Pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet auginama apie 30 tūkst.ha grikių. Jų grūdų derlius siekia apie 1,5 t/ha, palankiais metais – per 2 t/ha. Gauti didelį grikių derlių nėra lengva, tačiau, laikantis agrotechnikos reikalavimų ir mažinant grūdų nuostolius per pjūtį, į aruodus galima supilti dar daugiau šių vertingų grūdų.

Pastaruoju metu šalies žemdirbiai pastebimai didina rečiau auginamų arba dėl įvairių priežasčių primirštų, tačiau pelningų žemės ūkio augalų plotus. Prieš gerą dešimtmetį grikius augino tik per 10 šalies rajonų (Varėnos, Trakų, Vilniaus, Jonavos, Šalčininkų ir kt.) ūkininkai, o dabar ši kultūra sėkmingai auginama ir Žemaitijoje bei Aukštaitijoje. Grikių supirkimo kainos taip pat nuolat didėja ir 2007 metų pabaigoje siekė 963 Lt/t (be PVM).

Kodėl verta grikius auginti?

Labai svarbi grikių savybė yra ta, kad jie auga lengvose nederlingose dirvose, kuriose neuždera pelningi augalai, pavyzdžiui, žieminiai kviečiai. Grikiai yra nereiklūs augalai, jų šaknys pasiima maisto medžiagų iš mažai tirpių junginių, todėl juos auginant nereikia didelių išlaidų trąšoms.

Grikiai yra vertingi ir kaip daug nektaro turintys augalai. Jų žydėjimo periodas ilgas, todėl, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, iš 1 ha žydinčių grikių bitės gali prinešti iki 100 kg medaus. Bites prie pasėlių reikia atvežti 2–3 dienos prieš žydėjimą. Žydėjimo pradžioje joms tenka 93 proc., o pabaigoje – 79 proc. visų šių kryžmažiedžių augalų apdulkintų žiedų. O tai grikių derlių padidina 0,5–0,6 t/ha.

Grikių perdirbimo į kruopas ir miltus atliekos yra geras pašaras kiaulėms ir paukščiams. Juos galima auginti kaip tarpinius arba pasėlinius augalus ir žaliąja mase šerti galvijus arba gaminti silosą ar šienainį.

Šiaudus taip pat galima naudoti pašarui, ypač sumaišius su smulkintais varpinių javų šiaudais, nes vien grikių šiaudai – menkavertis pašaras. Todėl juos geriausia susmulkinti ir aparti, taip praturtinant dirvą organinėmis medžiagomis.

Grikius galima laikyti biologiniu sanitaru, nes jie mažina varpinių javų užsikrėtimą šaknų puviniais. Esant palankioms augimo sąlygoms, neblogai stelbia piktžoles (didelis privalumas verčiantis ekologine augalininkyste). Tai labai geras priešsėlis rapsams, kukurūzams, geras – rugiams, kviečiams, linams, ankštiniams javams ir jų mišiniams su varpiniais javais, tačiau netinkamas priešsėlis dobilams ir varpinėms žolėms.

Grikius naudinga auginti ir organizaciniu požiūriu, kadangi jie dažniausiai sėjami gegužės pabaigoje, kai kiti vasariniai javai būna jau pasėti. Grikiais galima apsėti per žiemą išnykusius rugių, kviečių ar žieminių rapsų plotus. Be to, derlius nuimamas vėlai rudenį, kai varpinių javų pjūtis jau baigta, t. y. kombainai būna neapkrauti, o tai leidžia pratęsti pjūties sezoną, kartu padidinti ir javų kombainų metinį apkrovimą.

