Ne tik vidutinio dydžio, bet ir nemažai stambiųjų ūkių ir žemės ūkio bendrovių už trąšas, chemikalus ir įvairias paslaugas su gamintojais ar tarpininkais linkę atsiskaityti būsimu derliumi. Liūdniausia, jog net šiais kainų augimo laikais palyginti daug ūkininkų ir bendrovių vadovų neskaičiuoja, kuris atsiskaitymo būdas jiems naudingiausias.

„Mano ūkis“ pakalbino įvairiais būdais atsiskaitančius ūkininkus, trąšų pardavėjus bei kredito įstaigų atstovus. Pasverkime jų argumentus ir pasirinkime palankiausią atsiskaitymo būdą.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis apstulbo, kai pernai ant jo stalo buvo pakloti asociacijos narių, ir ne tik jų, apklausos apie atsiskaitymo būdus duomenys.

„Tik trečdalis ūkių vadovų teigė, jog būtų pigiau pasiskolinti pinigų bankuose ir sumokėti už trąšas ar kitas prekes grynaisiais. Labiausiai nustebau, kad per 50 proc. apklaustųjų tikino net neskaičiavę, kokiu būdu būtų pigiau atsiskaityti“, – stebėjosi J. Kraujelis.

Gal atsiskaitymo būsimu derliumi būdas labiau priimtinas trąšų gamintojams?

UAB „Agrochema“ komercijos direktorius Arminas Kildišis sako, kad bendrovei tinka bet koks atsiskaitymo būdas.

„Jeigu ūkininkai nori, sutinkame, kad jie atsiskaitytų būsimu derliumi. Deja, kai kurie ūkininkai gudrauja – dažniausiai prašo duoti trąšų į skolą be konkrečių įsipareigojimų, pavyzdžiui, jeigu rudenį pasiūlysime geras kainas, tai derlių mums parduos, o jeigu kiti pasiūlys aukštesnes supirkimo kainas, tai parduos kitiems, o mums sumokės grynaisiais. Tačiau atsakykite – kodėl mes turėtume rizikuoti?“, – svarsto A. Kildišis.

„Agrochema“ irgi atliko tyrimą ir padarė išvadą, kad tik 50 proc. ūkininkų vykdo pasirašytas derliaus pardavimo sutartis.

Roges ruošia vasarą

Pakalbinome ir ne pirmus po ranka pasitaikiusius ūkininkus. Pasak Kupiškio rajone ūkininkaujančio Zigmanto Aleksandravičiaus, ūkininkams pirmiausia reikia atsisveikinti su viltimis, kad pavyks įsigyti trąšų vadinamųjų akcijų metu, kai pardavimo kainos gerokai sumažinamos.

„Stebiuosi ūkininkais, kurie apie trąšų įsigijimą pradeda kalbėti tada, kai jas reikia vežti į laukus. Planingai dirbantys žemdirbiai trąšomis kitam sezonui pradeda rūpintis nuo liepos pradžios. Tada yra laiko pasirinkti – ar lietuviškas, ar rusiškas, ar ukrainietiškas. Juk visi žinome posakį, kad roges reikia ruošti vasarą“, – sako Z. Aleksandravičius. Ūkininkas paneigė tikinimus, jog šįmet įsivežti į Lietuvą trąšų iš Rusijos ar Ukrainos neapsimokėjo.

„Aš šį pavasarį naudojau rusiškas trąšas. Kaip įsigijau? Yra verslininkų, kurie sugebėjo importuoti. Sumoka muito mokestį ir parduoda pigiau. Taigi nors daromos kliūtys, tačiau dar įmanoma įsivežti“, – tvirtina Z. Aleksandravičius.

Prarandame milijonus

Gamintojai teigia, jog kainas lemia gamybos savikaina. Taip yra visam pasaulyje. Tačiau Z. Aleksandravičius viena ausimi girdėjo, ką gamintojai kalba ūkininkams negirdint.

„Anksčiau ar vėliau įvertinama ir savikaina, tačiau pirmiausia atsižvelgiama į grūdų kainų pasikeitimus. Jeigu pakilo grūdų kainos, tai laukite ir trąšų kainų pakilimo“, – dalijasi žiniomis Kupiškio rajono ūkininkas.

Kaip už jas atsiskaityti? Z. Aleksandravičiaus teigimu, dabar bankai patys siūlo paslaugas. „Anksčiau bankininkai nepasitikėjo žemdirbiais, mus laikė bankrutavusiais idealistais. Dabar padėtis pasikeitė iš esmės – patys bankininkai surado kelią į mūsų kiemą, vartai neužsidaro. Ir važiuoja, ir skambina telefonu – tik imk paskolą“, – sako Z. Aleksandravičius.

