Bulvių maras – dažniausia ir daugiausia žalos padaranti bulvių liga. Vyraujant palankioms marui plisti sąlygoms ir netaikant jokių apsaugos priemonių, liga nuo pirmųjų jos požymių pasirodymo per tris savaites gali visiškai sunaikinti bulvienojus.

Bulvių marą sukelia Phytophthora infestant. Sparčiausiai liga plinta, kai vyrauja drėgni (santykinis oro drėg­numas artimas 100 proc.), su dažnais lietumis orai, o temperatūra svyruoja nuo 15 iki 25 oC šilumos. Ypač palanku, kai ir popietinėmis valandomis santykinis oro drėg­nis išlieka didesnis negu 75 procentai.

Po užsikrėtimo, priklausomai nuo oro sąlygų, ligos požymiai matomi po 4–10 dienų, o palankiu oru, ypač jautrių veislių bulvėse, išryškėja dar greičiau – jau po 3 dienų. Vyraujant palankioms marui plisti sąlygoms ir netaikant jokios apsaugos, liga per tris savaites gali visiškai sunaikinti bulvienojus – tai rodo Lietuvos žemdirbystės institute 2006 ir 2007 m. darytų tyrimų duomenys. 2006 m. sezonas buvo labai sausringas, tačiau liepos paskutinėmis dienomis prasidėję ir visą rugpjūtį vyravę lietingi orai sukėlė nors ir vėlyvą, tačiau labai smarkų maro protrūkį bulvėse. Jau po dviejų savaičių nuo pirmųjų ligos požymių atsiradimo pasėlyje, nepurkštuose fungicidais laukeliuose bulvienojai buvo beveik visiškai sunaikinti. 2007 m. maras pradėjo plisti liepos pirmoje pusėje. Pirmomis savaitėmis liga nesivystė taip sparčiai kaip 2006 m., tačiau jau po 3 savaičių buvo sunaikinti visi bulvienojai. Panaudojus fungicidus, abejais tyrimų metais buvo išsaugota per 10 t/ha bulvių gumbų derliaus.

Pirmieji maro požymiai

Pirmieji požymiai ant lapų – mažos, nuo blyškios iki tamsiai žalios spalvos, netaisyklingos formos vandeningos dėmės. Dažniausiai jos išryškėja ant apatinių lapų, kur drėgniau. Tačiau jei sąlygos marui plisti palankios, pirmieji požymiai matomi ir ant viršutinių lapų. Vėliau dėmės greitai plečiasi ir virsta tamsiai pilkomis arba rudomis išplaukiančiomis dėmėmis. Kai drėgna, apatinėje lapų pusėje, dėmių pakraščiuose atsiranda baltas pūkuotas pelėsis.

Palankiomis sąlygomis liga plinta ir vystosi labai greitai, apimdama vis naujus lapus ir stiebus, dėmės plečiasi, lapai apmiršta, juoduoja ir augalai žūsta. Sausu ir karštu oru (kai temperatūra laikosi per 30 oC) ligos vystymasis sulėtėja ar net sustoja, esančios dėmės pajuoduoja, sudžiūsta, lūžinėja ir grybas nebesivysto. Tačiau susidarius palankioms oro sąlygoms, ligos plitimas atsinaujina.

Plitimą skatina drėgmė

Marą bulvėse sukeliantis grybas Phytophthora infestant vystosi labai sparčiai ir per sezoną praeina nuo kelių iki keliolikos dauginimosi ciklų. Dažniausiai patogenas per žiemą išlieka gyvybingas bulvių gumbuose, laikomuose saugyklose, arba likusiose lauke bulvėse, jei šios nesušąla. Pasodinus ligotus gumbus, užsikrečia bulvių daigai. Ant jų susiformuoja sporangėkočiai su sporangėmis, kuriose susidaro po 8–12 zoosporų. Ir pati sporangė, ir zoosporos užkrečia sveiką augalą. Sezono metu sporas pasėlyje ar į kitus pasėlius perneša vėjas, lietus, sporos gali būti perneštos ir mechaniškai.

Naktimis oro temperatūrai siekiant 10–16 oC ir laikantis rasai, rūkui ar lyjant, o dienomis esant didelei santykinei oro drėgmei ir temperatūrai siekiant 16–24 oC, bulvių maras vystosi labai greitai. Lyjant lietui ar pasėlius laistant, grybo sporos nuo lapų nuplaunamos į dirvą ir patenka ant gumbų. Nesunaikinus bulvienojų, bulviakasio metu maro sukėlėjas taip pat gali patekti ant gumbų. Didesnė rizika užsikrėsti arčiau dirvos paviršiaus esantiems gumbams.

Užkrėstų gumbų paviršiuje susidaro netaisyklingos, įvairaus dydžio, šiek tiek įdubusios rusvos ar rausvai violetinės vandeningos dėmės. Gali būti pažeidžiamas ir gumbo minkštimas. Bulvių gumbai Phytophthora infestans sukeliamu puviniu užsikrečia ne tik lauke, bet ir sandėlyje. Gumbų paviršius pasidengia pelėsiu.

Apsauga – dar iki derliaus nuėmimo

Bulvių apsauga nuo maro prasideda dar iki derliaus nuėmimo. Likus mažiausiai dviem savaitėms iki bulviakasio, bulvienojus reikia nupjauti ir išvežti iš lauko arba defoliuoti. Nukasus bulves, ligotus gumbus iš lauko pašalinti ir sunaikinti. Sandėliavimo metu išbrokuotus ligotus bulvių gumbus iki bulviasodžio taip pat supūdyti, juos užkasus ar pridengus juoda plėvele; sudygusius nupurkšti herbicidais. Pavasarį laukuose, sudygus kasant paliktoms bulvėms, būtina jas naikinti herbicidais. Siekiant išvengti užkrato su sėkla, nesodinti ligotų gumbų.

