklė ir ligos. 2005 m. pasodintų visų veislių braškių kerelių būklė vegetacijos pabaigoje buvo puiki. Po 2005–2006 m. nepalankių žiemojimo sąlygų, kai oro temperatūra nukrito iki -29 oC ir sniego danga buvo nepakankama, visų veislių braškių kerelių būklė žydėjimo metu buvo puiki, išskyrus Ventana braškes, kurios blogai žiemojo, išretėjo ir žydėjimo metu atrodė prastai. Pirmųjų derėjimo metų vegetacijos pabaigoje Elkat, Saliut, Pandora ir Vikat braškių būklė buvo puiki. Gera kerelių būklė buvo ir Polka, Marmolada bei Honeoye braškių. O Ventana veislės kerelių būklė buvo dar prastesnė negu žydėjimo metu.

Antraisiais derėjimo metais ir žydėjimo, ir vegetacijos pabaigoje Elkat, Saliut, Pandora ir Vikat veislių braškių kerelių būklė išliko puiki. Senstant braškynui, bet naudojant pesticidus nuo ligų ir kenkėjų, gana gera buvo Polka, Marmolada ir Honeoye braškių kerelių būklė. Ventana braškės ir toliau išliko prastos būklės.

Intensyvi braškių apsauga nuo ligų ir kenkėjų buvo taikoma iškart pasodinus augalus. Naudoti naujausi preparatai: fungicidas Signum 334 g/kg v.d.g. ir insekticidas-akaricidas Envidoras 24 proc. k. s., kurie užtikrino stabilią braškių būklę ligų ir kenkėjų atžvilgiu. Daugelio veislių braškėse ligos plito nežymiai, jos daugiau pasireiškė nuėmus derlių, ir didesnės įtakos derliui neturėjo (2 lentelė). Abejais tyrimo metais išsiskyrė veislės Ventana braškės: jos, palyginti su kitų veislių braškėmis, sirgo daug ir intensyviai. Mažiausiai per dvejus metus šviesmarge sirgo Saliut ir Vikat braškės, o rudmarge – Elkat ir Marmolada braškės.

Insekticidas-akaricidas Envidoras yra ilgo veikimo ir labai efektyvus braškių apsaugai nuo voratinklinių ir žemuoginių erkių, todėl šių kenkėjų pažeidimų nebuvo užfiksuota. Bet koks nukrypimas nuo pagrindinių ekologinių, agrotechninių elementų reikalavimų sudaro prielaidas augalų ligoms ir kenkėjams plisti, o aktyvių apsaugos priemonių efektyvumas priklauso nuo ligos intensyvumo, panaudotos normos ir purškimo kokybės.

Braškių derlius. Auginant braškes balta plėvele mulčiuotose kapiliariniu būdu laistomose trieilėse lysvėse, jau kitais metais po sodinimo išauga gausus pirmasis uogų derlius. Pirmaisiais derėjimo metais (2006 m.) gausiausiai derėjo Vikat, Marmolada, Saliut veislių braškės (17,6–19,6 t/ha). Šiek tiek prasčiau derėjo Honeoye ir Polka braškės (13,3–13,6 t/ha). Elkat, Pandora ir Ventana braškių pirmasis derlius buvo iš esmės mažesnis, palyginti su kitomis tirtų veislių braškėmis, bet jis buvo gana gausus (8,9–11,4 t/ha). Vadinasi, taikant naujausią braškių auginimo technologiją, visos tirtos braškių veislės pirmaisiais derėjimo metais buvo derlingos arba labai derlingos.

Antraisiais derėjimo metais (2007 m.) iš esmės gausiausiai derėjo Elkat, Saliut ir Vikat braškės (18,3–24,4 t/ha). Nors ir gausiai, bet iš esmės prasčiau derėjo Honeoye ir Polka braškės (15,2–16,4 t/ha). Antraisiais derėjimo metais ir kerelių būklė, ir uogų derlius prasčiausias buvo Ventana braškių.

Didžiausias vidutinis dvejų metų braškių derlius buvo Saliut, Vikat ir Elkat braškių ir siekė 17,9–20,6 t/ha. Iš esmės mažiau, bet taip pat gausiai derėjo Honeoye, Polka ir Marmolada braškės (13–15 t/ha). Kiek prasčiau – Pandora, o prasčiausiai – Ventana (6 t/ha).