Pasak ūkininko, kartais trąšų gamintojai ūkininkui pasiūlo kelių procentų lengvatas ir šie apsidžiaugia. „Kai suskaičiuoji, tai pamatai, kad net su jų lengvata patiriame 10–12 proc. nuostolių, o iš bankų šiais laikais jau įmanoma gauti paskolą su 6–8 proc. metinių palūkanų. Bėda, kad ūkininkai tingi skaičiuoti ir derėtis. Prekybininkai kartais net stebisi ūkininkų abejingumu. Kiek jie pasako, tiek šie sumoka. O jeigu dar padovanoja kepuraitę ar rašik­lį, tai toks ūkininkas net švyti iš laimės“, – stebisi Z. Aleksandravičius.

Ūkininkas kritikuoja ir žemdirbių organizacijas, kad jos nesiima iniciatyvos suvienyti ūkininkus bendriems ekonominiams veiksmams.

„Manau, būtų įmanoma kiekviename rajone visoms ūkininkų organizacijoms susitarti ir pasamdyti gerą vadybininką. Mokėkime jam atlyginimą, o jis tegul rūpinasi ne tik trąšų tiekimu, bet ir aprūpina mus naftos produktais, chemikalais ir kt. Dažnai mes, ūkininkai, iš valdžios prašome trupinių, o dėl savo prasto organizuotumo prarandame dešimtis ar net šimtus milijonų litų“, – įsitikinęs Z. Aleksandravičius.

Ne visi gali skolintis

Ar tikrai sutaupytume milijonus? Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad šiuolaikiškai ūkininkaujančiam ūkininkui trąšoms be išbarstymo, be transportavimo išlaidų teks pakloti nuo 1 500 Lt/ha (balandžio mėn. pabaigos kainomis). Tiek prireiks trąšų, jeigu nori gauti nors 5–6 t/ ha grūdų derlių. Taigi daugiau nei trečdalį grūdų kainos sudaro išlaidos trąšoms. Štai kaip sutaupytume šimtus milijonų litų.

Pasak A. Macijausko, skaičiuoti reikia visais atvejais. „Pasirašęs išankstinę sutartį ūkininkas praranda galimybę derlių parduoti pelningesnėmis sąlygomis. Be to, kartais sutartyje įrašomi ūkininkui nenaudingi apribojimai.“

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas sako suvokiantis, kad ne visi ūkininkai turi galimybių pasirinkti pelningesnį atsiskaitymo būdą. „Pakilus ne tik produkcijos, bet ir trąšų, chemikalų bei paslaugų kainoms, daugelis ūkininkų paprasčiausiai neturi lėšų, nebegali daugiau skolintis, nes jau investavo pinigus kitiems reikalams – technikai įsigyti, sandėliams statyti ir kt., o supirkėjai siūlo – štai pasirašyk produkcijos pardavimo sutartį ir iš karto išspręsi visas savo problemas. Viską tau atveš į kiemą – ir trąšas, ir kurą. Daugelis ūkininkų susigundo“, – aiškina ūkininkų mąstymo vingius A. Macijauskas.

Įvertina visas sąlygas

Jonavos rajone įsikūrusio kooperatyvo „Jonavos javai“ pirmininkas Rimantas Palaima tvirtina, kad kooperatyvo nariai ir jo pažįstami ūkininkai vis labiau linksta mokėti už trąšas grynaisiais.

„Pernai apie tai daugelis ūkininkų tik svarstė, kalbėdavomės apie tai, dalijomės patirtimi, o šįmet jau yra rezultatai. Ūkininkai pradėjo skaičiuoti. Kaip neskaičiuosi, kai trąšos taip pabrango“, – sako R. Palaima.

Jonavos rajono ūkininkai dažniausiai bendradarbiauja su kredito unija „Jonavos žemė“. Kodėl ją pasirinko? „Įvertinome visas sąlygas, ne tik paskolų palūkanų dydį. Kredito unija patraukė tuo, kad daugelis jai priklausome. Paprastesnės procedūros – vieni kitus gerai pažįstame, todėl galime laiduoti. Be to, šiuo metu kredito unijos jau teikia gana dideles paskolas – apie 100–150 tūkst. Lt. Paskolos kartais prireikia labai greitai, o bankai neskuba“, – pasakoja kooperatyvo pirmininkas.

Ir pinigai turi savo kainą

Kėdainių rajone ūkininkaujančio Artūro Jodeikos argumentai patvirtinti patirtimi. Ūkininkas svarsto, kaip bet kurios kitos ūkio šakos verslininkas. „Vengiu savo veiksmus suvaržyti išankstinėmis sutartimis. Iš savo patirties žinau, kad jos ne visada įvykdomos. Juk nesunku suskaičiuoti, kiek sumokėsi vienu, kiek – kitu atveju. Pasvarstai, įvertini visas aplinkybes ir pasirenki palankiausią variantą. Tačiau ūkininkui dėl kokių nors priežasčių gali būti sudėtinga pasiskolinti. Tokiu atveju telieka atsiskaityti natūra“, – sako A. Jodeika.

Ūkininkas naudojasi „Hansabanko“ paslaugomis. „Manęs kol kas nevilioja šio banko naujausia paslauga, kai tarsi avansu išmokama dalis tiesioginių išmokų. Tačiau manau, jog kai kuriems ūkininkams ji patraukli“, – įsitikinęs A. Jodeika.