Veislės, derlius ir nuostoliai

Grikių derliaus nuėmimas – pats sudėtingiausias darbų etapas, nuo kurio labai priklauso derliaus dydis ir kokybė. Grikių brendimo periodas labai ištęstas. Jis trunka 30–40 dienų ir ilgiau negu kitų javų, be to, labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų: lietingą vasarą jis ypač pailgėja. Sunku yra parinkti ir pjūties laiką. Nupjovus per anksti, patiriami dideli nuostoliai, nes dalis grūdų nespėja subręsti, o pjūtį suvėlinus, vertingiausi grūdai gali nubyrėti dėl lietaus, stipraus vėjo ar lenktuvų poveikio pjūties metu. Grikių pjūtį suvėlinus 20 dienų, dėl išbyrėjusių grūdų prarandama iki 50 proc. derliaus.

Grūdų išbyrėjimas (ir branda) priklauso nuo grikių veislių. Jos būna diploidinės ir tetraploidinės. Diploidinių grikių grūdų ląstelių branduoliai turi dvigubą (diploidinį) homologinių chromosomų rinkinį, o tetraploidinių veislių chromosomų skaičius yra keturgubas.

Pagrindinės grikių veislės

• Rusiškos – Bogatyr, Šatilovskaja, Kalininskaja, Sibiriačka, Orlovskaja.
• Ukrainietiškos – Roksolana, Aelita, Viktorija, Stepnaja.
• Baltarusiškos – Žniarka, Smuglianka, Anita Beloruskaja, Ilija ir kitos.

Prieš trejus metus Baltarusijoje ­rajonuota determinantinio tipo Karmen grikių veislė, kurios 1 000 grūdų masė – iki 35 g, o 2006 metais įtrauktos į Nacionalinių augalų veislių sąrašą Aleksandrina ir Lena grikių veislės, kurių vegetacija – 90–95 dienos, 1 000 grūdų masė – iki 43 g, derliaus potencialas – 3,5 t/ha. Šios abi veislės atsparios išgulimui ir savaiminiam grūdų išbyrėjimui. Lietuvai pagal klimato sąlygas geriausiai tiktų Baltarusijoje auginamos grikių veislės. Nors kai kurių grikių veislių potencialus grūdų derlius siekia iki 4,6 t/ha, dėl įvairių priežasčių dažnai gaunamas tik 1,5–2,3 t/ha derlius. Lietuviškos grikių veislės Vokiai vidutinė vegetacijos trukmė 82 dienos, o vidutinis derlius – apie 1,5 t/ha grūdų.

Pagal agrotechnikos reikalavimus grikių derliaus nuėmimo leistinas kiekybinis grūdų nuostolių dydis yra labai mažas. Tinkamai sureguliavus kombaino darbines dalis, nesunkiai galima pasiekti reikalaujamą kūlimo-separavimo grūdų nuostolių dydį. Tačiau pjaunamosios grūdų nuostoliai paprastai būna kelis kartus didesni negu leistini.

Svarbus ir grikių grūdų švarumas kombaino bunkeryje. Jis turi būti ne mažesnis kaip 95 proc., kai nuėmimo sąlygos palankios, ir ne mažesnis kaip 90 proc., esant nepalankioms derliaus dorojimo sąlygoms.

Nuėmimo technologijos

Paprastai grikių derlius nuimamas dviem būdais: atskirtiniu ir tiesiog kombainu. Kanadoje, JAV, Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose daug grikių auginančiose valstybėse pagrindinis derliaus dorojimo būdas yra atskirtinis. Baltarusijos tyrėjų duomenimis, lyginant su tiesioginiu grikių pjovimu-kūlimu, popjūtinio kūlenų dorojimu (valymu, džiovinimu), atskirtinės technologijos energetinės sąnaudos 1,5 karto mažesnės, grūdų derlius 0,15–0,20 t/ha didesnis, o grikių savikaina mažesnė 50–60 procentų.

Grikiai į pradalges pjaunami, kai 70–75 proc. grūdų yra visiškai subrendę. Tolygiai bręstančių veislių grikius į pradalges galima pjauti, subrendus 80–90 proc. grūdų. Paprastai orientacinė grikių branda nustatoma vizualiai. Prieš pjaunant augalus į pradalges, dauguma grikių grūdų turi būti rudos spalvos, stiebai patamsėję, viršutinėse šakelėse kasdien gali pražysti tik pavieniai žiedeliai. Jeigu oro sąlygos geros, grūdų drėgnis tuo metu turėtų būti 15–20 proc., o lapų ir stiebų – 35–40 proc. Tačiau mūsų klimato sąlygomis artėjant rudeniui tokius drėgnio rodiklius augalai pasiekia labai retai.