Braškių uogų kokybė. Paprastai didžiausios uogos būna pirmaisiais derėjimo metais ir pirmųjų skynimų metu. Nustatyta, kad pirmaisiais derėjimo metais iš esmės didžiausia buvo Vikat, Elkat ir Saliut braškių vidutinė pirmųjų uogų masė (28–34,7 g). Kitų veislių braškių pirmosios uogos buvo kiek mažesnės, o smulkiausios buvo Polka, Pandora ir Honeoye, kurios svėrė apie 20 g. Pirmaisiais metais maksimalaus derėjimo metu iš esmės didžiausias uogas išaugino Ventana ir Marmolada, o mažiausias – Saliut ir Polka braškės.

Antraisiais derėjimo metais pirmųjų uogų masė buvo 2,2 karto mažesnė negu pirmaisiais. Iš esmės didžiausias pirmąsias uogas vedė vėlyvosios Vikat ir Pandora veislių braškės (18–16,1 g). Mažiausios buvo Ventana, Honeoye, Polka ir Saliut braškių uogos (8,1–10,4 g). Maksimalaus derėjimo metu didžiausios buvo Vikat ir Pandora braškių uogos, o visų kitų veislių uogos buvo iš esmės mažesnės. Skynimų pabaigoje smulkiausios buvo Polka braškės.

Invertuoto cukraus braškių uogos sukaupė palyginti daug – vidutiniškai 5,07 proc. Didžiausiu invertuoto cukraus kiekiu (5,74 proc.) išsiskyrė Marmolada, o mažiausiu (4,40 proc.) – Elkat veislės braškės. Sacharozės braškių uogose vidutiniškai randama vos 0,98 proc. Tirpiųjų sausųjų medžiagų kiekis yra vienas iš rodiklių, rodančių tinkamumą perdirbti. Statistiškai patikimai didžiausiu tirpiųjų sausųjų medžiagų kiekiu išsiskyrė Ventana ir Marmolada braškių uogos, atitinkamai 11,4 proc. ir 11,1 proc.

Braškių uogose vidutiniškai randama 44,2 mg/100 g askorbo rūgšties. Vitaminingiausios yra Marmolada ir Ventana veislių braškės, jose askorbo rūgšties randama atitinkamai 63 ir 66,0 mg/100 g. Tirtųjų braškių veislių uogų titruojamasis rūgštingumas panašus (1,06 proc.) ir statistiškai patikimai neišsiskiria nė viena veislė.

Braškių auginimo ekonominis įvertinimas

Auginant desertines braškes, labai svarbu gauti ne tik kuo didesnį kokybiškų uogų derlių, bet dar svarbiau gauti derlių kuo anksčiau vasaros pradžioje, kai uogų kainos aukštesnės, ir kuo vėliau, kai uogų kainos vėl pakyla. Suskirsčius kiekvienos braškių veislės uogų derlių, gautą atskirais laikotarpiais, kai ryškiai keitėsi vidutinės uogų kainos, išryškėjo kiekvienos veislės realios galimybės derėti konkrečiais laikotarpiais, kai uogų kainos labai skirtingos. Bandyme derėjimas specialiai agrodangomis nebuvo paankstintas, todėl, pradėjus braškėms derėti, laikotarpis, kai braškės buvo pačios brangiausios (2006 m. iki birželio 19 d. ir 2007 m. iki birželio 12 d.), buvo labai trumpas ir daugelis veislių dar nederėjo, išskyrus Polka ir Honeoye 2006 m. ir Elkat bei Saliut 2007 m.

Gausiausio braškių derėjimo metu, kai uogos būna pigiausios, didžiausią derlių 2006 m. davė Marmolada ir Saliut veislių braškės (atitinkamai 5,28 ir 3,51 t/ha). Tiesa, tuo laikotarpiu vėlyvosios Vikat veislės braškės derėjo dar gausiau, bet tuo metu jos tik pradėjo derėti ir jų uogų kaina buvo apie trečdalį aukštesnė. 2007 m. daugiausiai pigiausių uogų išaugino Elkat ir Saliut veislių braškės.

Kai baigiasi masinis braškių derėjimas ir uogos labai susmulkėja, pradeda derėti labai vėlyvų veislių braškės, kurių pirmosios uogos išauga labai didelės, ir jos parduodamos bent 30–50 procentų aukštesnėmis kainomis. Iš tirtų veislių labai vėlyvos buvo Vikat ir Pandora braškės, kurios pradėjo derėti ir didžiausias uogas išaugino tada, kai daugumos veislių uogos jau buvo smulkios ir kainos už uogas buvo pačios žemiausios.