Atsiskaito dvejopai

Šiaulių bei Pakruojo rajonuose ūkininkaujantis Algirdas Laurikietis neskuba daryti vienareikšmiškų išvadų. „Finansiškai naudingiau būtų pasiskolinti ir atsiskaityti grynaisiais. Pavyzdžiui, pasiimi paskolą kovą, o grąžini spalį arba lapkritį, kai gauni pirmus pinigėlius už derlių. Septyni mėnesiai – dar nedidelės palūkanos, gali laimėti. Jeigu ūkio apyvarta nemaža, bankui esi žinomas, tai greitai gausi paskolą. Tačiau yra ir kita pusė. Nors bankininkai tikina mažinantys kliūtis, tačiau daugeliui prireiks užstato, paprašys pateikti verslo planą, teks bendrauti su notarais ir kt. Ir visiems reikės mokėti. Taigi, kai galiausiai suskaičiuosi, pamatysi, kad laimėjai vos 1–2 procentus. Tačiau neįvertinai laiko sąnaudų, o laikas irgi brangiai kainuoja“, – sako ūkininkas.

Itin stambų ūkį turintis A. Laurikietis atsiskaito abiem būdais. „Pasirenku. Kartais man naudingiau atsiskaityti būsimu derliumi. Pavyzdžiui, kai kurios kompanijos ir trąšas parduoda, ir grūdus superka, beje, rinkos kainomis. Nieko neprarandu. Be to, ne kiekvienas bankas man iš karto suteiks 0,5 mln. Lt paskolą. Kita vertus, kompanijos atstovas pas mane atvyks tada, kai man bus patogu, pavyzdžiui, nors ir 22 valandą, sudarysime vieną vienintelę sutartį ir visą sezoną galėsiu naudotis jo paslaugomis“, – sako A. Laurikietis.

Unijos laimi operatyvumu

Pagal išduotų paskolų skaičių užtikrintai pirmauja kredito unijos, o pagal kreditų sumas jos užleidžia rinką komerciniams bankams.

Lietuvos centrinės kredito unijos Rinkodaros skyriaus vadovas Fortunatas Dirginčius informavo, kad kredito unijų paskolos pernai sudarė net 36 proc. bendrų žemės ūkio subjektams suteiktų paskolų. Vidutinė paskola žemės ūkio subjektams – apie 40 tūkst. Lt, o didžiausia išduota paskola siekė 1,3 mln. Lt. „Išskirtinis unijų bruožas – operatyvumas. Populiariausia paskolų saugumo užtikrinimo priemonė yra kito kredito unijos nario laidavimas“, – sako F. Dirginčius.

Bankų pasiūlymai

„DnB Nord“ banko Verslo projektų skyriaus ekspertas Tautvydas Vereckis teigia, kad iki 2007 metų pabaigos bankas ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms buvo suteikęs apie 470 mln. Lt paskolų. „Mes suprantame, kad žemdirbiams finansavimo dažnai prireikia skubiai, o turto įkeitimo procesas užtrunka. Todėl artimiausiu metu sudarysime galimybę ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms pasiskolinti pinigų greičiau“, – visų planų neatskleidžia T. Vereckis.

„Parex“ banko Verslo klientų departamento direktoriaus pavaduotojas Renaldas Domeika priminė, kad 2007-aisiais bankas pristatė vadinamąją „Agroprogramą“, kurioje numatytos keturios paskolų galimybės žemdirbiams.

Pasak R. Domeikos, rezultatai paaiškėjo labai greitai – išduotų kreditų sumos padidėjo nuo 2,2 mln. Lt (2006 m.) iki 37,1 mln. Lt (2007 m.). Minimali suteiktos paskolos suma buvo 10 tūkst. Lt, o didžiausia viršijo 3 mln. Lt. „Žemės ūkis labai priklauso nuo gamtos sąlygų, todėl bankai turi įvertinti galimą paskolos grąžinimo grafiko keitimą, paskolos mokėjimo atidėjimą ir kt. Kiekvienas ūkis vertinamas individualiai, todėl ir banko pasiūlymai skirtingi, priklausantys nuo ūkininko, koo­peratyvo ar bendrovės poreikių“, – sako R. Domeika.

„Hansabanko“ Verslo plėtros departamento direktorius Ramūnas Klyvis tikino, kad bankas itin sparčiai plečia paslaugas žemdirbiams. Iki 2007 m. pabaigos buvo išduota 251 mln. Lt paskolų (2006 m. – 70 mln. Lt). „Naujausias ir populiarus mūsų produktas yra vadinamoji tiesioginių išmokų paskola, kai be įkeitimo žemės ūkio subjektams skiriame 70 proc. paskolos sumą nuo gaunamų tiesioginių išmokų už deklaruotus pasėlius“, – apie naują paslaugą pasakoja R. Klyvis.

Pagal žemdirbiams išduotų paskolų sumas aktyviais bankais galėtume laikyti SEB ir „Sampo“ bankus. Kiti rinkoje užima nedidelę dalį.