Grikius pjaunant atskirtiniu būdu, reikia turėti javapjoves, agreguojamas su javų kombainais, traktoriais arba savaeigėmis mašinomis. Naudojamos Rusijos, Baltarusijos ir Vakarų valstybių javapjovės. Pjaunant derlingus grikius, reikia naudoti mažesnio darbinio pločio pjaunamąsias: ŽRB-4,2 A; ŽSK-4; ŽSB-4,2 S. Jeigu grikiai retoki, mažiau derlingi, galima naudoti ir plačiabares javapjoves ŽVN-6, ŽVN-6 A, ŽVN-6A-01. Jos agreguojamos su kombainais SK-5, Jenisiej, savaeige šienapjove KPS-5G arba E 301. Ražienos aukštis priklauso nuo pasėlio aukščio ir pagulimo. Jeigu grikių aukštis tik apie 60 cm, pjaunant paliekama 15–20 cm aukščio ražiena, kai augalai aukštesni ir nepagulę – 25 cm ir didesnio aukščio ražiena. Kad pradalgės geriau laikytųsi ant ražienos ir greičiau džiūtų, grikius reikia pjauti skersai arba įstrižai eilučių. Tai ypač svarbu, jeigu grikiai buvo pasėti plačiaeiliu būdu.

Pradalgės džiovinamos 7–10 dienų, nes kai grikių grūdų drėgnis siekia 20–25 proc., jų vegetatyvinė masė yra 70–85 proc. drėgnumo. Esant sausiems orams, per šį laikotarpį sunoksta dar nevisiškai subrendę grūdai, jų drėgnis sumažėja iki 16 proc., o šiaudų – iki 25–30 proc. Tokio drėgnio masė tinkama rinkti ir kulti.

Grikiai iš pradalgių renkami būgniniais arba juostiniais-transporteriniais rinktuvais. SK-5 tipo kombainams naudojami 54-102 A būgniniai ir PPT-3 A juostiniai-transporteriniai rinktuvai. Kombainai Don-1500 komplektuojami su RSM-10.08.07 rinktuvais, kurie montuojami ant specialios platformos arba 6 m darbinio pločio kombaino pjaunamosios. JAV grikiai iš pradalgių renkami ir kuliami John Deere serijų kombainais su specialiais rinktuvais, kurie tvirtinami ne ant kombaino pjaunamosios, bet jungiami tiesiai prie nuožulniosios kameros.

Atskirtinio grikių derliaus nuėmimo būdo privalumai: ❖ dėl papildomai subrendusių grūdų padidėja derlius; ❖ nubyra lapai; ❖ išdžiūsta stiebai; ❖ sumažėja grūdų drėgnis (mažesnės sąnaudos grikiams džiovinti). Be to, nėra didelio pavojaus pradalgėms rinkti ir kulti, kai oras vėjuotas ar dėl nedidelio lietaus drėgnoka. Šio derliaus dorojimo būdo trūkumai: ❖ didesnės darbo sąnaudos; ❖ rizika patirti didesnių grūdų nuostolių dėl galimo ilgalaikio lietaus.

Atskirtiniam grikių (taip pat ir kitų augalų) nuėmimo būdui plisti trukdo tai, kad šalyje stokojama javapjovių ir nuo seno vyrauja skeptiškas požiūris į šį derliaus dorojimo būdą. Tačiau Lietuvoje yra ir savaeigių javapjovių, dažniausia naudotų (įvežtų iš užsienio). Pradalgėms rinkti stokojama ir rinktuvų. Paprastai tam naudojami tie patys kombainai su pjovimo aparatais. Bet būtinai turi būti palikta aukšta ražiena ir, aišku, reikalinga kombainininko patirtis.