Apskaičiavus derlių atskirais laikotarpiais ir įvertinus vidutinėmis to laikotarpio uogų kainomis, gauname bendrą pajamų kiekį atskirais metais ir suminį pajamų kiekį per visą dvejų metų braškių auginimo laikotarpį. Nustatyta, kad daugiausia pajamų pirmaisiais derėjimo metais gauta už vėlyvąsias Vikat, Saliut ir Marmolada braškes (68,3–50,4 tūkst. Lt/ha). Mažiausiai pajamų gauta už Ventana uogas (28,2 tūkst. Lt/ha). Antraisiais derėjimo metais daugiausia pajamų gauta taip pat už vėlyvąsias Vikat uogas (106,0 tūkst. Lt/ha) bei Elkat ir Saliut braškes (atitinkamai 99,5 ir 99,2 tūkst. Lt/ha). Tik 14,1 tūkst. Lt/ha pajamų gauta už Ventana uogas.

Daugiausia per dvejus metus pajamų gauta už Elkat, Saliut ir, žinoma, Vikat braškes – atitinkamai 136,8, 153,1 ir 174,3 tūkst. Lt/ha. Vidutinis pajamų kiekis gautas už Pandora, Polka ir Honeoye braškes. Ir ypač mažai pajamų, dėl per didelio išretėjimo ir prastos kerelių būklės, gauta už Ventana uogas (42,4 tūkst. Lt/ha).

Vidutinė atvirame grunte auginamų uogų kaina per dvejus metus buvo 3,92 Lt/kg. Didžiausia buvo Vikat ir Pandora braškių uogų kaina – atitinkamai 17 ir 26 procentais didesnė už vidutinę tirtų veislių uogų kainą. Mažiausia buvo ­Marmolada uogų kaina, kadangi ši veislė yra vidutinio vėlyvumo ir labiausiai dera, kai uogos būna pigiausios.

Svarbiausias ir galutinis verslinio braškių auginimo tikslas yra pelningumas. Susumavus visas išlaidas nuo dirvos paruošimo braškynui iki derliaus išvežimo iš lauko ir braškyno priežiūros po derliaus nuėmimo, nustatyta, kad per dvejus braškyno eksploatacijos metus visų veislių braškių auginimas buvo pelningas, išskyrus Ventana braškes, kurios davė 21,6 tūkst. Lt /ha nuostolį. Didžiausias pelnas gautas už vėlyvąsias Vikat braškes. Taip pat didelis pelnas gautas ir auginant labai derlingas Elkat ir Saliut braškes. Tačiau būtina pabrėžti, kad, skaičiuojant pelningumą, neatkreiptas dėmesys į atskirų veislių braškių paklausą prekybos vietose. Ne paslaptis, kad vienų veislių uogas pirkėjai mieliau perka ir brangiau moka, o kitų veislių uogos yra pigesnės ir mažiau paklausios. Įvertinus šį faktorių, atskirų veislių uogų paklausa ir, aišku, pelningumas gali keistis.

***
Prieš kelerius metus Lietuvoje plėtėsi giliai užšaldyti bei perdirbti skirtų braškių uogų auginimas. Versliniuose braškynuose daugiausia išplito perdirbti tinkamos klasikinės Senga Sengana veislės braškės, auginamos taikant įprastinę braškių auginimo technologiją lygiame paviršiuje. Pastaraisiais metais darbo jėgos kaina šalyje kyla, o žaliavinių uogų kaina labai svyruoja ir dažnai būna žema. Be to, pradėjo didėti kokybiškų desertinių uogų poreikis ne tik įprastu, bet ir ne sezono metu. Ieškoma būdų, kaip Lietuvos sąlygomis pratęsti šviežių desertinių uogų tiekimą rinkai.

Aišku, galima ne sezono metu išsiauginti desertinių braškių uogų šiltnamiuose, tačiau žiemos metu jų savikaina bus aukštesnė negu iš pietinių kraštų atvežamų uogų kaina. Reikia taikyti tokias desertinių braškių auginimo technologijas, kurios leistų sumažinti darbo rankų ir kuro poreikį bei užtikrintų kokybiškų neaukštos savikainos desertinių uogų derlių.

***
Rekomendacija verslinių braškynų augintojams

Siūlome versliniuose braškynuose, taikant naujausią braškių auginimo technologiją plėvele mulčiuotose su kapiliariniu laistymu lysvėse, auginti Elkat, Honeoye, Polka ir Pandora braškes. Vikat ir Saliut veislių braškes plačiau auginti galima tik įsitikinus, ar rūgštokos uogos turės paklausą. Labai skanias aukštos kokybės Marmolada veislės braškes auginti įsitikinus, ar gamybinėmis sąlygomis šios veislės braškės duos gausų antrąjį derlių.

Dėl didelio kerelių ligotumo, prastoko uogų skonio ir mažo derlingumo Lietuvos agroklimato sąlygomis visai netinkamos Ventana veislės braškės.