Svarbi prevencinė priemonė – auginti atsparias marui veisles. Tačiau visiškai atsparių šiai ligai veislių nėra. Maras gali išplisti ir palyginti atsparių veislių bulvėse, priklausomai nuo to, kokia ligos sukėlėjo rasė vyrauja.

Tinkamai naudojant kontaktinio, trans­la­minarinio ir sisteminio veikimo fungicidus, bulvės apsaugomos nuo maro visą vegetacijos laikotarpį.

• Kontaktiniai fungicidai purškiant padengia lapo paviršių, bet į gilesnius audinius neprasiskverbia, naujai priaugančios augalo dalys nuo infekcijos neapsaugomos. Kontaktiniai fungicidai jautrūs aplinkos poveikiui, todėl jų apsauginis laikotarpis nėra ilgas.
• Translaminario veikimo fungicidų pasiskirstymas augale yra ribotas. Patekęs ant viršutinės lapo dalies, fungicidas prasiskverbia į apatinę lapo dalį, ant kurios purškimo metu nepatenka. Į naujai priaugančias augalo dalis fungicidas nemigruoja. Translaminariniai fungicidai mažiau jautrūs aplinkos poveikiui negu kontaktiniai.
• Sisteminiai fungicidai prasiskverbia į lapus ir stiebus ir su sultimis pasiskirsto po augalą, neleidžia ligų pradams pasklisti augale, o jau parazituojantį ligos sukėlėją sunaikina. Sisteminių fungicidų veikimo trukmė nuo oro sąlygų mažai priklauso.

Svarbu laiku nupurkšti

Saugant bulves nuo maro, labai svarbu nesuvėlinti pirmojo purškimo fungicidais. Jie gali būti naudojami, atsižvelgiant į augalo vystymosi tarpsnį, pagal prognozių tarnybų rekomendacijas ar naudojant kompiuterines maro prognozavimo programas. Bulvių augintojams reikėtų ne tik domėtis informacija apie maro riziką, bet ir stebėti savo pasėlių būklę, matuoti iškritusių kritulių kiekį konkrečiame lauke ir, įvertinus visus rizikos veiksnius, nuspręsti, ar jau reikia purkšti.

Purškimų nuo maro laikas ir ­fungicidų naudojimo dažnumas priklauso nuo oro sąlygų, bulvių veislės, jų vystymosi tarpsnio, vietos sąlygų, naudojamų fungicidų veikimo pobūdžio ir kitų veiksnių. Lietuvoje yra registruota nemažai fungicidų, kurie naudojami bulvių apsaugai nuo maro. Lentelėje pateiktas fungicidų efektyvumo įvertinimas buvo atliktas remiantis daugelio šalių mokslininkų ir pesticidų gamintojų turimais tiksliųjų bandymų rezultatais ir gamybine patirtimi.

Kiekvienas fungicidas turi tam tikrų specifinių savybių, į kurias atsižvelgiant parenkamas tinkamiausias naudojimo laikas. Ankstyvaisiais bulvių vystymosi tarpsniais, kol lapija dar nėra labai vešli, pirmiesiems purškimams gali būti naudojami kontaktiniai fungicidai kas 5–10 dienų. Sparčiausio bulvių augimo metu purškiama sisteminiais fungicidais, bet ne daugiau kaip du ar tris kartus kas 10–14 dienų. Po žydėjimo, vyraujant palankioms maro sukėlėjui vystytis oro sąlygoms, purškiama translaminarinių ir kontaktinių fungicidų mišiniais kas 5–10 dienų ar kontaktiniais fungicidais kas 5 dienos. Jei sąlygos ligai plisti nepalankios, purškiama kontaktiniais fungicidais kas 7–10 dienų. Paskutiniams purškimams rekomenduojama naudoti fungicidus, efektyvius nuo maro ant gumbų.

Didžiausias efektas saugant bulvių pasėlius nuo maro gaunamas taikant profilaktines priemones ir naudojant fungicidus. Rinktis tikrai yra iš ko, telieka tik optimaliu laiku ir dažnumu panaudoti.

***
Bulves apkaupus, sumažėja pradinės infekcijos rizika vegetacijos pradžioje ir gumbų užsikrėtimas maru vegetacijos pabaigoje. Reikia stengtis, kad laistomų bulvių lapų paviršius kuo ilgiau būtų sausas. Bulvių pasėlių užsikrėtimo maru riziką didina netoliese esantys privatūs daržai, ankstyvųjų bulvių, ypač auginamų po plėvele, plotai, todėl, auginant prekinius pasėlius, reikėtų vengti tokios kaimynystės.

***
Intensyvios bulvininkystės ūkiuose, ypač ten, kur yra laistymo sistemos, fungicidai pirmąjį kartą dažnai naudojami, atsižvelgiant į bulvių išsivystymo tarpsnį. Tokiu atveju pirmąjį kartą dažniausiai purškiama prieš pat augalų lapams uždengiant vagas. Kai yra didelė maro rizika, pirmąjį kartą bulvės purškiamos anksčiau: kai lapija susijungia vagoje ar net kai augalai pasiekia 20–30 cm aukštį.