Tiesioginis grikių nuėmimas

Tai dažniausiai šalyje naudojamas grikių derliaus nuėmimo būdas. Jis efektyvus tik esant sausam orui ir nuimant diploidinių veislių grikius (jų viršūnėse nebūna žiedų, t. y. augimas sustojęs, grikių grūdai rudi arba juodi). Netolygiai bręstančius tetraploidinių veislių grikius nuimant tiesiog kombainu, drėgni augalų stiebai ir lapai atidrėkina net ir sausokus grikių grūdus, nesubrendę grūdai blogai iškuliami, o visiškos brandos lengvai sužalojami. Kuliant drėgną grikių masę, neretai kemšasi kombainų pobūgniai ir sietai. Dėl tokio padidėjusio grikių grūdų drėgnio kartais jie pradeda kaisti jau kombaino grūdų bunkeryje (tokias kūlenas reikia kuo greičiau valyti ir, jei reikia, džiovinti).

Kai kurie ūkininkai linkę manyti, kad grikių derlius lengviau nuimamas, kai juos pakanda ankstyvosios šalnos (rugsėjo ar spalio mėnesiais, kas retai būna). Tai nėra visiškai teisingas sprendimas, nes dėl pavėlintos pjūties išbyra patys brandžiausi grikių grūdai. Jeigu vis tik nusprendėte laukti šalnų, kol neliks žydinčių grikių ir dėl šalnų sumažės stiebų drėgnis, būtina po pirmųjų šalnų grikių derlių nuimti kuo greičiau – per 3–5 dienas, nes vėliau dažnai prasideda lietūs. Be to, šalnų pakąsti grikiai gali išgulti.

Ar reikia desikuoti?

Grikiai desikuojami, jei prieš pjūtį pasėlyje daug žalios masės ir nėra galimybių taikyti kitą derliaus nuėmimo būdą, be kurio grėstų prarasti didelę dalį grūdų derliaus. Tuo atveju desikacija iš dalies pakeistų atskirtinę grikių derliaus nuėmimo technologiją. Desikuojama, kai paruduoja 70–75 proc. grikių grūdų. Desikuojant anksčiau, t. y. kai parudavę 50–55 proc. grūdų, sumažėja 1 000 grūdų masė, taip pat ir derlingumas. Desikacijai naudojamas reglonas, reglonas super 150 SL, glifosas, raundapas, raundapas gold ir kiti desikantai. Reglono norma priklauso nuo žalios masės kiekio ir yra 2–3 l/ha. Reglonas kaip herbicidas kartu naikina ir dviskiltes piktžoles, o raundapas (glifosas) sunaikins beveik visas piktžoles. Jo norma 2–4 l/ha (priklauso nuo piktžolių kiekio). Jeigu oro sąlygos palankios, grikiai nuimami tiesiog kombainais, praėjus 2–4 dienoms po desikacijos. Kai oras drėgnas, šis terminas pailgėja. Įvairių tyrėjų duomenimis, desikuotų grikių derlius yra iki 0,22 t/ha grūdų didesnis. Tačiau desikacija bet kokiu herbicidu kainuoja per 100 Lt/ha, be to, teršiama aplinka. Jos negalima taikyti, auginant ekologiškus grikius. Todėl, nors desikacija ir pagreitins grikių brandą, kiekvienas grikių augintojas turi pasverti, ar atsipirks papildomos grikių purškimo išlaidos.

Kombainų reguliavimas

Subrendę grikiai lengvai išbyra, ypač esant sausam orui, o kuliant grūdai greitai pažeidžiami. Be to, grikių grūdai lengvi, juos lengvai išpučia ventiliatoriaus oro srovė, todėl reikia tinkamai sureguliuoti kombaino kūlimo aparatą ir valytuvą. Grikiams kulti naudojami visų tipų javų kombainai, tačiau jų kūlimo būgno sukimosi dažnis turi būti apie 30 proc. mažesnis negu kuliant kviečius ar avižas. Priklausomai nuo kuliamų grikių drėgnio, kūlimo būgno spragilų apskritiminis greitis turėtų būti 12–19 m/s. Kombainininkai, žinodami kombaino, su kuriuo dirba kūlimo būgno skersmenį, pagal lentelėje pateiktus reguliavimo duomenis gali tinkamai nustatyti kūlimo būgno sukimosi dažnį, kad grikiai kūlimo metu nebūtų nulukštenami ar net skaldomi. Kai grikiai drėgni, tarpai tarp būgno spragilų ir pobūgnio lysčių kūlimo aparato gale (kuliamos masės išėjime) turi būti 4 mm, kai vidutinio drėgnio – 8 mm, kai sausi – 10 mm. Tarpai tarp viršutinio sieto žvynų (arba skylučių skersmuo) turi būti 10–20 mm, tarp apatinio – 3–10 cm.

Ašiniais kombainais su standartiniais rotoriais grikių derliaus nuimti negalima, todėl naudojami rotoriai, skirti sojoms kulti. Jeigu kuliami grikiai su žaliais lapais, šio tipo kombainuose pobūgniai šiek tiek nuleidžiami žemiau, negu kuliant varpinius javus, o rotorių sukimosi dažnis sumažinamas iki 550 min.-1

Grikių kūlimo-separavimo grūdų nuostolių dydis priklauso ne tik nuo kūlimo aparato, bet ir nuo kombaino valytuvo nustatymo. Pernelyg didelis ventiliatoriaus oro srautas palyginti lengvus iškultus grikių grūdus gali išnešti kartu su pelais ant ražienos. Patyręs kombainininkas tai pajaus pagal į kombaino bunkerį byrančių grūdų intensyvumą (galima kulti ir nieko neprikulti). Tačiau geriausiai valytuvo darbo kokybę tikrinti konkrečioje darbo vietoje.

Kombainu nuvažiavus apie 30 m (kol užsipildo kuliama mase visos kombaino darbinės dalys), reikėtų sustoti ir patikrinti, ar peluose nėra iškultų grikių grūdų. Jeigu jų yra, reikia mažinti ventiliatoriaus sparnuotės sukimosi dažnį (kombainuose, kurių ventiliatoriaus sparnuotės sukimosi greitis pastovus, t. y. nereguliuojamas, oro srautas mažinamas trauklėmis arba oro įsiurbimo angų sklendėmis, jas pridarant).

Žemės ūkio inžinerijos instituto mokslininkų pernai atliktų bandymų duomenimis, tinkamai sureguliavus kombaino SR 500 kūlimo aparatą ir valytuvą, grikių kūlimo-separavimo grūdų nuostoliai ­buvo tik 1,06–1,29 proc. viso biologinio grūdų derliaus (t. y. tenkino agrotechnikos reikalavimus). Tačiau paprastai didžiąją dalį visų nuostolių sudaro grikių pjovimo grūdų nuostoliai, kurių dažnai nepastebi kombainininkai. Bet koks lenktuvų poveikis nubarsto dalį subrendusių grikių grūdų. Ir jeigu grikiai pasiekę 90–95 proc. brandą, šie nuostoliai sudaro 7–10 proc. Problema panaši kaip ir pjaunant rapsus. Kombainų, kurių atstumai nuo pjovimo aparato iki sraigės yra nedideli, lenktuvų nubarstomi grikių grūdai byra ant ražienos.

Papildomos priemonės

Grikių, kaip ir rapsų, pjovimo grūdų nuostolius galima sumažinti naudojant papildomą pjaunamosios skydą. Geriausiai tiktų austrų firmos „Biso“ universali pjaunamoji VX 550 Crop Ranger, montuojama vietoje standartinės pjaunamosios. Ji turi lenktuvus, pjovimo aparatą ir svarbiausia – reguliuojamą (išstumiamą) iki 70 cm papildomą skydą atstumui nuo dalgio iki sraigės keisti. Dėl to galima nuimti bet kokių, net ir lengvai išbyrančių, augalų derlių.

Grikiams nuimti galima naudoti ir rapsams skirtus kombainų priedus. Juos gamina Lenkijos firma „Rolmako“, Vokietijos kompanija „Zürn“ (prietaisas Profi), Austrijos firma „Biso“. Šie prietaisai tinka John Deere, New Holland, Claas ir kitiems Vakarų šalių gamybos kombainams.

Daug grikių auginančios valstybės – Rusija, Ukraina, Baltarusija – grikiams ir kitiems kruopiniams augalams nuimti naudoja Rostove prie Dono gaminamus prietaisus PKK-5 kombainams SK-5 ir PKK-10 kombainams Don-1500. Prietaisą PKK-5 sudaro specialus tarkos paviršiaus sietas, montuojamas po apatiniu kombaino sietu, keičiamos žvaigždutės kombainų varpų sraigės greičiui padidinti, papildomas antbūgnis tiekimo biteriui, medžiaginė užuolaida, tvirtinama virš viršutinio sieto ilgintuvo, papildomos mentės pjaunamosios sraigei ir kt. Prietaisą PKK-10 sudaro sraigtinės mentės pjaunamosios sraigei, grūdų (ir sėklų) atskirtuvas prieš pobūgnį, pobūgnio antdėklas, varpų perkūlimo aparato guminiai spragilai ir jo pobūgnis, ventiliatoriaus kontrpavara, papildomas sietas. Visa tai skirta grikių grūdų nuostoliams mažinti, iškultų grūdų kokybei gerinti. Nors kombainų parke dar gausu rusiškų kombainų, tačiau žemdirbiai minėtų prietaisų beveik neįsigyja.

Grikių negrūdinei daliai doroti Vakarų valstybių kombainai turi šiaudų smulkintuvus-skleistuvus, o rusiškiems SK-5 tipo kombainams galima naudoti prietaisą PUN-5, Don-1500 – prietaisą PKN-1500.

Grikių valymas ir džiovinimas

Atvežti iš kombainų grikiai dėl priemaišų dažniausiai yra per drėgni. Popjūtinio grikių dorojimo darbų seka turėtų būti tokia: atvežtų iš kombainų grūdų priėmimas, pradinis valymas, džiovinimas (jei reikia), pirminis ir pagrindinis valymas bei rūšiavimas (valomosiomis, trijeriais, pneumatiniais rūšiavimo stalais), sėklinių arba kruopoms gaminti skirtų grikių laikymas.

Pradinio valymo metu atskiriamos stambios priemaišos, sumažėja iškultų grikių drėgnis, pagerėja jų birumas. Pradiniam valymui galima panaudoti sietines pirminio valymo mašinas, universaliąsias valomąsias ir išcentrinius separatorius. Išcentrinius separatorius gamina Vokietijos firmos „Rako“ (GVR 40 N, GVR 60 N, GVR 80 N) ir „Neuero“ (WR 12, WR 20, WR 40). Galima panaudoti ir anksčiau įsigytas vokiečių „Petkus“ firmos valomąsias K-521, K-523, K-527 bei Rusijoje anksčiau gamintas OS-4,5, SVU-10, OVP-20 A, OVS-25 ir kitas. Taip pat įmonės „Zernoočistka“ gaminamas mašinas MVR-5, MVR-8, MPO- 50, MPR-50 ir kitus modelius.

Pagrindiniam grikių valymui naudojamos universalios valomosios, kurios grūdus valo oro srove ir sietais. Pavyzdžiui, firmos „Petkus“ valomosios Super-541, Gigant-531, K-548 su trijerių bloku K-236, Danijos kompanijos „Kongskilde“ – KDC 4000, Suomijos įmonės ,,Mepu“ valomosios Mepu 2000, Vokietijos firmos „­Schmidt-Seeger“ – Seed Selector, Rusijos gamyklos „Zernoočistka“ – MVR-3.

Universalių valomųjų gamybos naujovė – aerodinaminiai separatoriai. Šiose mašinose nėra sietų (išvengiama vibracijos), grūdai arba sėklos valomi ir rūšiuojami oro srove pagal lyginamąjį svorį. Tai aktualu valant grikius, nes iš jų sunkiau atskiriamos dirvinio ridiko ankštaros. Jos turi vieną ar keletą skirtingo ilgio narelių, ir nuo grikių sėklų mažai skiriasi savo storiu ir pločiu, todėl norint išvalyti reikėtų naudoti minėtus separatorius arba trijerius. Tokius universalius grūdų ir sėklų separatorius gamina Ukrainos firmos „Agrotech“ (Almaz MS-2; MS-5; MS- 10; MS-20; MS-30) ir „Aeromech“ (SAD-4; SAD-7; SAD-14; SAD-30). Pasirinkimas didžiulis: ir pagal mašinų kainą, ir pagal popjūtinio grūdų dorojimo linijų našumą.

Po pradinio valymo sausi grikiai, suspausti saujoje, lengvai subyra, o drėgni – lieka suspausti. Todėl, jeigu grikių drėg­nis didesnis negu 15–16 proc., juos reikia džiovinti. Sausesniems grikiams išdžiovinti pakaks ir aktyviosios ventiliacijos, džiovinant atmosferiniu arba pašildytu oru. Grikiai ant aktyviosios ventiliacijos įrenginių supilami iki 1 m storio sluoksniu. Jeigu grikių drėgnis viršija 22 proc., juos reikia ventiliuoti ištisą parą, tik ne lietui lyjant. Mažesnio drėgnio grikiai gali būti vėdinami periodiškai, kartu stebint, ar jie nepradeda kaisti.

Drėgnesniems grikiams išdžiovinti naudojamos šachtinės, būgninės, konvejerinės ir kitos džiovyklos. Džiovinimo agentas ir grūdų įkaitimo temperatūra parenkama priklausomai nuo grikių drėgnio ir paskirties. Perdirbti skirtų grikių leistinas ribinis įkaitimas iki 55 oC temperatūros, sėklinių – dar mažesnis.

Grikiams išdžiovinti galima naudoti lenkų firmos „Araj“ stacionarią džiovyklą S 22 PK, suomišką kompanijos „Mepu“ stacionarią džiovyklą CF-50 arba mobilias M 150k, M 300k šilumines džiovyklas, Lietuvos įmonės „Baltijos filtrai“ gaminamą ventiliacinį agregatą su dyzeliniu varikliu VA-6,3 ir kitas džiovyklas.

Ilgiau ar trumpiau laikyti skirtų grikių drėgnis neturi viršyti 14–15 proc. Sausi ir švarūs grikiai gali būti laikomi aruoduose supilant iki 2,5–3 m storio sluoksnį (priklauso nuo sandėlio temperatūros) arba maišuose. Jei grikiai laikomi maišuose, jie kraunami ant medinių padėklų 15 cm aukštyje nuo asfalto grindų ir 40 cm aukštyje, kai grindys betoninės. Į rietuvę aukštyn kraunama po 8 maišus. Sėklinių grikių maišai 2 kartus per metus perkraunami: viršutiniai kraunami į apačią ir atvirkščiai. Laikymo metu reikia periodiškai tikrinti grikių drėgnį, temperatūrą, daigumą, stebėti, ar nepasikeitė kvapas ir grūdų spalva.

9–15 proc. baltymų, 70 proc. krakmolo, 2–3 proc. riebalų, 12–15 proc. ląstelienos, 0,4–0,8 proc. sacharozės, 2–3 proc. pelenų. Jų kruopos turi daug geležies, fosforo, kalcio, vario, organinių rūgščių, jose daugiau negu kitų augalų kruopose vitaminų B1, B2, B6, PP1, E. Grikių riebalai labai atsparūs oksidacijai, todėl kruopos gali būti laikomos ilgą laiką (nepablogėja maistinės savybės). Tai vieninteliai grūdiniai augalai, kurie turi rutino (vitamino P). Jo daugiausia būna žieduose ir žaliuose lapuose.